„Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas: pokyčiai po 2004 metų NATO ir ES plėtros“ Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuva intensyviai plėtojo politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, kurios, teikdamos politinę, finansinępraktinę paramą, siekė padėti Lietuvai siekti jos integracijos į ES ir NATO tikslų. Prieš 2004 m. „dviguba“ plėtra buvo matoma kaip iššūkis Lietuvos Šiaurės šalių bendradarbiavimui. Politiniuose Lietuvos ir Šiaurės šalių sluoksniuose buvo akcentuojama, kad „dviguba“ plėtra Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui suteiks naują kokybę, pakels jį į aukštesnį lygmenį. Tuo tarpu akademikai buvo labiau skeptiški ir teigė, jog kartu su plėtra Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas, kaip pasiekęs savo tikslus, gali nunykti. Tad šio problema – kaip pakito Lietuvos bendradarbiavimas su ŠŠ politinio, karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plotmėse ir ar Lietuvos narystė ES ir NATO buvo svarbūs veiksniai, turintys įtakos šių pokyčių atsiradimui? Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip pakito Lietuvos ir ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas po 2004 m. ES ir NATO plėtros ir kokią įtaką „dviguba“ plėtra turėjo šių pokyčių atsiradimui. Darbo tyrimo objektas - Lietuvos – ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, darbe keliami tokie uždaviniai: • Aprašyti, kaip tarptautinį bendradarbiavimą aiškina dvi tarptautinių santykių prieigos – neorealizmas ir pliuralizmas •... [toliau žr. visą tekstą] / „Lithuania's - Nordic Cooperation: Changes after the EU and NATO Enlargement in 2004“ Since the restoration of independence in 1990 Lithuania has been developing extensive political, military and economic relationship with the Nordic countries. Nordic countries provided Lithuania with political, financial-practical support by which they aimed mainly to promote Lithuania’s integration’s to the EU and NATO goals. Thus, the “dual” enlargement was seen as a challenge to Lithuania’s – Nordic cooperation. In political (Lithuanian and Nordic) levels the “dual” enlargement was accentuated as a possibility to bring a new quality to Lithuania’s-Nordic cooperation. However, some academics were more skeptical and claimed that after the dual enlargement this cooperation could wither away as far as the targets of this cooperation were supposed to be fulfilled with the enlargement. Thus, the problem of the study is formulated as follows: how Lithuania’s – Nordic cooperation has changed after the “dual” enlargement and if Lithuania’s membership in the EU and NATO contributed to the rise of these changes? As far as the topic of the changes of Lithuania’s-Nordic cooperation is rather unexplored in the academic literature, the purpose of the study is formulated as follows: to analyse the changes of political, military and economic Lithuania’s – Nordic cooperation after the “dual” enlargement and to evaluate the impact of the “dual” enlargement to the uprise of these changes. Lithuania’s –... [to full text]

Nuotolinio bendravimo ir bendradarbiavimo priemonės – tai Web 2.0 aplinkos, leidžiančios naudotojams sąveikauti, kurti turinį ir juo dalintis. Šiose priemonės naudotojai nebe pasyviai vartoja pateiktą informaciją, o sukuria didžiąją dalį turinio. Trimačiai virtualieji, priklausantys nuotolinio bendravimo ir bendradarbiavimo priemonių grupei, išsiskiria navigacine sistema, naudotojo atliekamomis užduotimis ir naudotojų bei virtualių objektų sąveikos būdais. Tradicinės programinės įrangos panaudojamumo vertinimo metodikos neapima šių specifinių virtualiųjų pasaulių apsektų, todėl magistro baigiamajame darbe atlikta išsami nuotolinio bendravimo ir bendradarbiavimo priemonių panaudojamumo analizė, kurios pagrindu kuriama trimačių virtualiųjų pasaulių panaudojamumo vertinimo metodika. Kuriant šią metodiką taip pat panaudoti atlikto naudotojų patirčių tyrimo rezultatai. Aprašytas euristinis vertinimas taikytas pasirinktiems trimačiams virtualiesiems pasauliams ir tokiu būdu metodikos aktualumas pagrįstas ne tik teorinėmis prielaidomis, bet ir praktinio tyrimo rezultatais. / Online communication and collaborations tools are Web 2.0 applications, which allows users’ interaction, content creation and sharing. In contrast to websites where users are limited to the passive viewing of information, these tools are dependent on content which is created by users. Online virtual worlds belongs to the group of online communication and collaborations tools and distinguishes by navigational system, user tasks and manners of interaction between users and objects. Traditional methodologies do not cover these specific aspects. Therefore this paper presents the thorough analysis of online communication and collaboration tools usability. On the basis of this analysis, there is a methodology created for evaluation online virtual world’s usability. Development of this methodology required the results of literature review analysis and performed users experience research. Described heuristic assessment was applied for chosen online virtual worlds, thus the relevance of methodology was reasoned not only by theoretical assumptions, but by results of practical research as well.

Lietuvos Respublikos muitinės vaidmuo smarkiai pasikeitė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Po įstojimo į ES prekės valstybių narių teritorija juda be jokių prekybos apribojimų, o importuojamoms iš trečiųjų šalių prekėms taikomi vienodi tarifai ir kvotos. Lietuva atsakinga už ES išorinės sienos apsaugą, todėl padidėjo jos atsakomybė tikrinant iš trečiųjų šalių gabenamas prekes. Po 2004 m. pasikeitė ir muitinės, kaip mokesčių surinkėjos vaidmuo – kadangi muitai ir muito mokesčiai yra sudedamoji ES nuosavų išteklių sistemos dalis. Kadangi muitinis apmokestinimas siejamas su trimis pagrindinėmis charakteristikomis – prekių kilme, prekės kodu, prekių muitine verte, todėl muitinė atlikdama savo, kaip mokesčių surinkėjos vaidmenį, visų pirma, turi įvertinti ir atlikti patikrinimus, susijusios su šiomis charakteristikomis, kadangi daugiausia muitų teisės aktų pažeidimų kaip tik ir nustatoma šioje srityje. Lietuvos muitinė, būdama atsakinga už rinkos ir visuomenės apsaugą bei mokesčių administravimą, turi siekti šių tikslų: • Įdiegti kompiuterizuotą rizikos valdymo sistemą, siekiant užtikrinti efektyvią prekių ir asmenų judėjimo kontrolę; • Tapti koordinuojančia institucija, atsakinga už prekių judėjimo per išorines ES sienas kontrolę; • Imtis atitinkamų, tarptautinius standartus atitinkančių priemonių ir metodų atliekant prekių ir transporto priemonių patikrinimus; • Skatinti ir vystyti muitinių bendradarbiavimą, užtikrinti efektyvų keitimąsi informacija ir taip operatyviau atskleisti galimus... [toliau žr. visą tekstą] / After joining EU the tasks of Lithuanian Customs Authorities rapidly changed, because they became responsible for the protection of external EU borders. Customs plays a vital role in protecting borders from the entry of illegal and harmful goods. EU Customs Union is based on a main principle – free movement of goods, which means that the goods between EU territory can move without no restrictions applied. Since 2004 Customs as tax collector‘s role also change – customs duties form a part of Communities own resources system. The main characteristics that have an impact on customs duties applied are origin of goods, tarriff clasification and customs value and because of that the most of the customs law infringements accur then the import operations are performed. This is why the customs authorities should carry out the inspections on these elements very carefully. The tasks in the market and society protection and tax administration include the following: • to implement a computerized risk management system related to goods, customs procedures and persons, and to integrate it into EU risk management process; • to become a coordinating institution, responsible for control of goods being transported through the external EU borders of Lithuania in the integrated state border protection system of the Republic of Lithuania; • to ensure control of movement of goods by implementing modern measures and methodologies, as used in other EU Member States, for customs examination of goods... [to full text]