Paprotys - vienas reikšmingiausių ir seniausių teisės šaltinių. Kartu, nepaisant egzistuojančių priešingų nuomonių, tai vienas reikšmingiausių tarptautinės teisės šaltinių. Tarptautinį paprotį sudaro du elementai: 1. objektyvus - valstybių praktika, kuri turi atitikti bendrumo, vieningumo, nuoseklumo, trukmės reikalavimus; 2. subjektyvus - atitinkamos praktikos pripažinimas teisiškai privaloma. Abu minėti elementai yra reikšmingi ir būtini paprotinės normos susiformavimui. Kartu tarptautinis paprotys yra glaudžiai susijęs su "pastovaus prieštarautojo", "greito" papročio bei jus cogens normų doktrinomis. Pažymėtina, jog, nepaisant egzistuojančių kodifikavimo tendencijų, tarptautinis paprotys išlieka reikšmingu tarptautinės teisės šaltiniu. / Custom is one of the oldest and widely recognized legal sources. In addition, despite existing different approaches, custom is considered to be one of the most significant legal sources of international law. International custom consists of two elements: 1. objective - state practice, which must also fulfill the requirements of consistency, repetition, duration and generality; 2. subjective - the recognition of certain practice as legally binding. Both above mentioned elements are of significant importance in the formation of customary rule. International custom is also closely related to the doctrines of "persistent objector", "instant" custom and jus cogens norms. Finally, it must be noticed that, despite the existing codification tendencies, international custom still remains a very important source of international law.

Magistro baigiamojo darbo objektas yra mobilių paslaugų įsisavinimas. Darbo tikslas – nustatyti ir ištirti veiksnius, skatinančius jaunimą vartoti mobilias paslaugas. Darbo uždaviniai: Remiantis informacijos sistemų teorijomis bei informacijos ir komunikacijos technologijų įtakos kasdieniniam jaunimo gyvenimui analize, nustatyti veiksnius, skatinančius jaunimo ketinimus naudoti mobilias paslaugas; Sudaryti mobilių paslaugų įsisavinimo modelį, skirtą jaunimo ketinimų naudoti mobilias paslaugas analizei. Taip pat jį patikrinti empiriniu tyrimu; Empiriniu tyrimu nustatyti veiksnius, darančius didžiausią įtaką jaunimo ketinimams naudoti mobilias paslaugas. Išanalizuoti modelį įvairių mobilių paslaugų grupėse. Atlikus mobilių paslaugų rinkos analizę, pastebėta, kad naujų mobilių paslaugų vartojimo augimas nėra toks, kokio tikėtasi. Taigi pagrindinis iššūkis yra suprasti, kaip ir kodėl vartotojai įsisavina mobilias paslaugas. Mobilių paslaugų rinkoje vieni svarbiausių vartotojų yra jaunimas: jie sudaro trečdalį visų mobilių telefonų vartotojų rinkos, šis segmentas nuolat didėja, jaunimo išlaidos mobiliosioms paslaugoms yra vienos didžiausių, be to jie skatina aplinkinius naudotis mobiliomis paslaugomis. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, technologijų įsisavinimo teorijų (Planuojamo Elgesio, Pagrįstų Veiksmų, Inovacijų Išplitimo ir kt.) analizėje bei palyginus jau atliktuose šios srities tyrimuose naudojamus modelius, prieita prie išvados, kad nagrinėjant mobilių... [toliau žr. visą tekstą] / Mobile technologies are gaining more popularity and diffusing into every aspect of people every day life. It is expected that future of mobile telephony will rely on mobile services. However, the actual adoption of new mobile services has been much slower than expected. Therefore, it is becoming more crucial to study how and why consumers adopt mobile technologies and services. Youth is one of the most important segments in mobile services market: they constitute one-third of all mobile phone users, this segment is growing steadily, youth’s expenses for mobile services are one of the largest, in addition, they encourage others to use mobile services. The objective of this paper is to study the drivers of youth mobile services adoption. Therefore, first problem is to define these drives, through analysis of information and communication technologies influence on youth every day life. Second, is to construct the model suitable for this study. Last problem is to test research model in Lithuania’s youth market and determine the factors, which significantly influence youth intentions to use mobile services. The analysis of various theoretical technology acceptance models ascertained that an integration of various theoretical perspectives may provide a richer understanding of the mobile services phenomenon. Therefore, using deduction method, two main drivers where identified – belonging and significance. The suggested model proposes that perceived usefulness, ease of use... [to full text]

Nors sportininkių skaičius nuolat auga, sportas vis dar yra suvokiamas kaip vyrams aktuali veikla, todėl natūralu, kad moterys, norėdamos sulaukti pripažinimo ir populiarumo, susiduria su eile apribojimų. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, ar egzistuoja lyčių nelygybė sporte ir pastarosios įtaką kolektyvinio tapatumo formavimuisi komandinėje sporto šakoje, kaip būdui, siekiant sugriauti lytiškumu (sexism) paremtas struktūras. Teorinėje darbo dalyje remiantis socialinio pripažinimo, lyties kaip struktūros, galios sampratomis bei sportininkių/ sportininkų vaizdavimo ypatumais žiniasklaidoje parodoma, kad sportas dar tebėra vyrų dominavimo sritis. Aptariama teisinė bazė (Tarptautinių „Moterų ir sporto“ konferencijų principai, Title IX (JAV)), reglamentuojanti moterų teises sporte. Apžvelgiamos A.Melucci, V.Taylor ir N.Whittier kolektyvinio tapatumo sampratos leidžia suvokti, kaip grupė apibrėžia, kas ji yra, kaip konstruoja grupės sąmonę, bei kaip mobilizuojasi kovai prieš nusistovėjusį lyčių status quo. Tuo pačiu, pristatomas kolektyvinio tapatumo ryšys su lauko, socialinio pripažinimo sampratomis. Aptariamos sąlygos, sukeliančios kolektyvinio veiksmo atsiradimą. Pristatomas C.F. Pelak atliktas lyčių nelygybės ledo ritulyje tyrimas. Empirinės darbo dalies pagrindą sudaro atvejo – VU merginų krepšinio komanda – analizė, kurioje siekiama pažiūrėti, ar moteriškos lyties atstovės susiduria su lyčių nelygybė sporte ir kokia forma ji reiškiasi. Tuo pačiu, C.F.Pelak merginų ledo... [toliau žr. visą tekstą] / Although the number of sportswomen grows, however the sport is conceptualized as exclusively male domain. For this reason, women, who want to be sport leaders have to confront with a lot of boundaries. The aim of this work is to find out whether gender inequality exists in sport and if it does, to show the role that collective identity plays in contesting sexism structures in team sports. According to conceptions of social recognition, gender as a social structure, power and presentation of sportsmen/sportswomen in media, the theoretical part of this work reveals that the sport is not just the male domain. In this part is described the legal basis (the principles of international “Women and sports” conferences Title IX (USA)) that regulates women‘s rights in sports. A.Melucci, V.Taylor and N.Whittier collective identity concepts allow us to examine the processe of how groups define who they are, contruct the group consciousness and mobilize against perceived injustices. Here are also discussed the circumstances that cause the rise of collective action. The research of gender differences in ice hockey by C.F. Pelak is presented. The empirical base of this work is a case study – VU women‘s basketball team – analysis, which helps to find out whether female confront gender inequality in sports and if they do, how it shows. The same indicators were adapted in making the interviews with the VU basketball players as in C.F.Pelak female ice hockey players research, in order to... [to full text]