The present paper reports the results of the study aimed to investigate the problem of discourse markers, their functions and differences and similarities in the English and Lithuanian languages in a book of prose. The methods chosen for the study were content analysis, quantitative method and contrastive method. The study is based on theories of various linguists proposing different terms and definitions for the discourse marker, on the corpus of occurrences of these linguistic items in the examined sources. The investigation also attempts to examine the functional complexity of discourse markers in cohesive texts. The research demonstrated that the most frequently used discourse markers in textual function in the English language are and, but, so. At the same time, the most frequently used discourse markers in interactional function in English are oh, well, eh, however, ah, and now. The research demonstrated that the functions of discourse markers fall into two domains - interactional and textual and they can appear simultaneously. / Šio tyrimo problema yra susijusi su diskurso žymikliais/žymekliais, kurie yra teksto formavimo įrankiai diskurse. Ši tema buvo pasirinkta, nes, visų pirma, diskurso žymekliai tik neseniai patraukė lingvistų dėmesį kaip teksto formavimo įrankiai, kurie taip pat nekompromituoja jau esančios nusistovėjusios sistemos. Pradedant prielaida, jog diskurso žymekliai užtikrina efektyvų bendravimą (taip pat teksto rišlumą ir suderinamumą), yra multifunkciniai bei jų taksonomijos ir funkcijos gali kisti skirtingose kalbose, buvo iškelti šie tyrimo klausimai: 1) kokie yra dažniausiai naudojami diskurso žymekliai analizuotuose tekstuose dviejose kalbose? 2) kokie yra atitikimai/neatitikimai diskurso žymeklių naudojime bei funkcijose lietuvių ir anglų kalbose? Anksčiau minėti faktoriai bei tyrimo klausimai padėjo nustatyti šio darbo tikslą, kuris yra: palyginti ir išanalizuoti diskurso žymeklių taksonomijas ir funkcijas dviejose kalbose. Kad šis tikslas būtų pasiektas, žemiau išvardyti uždaviniai buvo iškelti:  peržiūrėti ir sistemingai pristatyti mokslinę litratūrą susijusią su diskurso žymekliais lietuvių ir anglų kalbose;  jau esamų ir prieinamų tyrimų pagalba apie diskurso žymeklius, buvo nustatytos ir apibrėžtos diskurso žymeklių atliekamos funkcijos rišliame tekste;  remiantis kiekybiniu bei kokybiniu metodais, buvo atskleista diskurso žymeklių skirstymas, dažnumas/pasikartojimas ir dominuojančios jų funkcijos analizuotuose tekstuose. Atliekant šį tyrimą tam tikri metodai buvo... [toliau žr. visą tekstą]

L’étude consiste à démontrer que les discours des deux Premiers ministres espagnols, Felipe González et José María Aznar, rendant compte devant les Députés des conclusions des Conseils européens, représentent l´espace textuel où convergent des stratégies de communication tantôt imposées par l´institution communautaire et l´institution parlementaire incarnées par les énonciateurs, tantôt sélectionnées par les chefs de gouvernement.C´est avec l´appui de ces discours parlementaires attestés et pris dans la diachronie des mandats successifs des Premiers ministres (1987-2003) que cette étude, par la mobilisation des outils lexicométriques proposés par les logiciels Lexico 3 et Coocs, a cherché à apprécier sur le plan discursif, linguistique et thématique comment le poids institutionnels du Parlement et du Conseil européen pèse sur ces discours et comment les énonciateurs se libèrent de ces contraintes par le jeu personnel et stratégique du discours politique. Ainsi, la statistique lexicale permet de - dégager "les mots-thèmes" qui structurent le discours et les réseaux lexicaux élaborés à partir des attractions lexicales (cooccurrences), de mettre en lumière la relation d´une forme lexicale avec un événement historique permettant ainsi d´en appréhender la vision espagnole; - et de comparer les discours produits par les deux énonciateurs afin de mettre en évidence les constantes lexicales et les spécificités discursives proposant ainsi une ébauche de caractérisation stylistique et thématique des deux hommes politiques. / The point of our study is to show that the speeches delivered by Felipe Gonzalez and José Maria Aznar, the two Spanish Prime Ministers, to the Members of Parliament in which they explained the conclusions drawn from European Councils, represent a textual dimension that is made of communicative strategies that were either required by the Community institution and the Parliamentary institution embodied by the two utterers or chosen by the two Prime Ministers.Our study, based on certified parliamentary speeches and focusing on the diachronic dimension of the successive electoral mandates of the two Prime Ministers (1987-2003), tries to evaluate on a discursive, linguistic and thematic level (using lexicometrical tools available with Lexico 3 and Coocs softwares) to what extent the European Council and the Parliament exert some leverage on the speeches and how the utterers free themselves from the institutional constraints, using the political speech as a strategic and rhetorical alternative. Thus, these lexical statistics enable us - to extract «thematic words» that shape our speeches and lexical networks that are built on lexical attractions (co-occurences), to shed some lights on the relation existing between a lexical occurence and a historical event which will allow us to grasp the Spanish dimension of it; - to compare the speeches of our two utterers in order to underline the regular lexical patterns and the discursive specificities that will lead us to sketch out the stylistic and thematic characterisation of the two politicians.

Mémoire numérisé par la Direction des bibliothèques de l'Université de Montréal.