The present paper reports the results of the study aimed to investigate the problem of discourse markers, their functions and differences and similarities in the English and Lithuanian languages in a book of prose. The methods chosen for the study were content analysis, quantitative method and contrastive method. The study is based on theories of various linguists proposing different terms and definitions for the discourse marker, on the corpus of occurrences of these linguistic items in the examined sources. The investigation also attempts to examine the functional complexity of discourse markers in cohesive texts. The research demonstrated that the most frequently used discourse markers in textual function in the English language are and, but, so. At the same time, the most frequently used discourse markers in interactional function in English are oh, well, eh, however, ah, and now. The research demonstrated that the functions of discourse markers fall into two domains - interactional and textual and they can appear simultaneously. / Šio tyrimo problema yra susijusi su diskurso žymikliais/žymekliais, kurie yra teksto formavimo įrankiai diskurse. Ši tema buvo pasirinkta, nes, visų pirma, diskurso žymekliai tik neseniai patraukė lingvistų dėmesį kaip teksto formavimo įrankiai, kurie taip pat nekompromituoja jau esančios nusistovėjusios sistemos. Pradedant prielaida, jog diskurso žymekliai užtikrina efektyvų bendravimą (taip pat teksto rišlumą ir suderinamumą), yra multifunkciniai bei jų taksonomijos ir funkcijos gali kisti skirtingose kalbose, buvo iškelti šie tyrimo klausimai: 1) kokie yra dažniausiai naudojami diskurso žymekliai analizuotuose tekstuose dviejose kalbose? 2) kokie yra atitikimai/neatitikimai diskurso žymeklių naudojime bei funkcijose lietuvių ir anglų kalbose? Anksčiau minėti faktoriai bei tyrimo klausimai padėjo nustatyti šio darbo tikslą, kuris yra: palyginti ir išanalizuoti diskurso žymeklių taksonomijas ir funkcijas dviejose kalbose. Kad šis tikslas būtų pasiektas, žemiau išvardyti uždaviniai buvo iškelti:  peržiūrėti ir sistemingai pristatyti mokslinę litratūrą susijusią su diskurso žymekliais lietuvių ir anglų kalbose;  jau esamų ir prieinamų tyrimų pagalba apie diskurso žymeklius, buvo nustatytos ir apibrėžtos diskurso žymeklių atliekamos funkcijos rišliame tekste;  remiantis kiekybiniu bei kokybiniu metodais, buvo atskleista diskurso žymeklių skirstymas, dažnumas/pasikartojimas ir dominuojančios jų funkcijos analizuotuose tekstuose. Atliekant šį tyrimą tam tikri metodai buvo... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp asmens ir darbo aplinkos reikalavimų kognityvinio stiliaus, subjektyvaus atitikimo darbo aplinkos reikalavimams ir ketinimo išeiti iš darbo. Tyrime dalyvavo 136 bendrosios praktikos slaugytojų. Visos bendrosios praktikos slaugytojos dirba toje pačioje įstaigoje. Jų amžius svyravo nuo 23 iki 73 (vidurkis 49,55 metų). Šiame darbe teoriniu pagrindu pasirinktas Cools, Van den Broeck (2007) 3 dimensijų kognityvinio stiliaus modelis, pagal kurį kognityvinis stilius gali būti skirstomas į žinantį, planuojantį ir kūrybišką. Šis modelis pasirinktas dėl to, kad naudojant tą patį indikatorių galima nustatyti ir bendrosios pratikos slaugytojų kognityvinį stilių, ir kognityvinį stilių, kurio jų nuomone reikalauja darbo aplinka. Patikrinus asmens kognityvinio stiliaus ir kognityvinio stiliaus, kurio reikalauja darbo aplinka, atitikimą, buvo vertinamos sąsajos su darbuotojų subjektyviu atitikimu darbo aplinkos reikalavimams bei ketinimu išeiti iš darbo. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendrosios praktikos slaugytojoms ir jų darbo aplinkai būdingi du kognityviniai stiliai - žinantis ir planuojantis. Nera rasta sąsajų tarp asmens ir darbo aplinkos kognityvinių stilių atitikimo, subjektyvaus atitikimo darbo aplinkai bei ketinimo išeiti iš darbo. Tačiau pastebėta, kad kuo yra didesnis subjektyvus atitikimas darbo aplinkai, tuo yra mažesnis ketinimas išeiti iš darbo. / The aim of the research is to assess the relations between person’s and his work environment cognitive styles as well as subjectively perceived fit of work environment demands and intention to quit. 136 nurses of general practice took place in the research. All the nurses work in the same organization. Their age is ranged between 23 to 73 years (the average being 49,55 years). As the theoretical cornerstone the model of three dimensional cognitive style of Cools Van de Broeck, Bouckenooghe (2009) was chosen. According to it the cognitive style can be divided into the following criteria: the knowing, the planning and the creative one. This model was chosen because using the same indicator it is possible to determine the cognitive style of the nurses as well as the cognitive style which, according to their opinion, is required by the work environment. After testing the congruence between the cognitive style of a person and the one required by the work environment the connection of personnel’s subjective fit towards the requirements of work environment and the intention to quit the work was assessed. The results of the research showed that two cognitive styles, namely, the knowing and the planning are typical to the nurses of general practice as well as their work environment. There are no connection found between the person’s and his/hers work environment cognitive styles fit, as well as the subjective fit towards the work environment and the intention to quit the work... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti subjektyviai suvokiamą atitikimą tarp asmens ir organizacijos vertybių skirtingose darbuotojų grupėse bei jo sąsajas su pasitenkinimu darbu ir emociniu išsekimu. Tyrime dalyvavo 133 (9 vyrai ir 124 moterys) valstybinės įstaigos darbuotojai. Tyrimo metodai: Cable ir DeRue sukurta subjektyviai suvokiamo atitikimo tarp asmens ir organizacijos skalė, Spector pasitenkinimo darbu klausimynas, emocinio išsekimo skalė iš Maslach ir Jackson sukurto klausimyno, taip pat buvo užduoti papildomi klausimai apie darbuotojų sociodemografines charakteristikas. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijose vertybių skirtingose darbuotojų amžiaus, gaunamo atlyginimo ir užimamų pareigų grupėse nesiskiria, tačiau skiriasi skirtinguose įmonės padaliniuose ir tarp skirtingas pareigas užimančių socialinio darbo padalinio darbuotojų. Taip pat rezultatai atskleidė, kad didesnis subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijos vertybių siejasi su didesniu darbuotojų pasitenkinimu darbu ir mažesniu emociniu išsekimu. / The aim of the study was to assess subjective person-organization values fit in different employees’ groups, and to determine subjective person-organization values fit’s impact on job satisfaction and emotional exhaustion. The subjects of the study were 133 (9 men, 124 women) employees from public organization. Methods: perceived fit scale from Cable and DeRue questionnaire about subjective fit, Spector’s Job Satisfaction Survey, emotional exhaustion scale from Maslach and Jackson Burnout Inventory, and additional questions about employees’ social and demographical characteristics. The results of the study showed that subjective person-organization value fit is similar in different employees’ age, wage, and position groups, but differs among separate departments and different positions in social work department. The results also revealed that higher subjective person-organization values fit is related to higher level of job satisfaction and lower level of emotional exhaustion among employees.

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšius tarp valstybės tarnautojų subjektyviai suvokiamo atitikimo darbui, pasitenkinimo darbu ir kognityvinių stilių (darbuotojų, darbo aplinkos ir šių stilių atitikimo) bei empiriškai patikrinti teorinį šių ryšių modelį. Tyrime dalyvavo 168 darbuotojai, dirbantys valstybės tarnyboje. Vadovaujantis Kirton adaptyvaus – novatoriško kognityvinio stiliaus teorija, šiame tyrime analizuojamas valstybės tarnautojų kognityvinis stilius ir kognityvinis stilius, kurio reikalauja darbo aplinka valstybės tarnyboje. Asmens - aplinkos atitikimo teorijos pagrindu, analizuojamas šių kognityvinių stilių atitikimas bei subjektyviai suvokiamas atitikimas darbui. Taip pat analizuojami šių dviejų atitikimo tipų ryšiai su pasitenkinimu darbu. Vadovaujantis teorinėmis žiniomis sudarytas modelis, kuris buvo patikrintas empiriškai. Siekiant nustatyti, kaip kognityviniai stiliai (asmens, darbo aplinkos bei jų sąveika) susiję su subjektyviai suvokiamu atitikimu darbui ir pasitenkinimu darbu, sudarytos dvi regresijos lygtys. Abiem atvejais reikšmingos prognozinės vertės turėjo darbuotojams būdingas kognityvinis stilius bei darbuotojo – darbo aplinkos kognityvinių stilių sąveika. Regresinė analizė atskleidė, kad subjektyviai suvokiamo atitikimo darbui prognozei yra svarbesnė šių kognityvinių stilių sąveika, o pasitenkinimo darbu prognozei – darbuotojams būdingas kognityvinis stilius. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad valstybės tarnautojai, kuriems būdingas adaptyvus... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships between civil servants’ subjectively perceived person – job fit, job satisfaction and cognitive styles (employees’, job environment’s and their fit) as well as to test empirically the theoretical model of these relationships. The subjects of the study were 168 public service employees. Based on Kirton’s adaption – innovation cognitive style theory, this study examines civil servants’ cognitive style and their perceptions of cognitive style required by the job environment. Using person – environment fit theory as the theoretical framework, this study examines the fit between these two styles as well as subjectively perceived person – job fit. Also, we explore relations of these two types of fit with job satisfaction. According to theoretical knowledge, a special model was developed and tested empirically. In order to test how cognitive styles (person’s, job environment’s and interaction of them) are related to subjectively perceived person – job fit and job satisfaction, two regression equations were formed. In both cases, the employees’ cognitive style and the interaction of employee – job environment cognitive style were of significant predictable value. Regression analysis showed that interaction of cognitive styles is the most important predictor for subjectively perceived person – job fit, while employees’ cognitive style is the most important predictor for job satisfaction. The results of this study suggest that those... [to full text]