Darbe atlikta teorinė sutrikusio intelekto vaikų vystymosi ypatumų, buitinių įgūdžių apibrėžties analizė bei tėvų ir ugdymo įstaigos pedagogų vykdomo buitinių įgūdžių formavimo kryptingumo siekiant vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, autonomiškumo analizė. Iškelta hipotezė, kad vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, buitinių įgūdžių formavimas vyksta kryptingai. Taikant anketinės apklausos metodą, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti buitinių įgūdžių formavimo kryptingumą, siekiant vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, autonomiškumo. Atlikta anketinės apklausos duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 118 Vilniaus miesto specialiųjų ugdymo įstaigų pedagogų ir 100 tėvų, auginančių vaikus, turinčius vidutinį intelekto sutrikimą. Empirinėje dalyje aptariamos asmens, turinčio vidutinį intelekto sutrikimą, galimybės atlikti buitinius darbus; nagrinėjamas sutrikusio intelekto vaikų buitinių įgūdžių formavimo kryptingumas namuose ir ugdymo įstaigoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Hipotezė, kad vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, buitinių įgūdžių formavimas vyksta kryptingai, pasitvirtino iš dalies. 2. Daugumos respondentų nuomone, vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą galimybės atlikti buitinius darbus yra ribotos, minimalios. Tik 36 proc. tėvų ir 25 proc. pedagogų nurodė normalias galimybes, 10 proc. pedagogų pabrėžė, kad galimybės atlikti buitiniuis darbus priklauso nuo individualių vaiko sugebėjimų. 3. ... [toliau žr. visą tekstą] / There was made theoretical analysis about development peculiarities of children with mental retardation, daily skills were defined and also there was made an analysis about singleness of daily skills formation with purpose to make children with moderate mental retardation self–sufficient, which parents and educators implement. It was hypothesized that formation of daily skills for children with moderate mental retardation is going purposefully. By employing method of questionnaires the research was made which purpose is to evaluate singleness of daily skills formation with purpose to make children with moderate mental retardation self–sufficient. The analysis of questionnaires data was made. 118 Vilnius city special educational institutions educators and 100 parents who have children with moderate mental retardation participated in the research. In the empirical part the possibilities of a person with moderate mental retardation to make daily activities are discussed; the singleness of daily skills formation of children with mental retardation at home and at the educational institution is examined. The most important conclusions of empirical research: 1. Hypothesis that formation of daily skills for children with moderate mental retardation is going purposefully was proved partially. 2. Many respondents take the view that possibilities for children with moderate mental retardation to make daily activities are limited, minimal. Only 36 percent of parents and 25 percent... [to full text]

Dans la littérature actuelle, il existe peu d’études portant sur l’évolution des adultes présentant un Trouble du Spectre Autistique (TSA) associé à une Déficience Intellectuelle (DI). Toutefois, de manière générale, les données disponibles suggèrent que se sont les personnes les plus déficientes qui connaissent les changements les moins significatifs.Cette étude exploratoire et rétrospective concerne 7 sujets atteints d’autisme associé à une DI sévère. Sont retracés sur une période de trente ans leurs parcours de vie, leurs évolutions cliniques, leurs niveaux d’adaptation au quotidien, et ceci depuis l’âge de leurs 20 ans. Le recueil de données a été réalisé sur la base d’études des dossiers médico-éducatifs ainsi qu’à partir d’entretiens semi structurés menés auprès du personnel encadrant. Bien que nous n’ayons pas pu mettre en évidence de changement significatif concernant les profils cliniques, comportementaux et adaptatifs de ces sujets, certains d’entre eux ont connu des évolutions qualitatives comme une diminution de l’intensité de la symptomatologie ou de l’importance des troubles du comportement. Les résultats ont été discutés à la lumière des travaux actuels et critiqués au regard des limites méthodologiques. Des propositions de recherches sont formulées : suivi de la population actuelle ; mise en place d’un plan longitudinal prospectif concernant une cohorte représentative de personnes adultes autistes avec DI sur une longue période ; proposition de protocoles spécifiques d’apprentissage avec évaluation des effets de ce type de prise en charge. / So far few studies have focused on the evolution of adults with Autism Spectrum Disorder associated with Intellectual Disability. In existing literature the available data show that the persons with the severest intellectual disabilities present the least significant changes. The present study - both exploratory and retrospective - deals with 7 patients with autism associated with a severe intellectual disability. Over a 30-year period - after the age of 20 - their life course, their clinical evolutions, their adaptive daily skills were described. The data collection was based on the study of their medical and educational records as well as on semidirective interviews with the staff. Although no significant change concerning their clinical, behavioural and adaptive profile could be pointed out, some patients presented qualitative evolutions such as a decrease in the intensity of their symptomatology or in the importance of their behavioral disorders. The results were discussed taking into account recent studies; they were criticized considering the methodological limits of our study. Suggestions for future research are: the follow-up of the patients of our study; the setting up of a prospective longitudinal study concerning a representative cohort of adults with autism with intellectual disability over a long period of time; suggestions of specific learning protocols together with assessments of that type of interventions.