Research objective The study was designed to investigate biomass production of tall fescue, cocksfoot, and reed canary grass and the quality of raw material for biogas as influenced by sward fertilization with different rates of nitrogen and different number of cuts per season and to establish the effect of fertilization with digestate on cocksfoot biomass production and quality. Research tasks: • to estimate the productivity of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass, fertilized with different nitrogen rates, for biogas; • to assess the effect of cutting frequency and fertilization rate of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass on the quality composition of biomass for biogas and biogas potential; • to estimate agroecological value of perennial grasses; • to determine the energy potential of biomass of the tested perennial grasses used for biogas production and to identify the energy balance of raw material preparation for biogas. Research subject - tall fescue (Festuca arundinacea Schreb.), cocksfoot (Dactylis glomerata L.), reed canary grass (Phalaris arundinacea L.). Originality of the research work. One of the potential raw materials for biogas production is biomass of perennial grasses. Each grass species differs in growth rhythm and rate, demand for nutrients, and other characteristics, therefore the amount of biomass is highly dependent on specific growing conditions and cultivation technologies that have to ensure the quality of raw material best suited... [to full text] / Tyrimo tikslas – ištirti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių biomasės kiekį bei žaliavos biodujoms kokybę pagal skirtingas azoto normas tręštuose žolynuose, taikant nevienodą pjūčių skaičių per sezoną ir nustatyti tręšimo biosubstratu įtaką paprastųjų šunažolių biomasės kiekiui bei kokybei. Tyrimo uždaviniai: • įvertinti biodujoms auginamų nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių produktyvumą, juos tręšiant skirtingomis azoto normomis; • nustatyti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių pjūčių dažnumo ir tręšimo azotu įtaką biomasės biodujoms kokybinei sudėčiai bei dujų potencialui; • nustatyti tirtų daugiamečių žolių auginimo agroekologinę vertę; • įvertinti biomasės naudojimo biodujų gamybai energinį potencialą ir žaliavos paruošimo biodujoms energijos balansą. Tyrimo objektas – nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea Schreb.), paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata L.), nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea L.) Mokslinis naujumas. Viena iš potencialių žaliavų biodujų gamybai yra daugiamečių žolių biomasė. Tačiau kiekviena žolių rūšis nuo kitų skiriasi savitu augimo ritmu, trukme, maisto medžiagų poreikiu ir kitomis savybėmis, todėl biomasės kiekis labai priklauso nuo konkrečių augimo sąlygų ir auginimo technologijų, o kokybė turėtų būti tokia, kad būtų tinkamiausia pagal numatomą žaliavos panaudojimo paskirtį. Šio tyrimo metu nustatyta, kad vidutinių platumų klimato zonos šiaurinėje dalyje... [toliau žr. visą tekstą]

Research subject Process of preparation and processing of perennial grass (cocksfoot, tall fescue and reed canary grass) biomass into biogas. Objectives 1. To analyse the possibility and identify the energy potential of processing of perennial grass (cocksfoot, tall fescue and reed canary grass) biomass silage into biogas. 2. To assess energy consumption during the process of preparation and processing of perennial grass biomass into biogas and draw up the energy balance. 3. To identify environmental impact of preparation and processing of perennial grasses into biogas. / Darbo tikslas Ištirti daugiamečių žolių (paprastųjų šunažolių, nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių) biomasės naudojimo galimybes biodujų gamybai, įvertinant žaliavos gamybos energinį balansą ir įtaką aplinkos taršos mažinimui.   Darbo uždaviniai 1. Ištirti daugiamečių žolių (paprastųjų šunažolių, nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių) biomasės siloso perdirbimo į biodujas galimybę ir nustatyti energinį potencialą. 2. Įvertinti daugiamečių žolių biomasės paruošimo ir perdirbimo į biodujas metu, patiriamas energijos sąnaudas ir sudaryti energijos balansą. 3. Nustatyti daugiamečių žolių paruošimo ir perdirbimo į biodujas įtaką aplinkai.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami piktžolių dygimo dinamikos (trumpaamžių, daugiamečių ir vyraujančių rūšių piktžolių) ir burokėlių derlingumo duomenys tiriant įvairių organinių mulčių ir skirtingo storio sluoksnių liekamąjį poveikį. Darbo objektas – raudonojo burokėlio (Beta vulgaris var. vulgaris) agrofitocenozė. Darbo metodai: piktžolių daigų skaičiavimui kiekviename laukelyje buvo pažymėtos keturios pastovios aikštelės 0,2 x 0,5 m. Apskaita atlikta kas 10 dienų, nuo gegužės 20 d. iki rugsėjo 30 d. Kiekvienos rūšies piktžolių daigai suskaičiuoti ir išrauti. Piktžolių kiekis perskaičiuotas vnt. m-2. Pagal piktžolių biologinį grupavimą išskirtos trumpaamžės ir daugiametės piktžolės. Nustatytos vyraujančios piktžolių rūšys. Burokėlių derlingumas nustatytas svėrimo metodu. Gautas derlius iš laukelio perskaičiuotas į t ha-1 absoliučiai švarių burokėlių derlių. Darbo rezultatai. Gausiausiai piktžolės dygo gegužės trečią – 765,6 vnt. m-2 ir birželio pirmą – 270,6 vnt. m-2 dekadas. Vėliau piktžolių dygimas mažėjo visų variantų laukeliuose. Anksčiau įterpti šiaudų, durpių ir žolės mulčiai nežymiai (4,7-6,7 proc.) skatino piktžolių dygimą per visą tyrimų laikotarpį. Nustatytas nevienodas mulčių liekamasis poveikis trumpaamžių piktžolių dygimui. Įterpti durpių ir žolės mulčiai skatino trumpaamžių piktžolių dygimą nuo 5,2 iki 12,6 proc. Paprastosios rietmenės 20 proc. gausiau rasta ankstesniais metais durpių mulčiu mulčiuotuose laukeliuose, smulkiažiedės galinsogos... [toliau žr. visą tekstą] / Master degree final research paper provides weed germination dynamics (annual, perennial and predominant weeds sorts) and red beet productivity data when researching residual effect of various organic mulches and different thickness layers. Object of the work – red beet (Beta vulgaris var. vulgaris) crop. Method of the work – to compute weed sprouts each field was divided into four permanent sites 0.2 x 0.5 m. These were observed every 10 days from May 20 till August 30. Each weed species sprouts were counted and torn out. Number of weeds was translated into units. m-2. According to biological grouping of weeds annual and perennial were distinguished. Predominant weed species were established. Red beet productivity was determined by weighting. Received yield from the field was translated into t ha-1 totally useful red beet yield. The results of work. Most of the weeds germinated in the 3rd decade of May – 765.6 weeds number m-2 and 1st decade of June – 270.6 weeds number m-2. Later germination of the weeds decreased in the plots of all treatments. Straw, peat and grass mulches, previously incorporated, moderately (4.7 to 6.7 percent) stimulated weed germination during the entire study period. The different residual effect of mulches was determined for germination of annual weeds. The incorporated peat and grass mulches promoted germination of the annual weeds from 5.2 to 12.6 percent. Echinochloa crus - galli were found thicker by 20 percent in the plots that in previous... [to full text]