Šiame darbe analizuojami didesnio lūžio rodiklio lęšių įtaka, akinių lęšių nešiotojams. Išnagrinėta mokslinės literatūros lęšių ir jų esamų aberacijų klausimais. Išanalizuota didesnio lūžio rodiklio plonintų lęšių, sferinių ir asferinių optinės charakteristikos. Išsiaiškinta kokių refrakcijos ydų turintys klientai netoleruoja labiausiai didesnio lūžio rodiklio plonintų lęšių. Pateikti tyrimo grafikai ir jų analizė bei išvados. Tyrime dalyvavo 90 respondentų. Tiriamieji suskirstyti pagal amžių, išsilavinimą, refrakcijos ydas bei nešiojamus akinių lęšius (plonintus ar neplonintus, sferinius ar asferinius). Analizuojant šio darbo temą, pastebėta, kad ši problema susijusi su akinių lęšių nepageidaujamais efektais, analizuojama mažai. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad didesnio lūžio rodiklio ploninti lęšiai, ypač asferiniai sukelia nepageidaujamus efektus. Tuos vaizdo iškraipymus labiau pajaučia tie klientai, kurie turi toliaregystės (hipermetropijos) refrakcijos ydas. Esant vidutinio laipsnio (nuo ±3.0 D iki ±6.0 D) ir didesnio laipsnio miopijai (nuo ±6.0 D ir daugiau), klientai nori lengvesnių ir plonesnių akinių lęšių. Todėl užsisako didesnio lūžio rodiklio asferinius akinių lęšius, kurie esant didesnėms dioptrijoms nedidina akių ir yra žymiai plonesni bei lengvesni. Tačiau tokie akinių lęšiai ne visada pateisina laukiamus lūkesčius. Asferinius lęšius užsisakė 30 respondentų: 22 žmonės buvo su trumparegystės (miopijos) refrakcijos yda, iš kurių nepageidaujamus vaizdo efektus... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, effect of lenses with higher refractive index for glasses wearers is analysed. Scientific literature in field of lenses and current aberration in them is examined. Optical characteristics of thin lenses with higher refractive index both spherical and aspherical are investigated. It has been find out what kind of refractive defects have clients who do not tolerate thin lenses with higher refractive index. Graphs of the research, their analysis and conclusions are presented. The research involved 90 respondents. Participants of the research were divided according to age, education, refractive defects and eyeglass lenses worn (thin or non-thin, spherical or aspherical). While analysing the topic of the work, it was noticed that this problem, related with adverse effect of glasses, is analysed a little. The results of research shows that thin lenses with higher refractive index and especially aspherical ones cause adverse effects. Image distortions are felt by these clients who have refraction defects of long-sightedness (hypermetropia). At moderate (from ± 3.0 to ± 6.0 D D) and higher degree of myopia (from ± 6.0 D, and more), clients want lighter, thinner eyeglass lenses. Therefore, they order aspherical eyeglass lenses with higher refractive index, which consisting higher dioptres do not increase eye and are much thinner and lighter. Unfortunately these kind of eyeglass lenses do not always justify expectations. Aspherical lenses was ordered by 30 respondents:... [to full text]

Civilinės atsakomybės taikymas yra labai jautri sritis, todėl svarbu užtikrinti jos taikymo vienodumą bei nukentėjusiojo asmens bei už žalą atsakančio asmens interesų balansą. Viena iš civilinės atsakomybės instituto dalių – atsakomybė be kaltės. Atsakomybės be kaltės („griežtosios atsakomybės”) normų egzistavimas visuomet kėlė nemažai diskusijų, nes atsakomybės taikymas nekaltam asmeniui gana prieštaringas ir sunkiai moraliai pateisinamas. Todėl pirmojoje darbo dalyje pateikiama griežtosios atsakomybės samprata bei pagrindimas. Toliau darbe nagrinėjama atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str., kategorija. Atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma be kaltės, todėl svarbu preciziškai apibrėžti jos taikymo ribas bei nustatyti taikymo specifiką. Pirmiausia darbe yra apžvelgiami didesnio pavojaus šaltinių rato nustatymo principai. Ši dalis svarbi, nes nuo minėtų principų priklauso griežtosios atsakomybės ribos. Pasirinkus didesnio pavojaus šaltinių ratą apibrėžti įstatymuose, atsakomybės be kaltės taikymas tampa aiškus, tačiau įstatymų leidėjui atsiranda rizika pamiršti tam tikrus pavojingus objektus. Kita vertus, paliekant didesnio pavojaus šaltinio plėtojimą teismų praktikai, rizikuojama susidurti su neprognozuojamu atsakomybės be kaltės taikymu. Toliau darbe aptariamos su valdytojo sąvoka susijusios problemos, civilinės atsakomybės sąlygos bei atleidimo nuo atsakomybės pagrindai... [toliau žr. visą tekstą] / Since application of civil liability is a very sensitive area it is important to ensure the consensus of its application and the balance of interests of the aggrieved party and the person who is liable for damage. Liability without fault is a part of civil liability institute. The existence of liability without fault (strict liability) norms has always been negotiable since the application of civil liability on an innocent person is quite controversial and hard to justify morally. Therefore, the conception and the grounding of strict liability is introduced in the first part of the paper. Later in the paper the category of liability arising from a possession of a potentially hazardous object, which is provided in Article 6.270 of Civil code of the Republic of Lithuania, is being analysed. Since liability according to this Article is applied without fault it is very important to define the boundaries and particularity of its application. First of all, the principles of the definition of the unit of potentially hazardous objects are reviewed. This part is quite important since the boundaries of strict liability depend on the above mentioned principles. In case of the determination of potentially hazardous objects in legal acts the application of this kind of liability becomes clear. On the other hand, the legislator faces the risk to simply forget particular dangerous objects. When the development of the conception of potentially hazardous object is left for the case-law the... [to full text]

LR Konstitucinis Teismas savo išaiškinimuose yra pažymėjęs, kad dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui visais atvejais yra užtikrinama galimybė reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir jį gauti, o teisingumo ir teisinės valstybės principai sąlygoja, kad įstatyminės poveikio priemonės garantuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. LR CK 6.270 str. 3 d. numato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (toliau – DPŠV), laikomas solidariai atsakingu su neteisėtai didesnį pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu atvejais, kai dėl šaltinio praradimo yra ir paties valdytojo kaltės, bei tai, kad atlyginęs žalą DPŠV, gauna regreso teisę į neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusį asmenį. Toks teisinis reguliavimas gali sąlygoti, kad DPŠV dėl neatsargumo praradęs tą šaltinį, gali būti priverstas atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir tyčiniais nusikalstamais veiksmais žalą sukėlę asmenys. Todėl kyla abejonė, ar CK 6.270 str. 3 d. ta apimtimi, kuri numato solidariąją DPŠV atsakomybę, nepažeidžia asmenų teisėtų interesų pusiausvyros. Magistro darbe buvo nustatyta ir tiriama: DPŠV atsakomybės požymiai ir atribojimas nuo kitų atsakomybės rūšių; solidariosios atsakomybės problematika deliktiniuose santykiuose; DPŠV ir nukentėjusiojo asmens teisėti interesai Lietuvoje. Darbe vertinama, kaip skirtingose valstybėse gali būti derinami asmens, valdančio objektą, kuris pagal Lietuvos teisę laikomas didesnio pavojaus šaltiniu, ir nukentėjusiojo dėl to šaltinio asmens interesai. Buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Constitutional Court of the Republic of Lithuania has held in it’s decisions, that the constitutional imperative for compensation for material and moral damage is inherent in the Constitution enshrined the principle of justice that laws must be provided with all the necessary legal preconditions for just compensation of damages to victims. However, the constitutional principles of justice and the rule of law, also implies that the measures established, have to meet the legitimate and universally important objectives and guarantee of balance of legitimate interests. There is 6.270 Art. 3 p. in Civil Code of the Republic of Lithuania which provides that the possessor of a potentially hazardous object (hereinafter PPHO), the latter and the person who seized the potentially hazardous object unlawfully, shall be held jointly and severally liable for the damage caused by that object, in cases where the loss of possession of a potentially hazardous object results also from the fault (as well negligence) of the possessor. Upon having compensated for the damage, the PPHO shall acquire a right of recourse for the recovery of sums paid against the person who unlawfully seized the potentially hazardous object. Having regard to the legal regulation, there is possibility of situation where the PPHO which contributed fractional share in loss of possession of potentially hazardous object should be liable for the damage caused by intentional criminal acts made by third parties. Moreover... [to full text]