Justas Morkūnas Profesinė apšvita ir jos citogenetinio poveikio tyrimai Ignalinos AE darbuotojų limfocituose SANTRAUKA Lietuvoje Ignalinos AE darbuotojai sudaro didžiausią grupę asmenų, dirbančių tiesiogiai su jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) šaltiniais ar su jų sąlygojama apšvita susijusį darbą. Profesinės apšvitos dozės paprastai neviršija leistinos 20 mSv metinės dozių ribos, tačiau daugelis tyrimų patvirtino, kad net mažos JS dozės gali reikšmingai padidinti chromosomų aberacijų (CA) dažnį periferinio kraujo limfocituose. Šio darbo tikslas buvo ištirti CA dažnius didžiausias apšvitos dozes gaunančių Ignalinos AE darbuotojų kraujo limfocituose ir įvertinti skirtingos profesinės apšvitos tipų bei atliekamų darbų lemiamą riziką. Visoje tirtų Ignalinos AE darbuotojų grupėje nustatytas patikimai didesnis palyginus su kontroline grupe bendras CA dažnis (3,26 vs 2,18 CA/100 ląst.), chromosominio tipo aberacijų (2,18 vs 0,82), acentrinių fragmentų (1,54 vs 0,65) ir dicentrinių chromosomų (0,51 vs 0,03) dažniai (p < 0,05). CA dažnis Ignalinos AE darbuotojų grupėje tik su išorine apšvita patikimai nesiskyrė nuo dažnio stebėto kontrolinių asmenų grupėje (2,56 vs 2,18 CA/100 ląst., p > 0,05). Ignalinos AE darbuotojų grupėje, kurioje be išorinės apšvitos buvo registruota papildoma vidinė apšvita, nustatyti patikimai didesni palyginus su kontrole bendras CA dažnis (3,61 vs 2,18), chromosominio tipo aberacijų (2,37 vs 0,82), acentrinių fragmentų (1,58 vs 0,65) ir dicentrinių... [toliau žr. visą tekstą] / Justas Morkūnas Occupational radiation exposure and cytogenetic monitoring of Ignalina Nuclear Power Plant workers SUMMARY The Ignalina Nuclear Power Plant workers (INPP) represent the largest group of workers occupationally exposed to low-level doses of ionizing radiation in Lithuania. Though individual doses of the INPP workers for many years have been declining and are retained within officially accepted limits, many reports demonstrate that low-level occupational exposure to ionizing radiation can significantly increase chromosome aberration levels in blood lymphocytes. Moreover, chromosome aberrations are believed to be a possible biomarker reflecting chromosome damage in target tissues which in turn is linked to cancer development. Therefore many studies have been dedicated to investigate the cytogenetic effects of low-level radiation in blood lymphocytes, especially trying to establish dose-effect relationship and predict possible cancer risks. The objective of the current study was to analyze chromosome aberration levels in lymphocytes of the INPP workers subjected to relatively high individual doses of occupational exposure (mean accumulated doses 280.2±44.9 mSv), taking into consideration different types of ionizing radiation. A total of 21 blood samples from INPP workers and 17 control samples were analyzed. Cytogenetic analysis revealed significantly increased CA levels in the whole group of INPP workers (3.26±0.34 CA/100 cells) and a subgroup of workers... [to full text]

Šiame darbe analizuojami didesnio lūžio rodiklio lęšių įtaka, akinių lęšių nešiotojams. Išnagrinėta mokslinės literatūros lęšių ir jų esamų aberacijų klausimais. Išanalizuota didesnio lūžio rodiklio plonintų lęšių, sferinių ir asferinių optinės charakteristikos. Išsiaiškinta kokių refrakcijos ydų turintys klientai netoleruoja labiausiai didesnio lūžio rodiklio plonintų lęšių. Pateikti tyrimo grafikai ir jų analizė bei išvados. Tyrime dalyvavo 90 respondentų. Tiriamieji suskirstyti pagal amžių, išsilavinimą, refrakcijos ydas bei nešiojamus akinių lęšius (plonintus ar neplonintus, sferinius ar asferinius). Analizuojant šio darbo temą, pastebėta, kad ši problema susijusi su akinių lęšių nepageidaujamais efektais, analizuojama mažai. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad didesnio lūžio rodiklio ploninti lęšiai, ypač asferiniai sukelia nepageidaujamus efektus. Tuos vaizdo iškraipymus labiau pajaučia tie klientai, kurie turi toliaregystės (hipermetropijos) refrakcijos ydas. Esant vidutinio laipsnio (nuo ±3.0 D iki ±6.0 D) ir didesnio laipsnio miopijai (nuo ±6.0 D ir daugiau), klientai nori lengvesnių ir plonesnių akinių lęšių. Todėl užsisako didesnio lūžio rodiklio asferinius akinių lęšius, kurie esant didesnėms dioptrijoms nedidina akių ir yra žymiai plonesni bei lengvesni. Tačiau tokie akinių lęšiai ne visada pateisina laukiamus lūkesčius. Asferinius lęšius užsisakė 30 respondentų: 22 žmonės buvo su trumparegystės (miopijos) refrakcijos yda, iš kurių nepageidaujamus vaizdo efektus... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, effect of lenses with higher refractive index for glasses wearers is analysed. Scientific literature in field of lenses and current aberration in them is examined. Optical characteristics of thin lenses with higher refractive index both spherical and aspherical are investigated. It has been find out what kind of refractive defects have clients who do not tolerate thin lenses with higher refractive index. Graphs of the research, their analysis and conclusions are presented. The research involved 90 respondents. Participants of the research were divided according to age, education, refractive defects and eyeglass lenses worn (thin or non-thin, spherical or aspherical). While analysing the topic of the work, it was noticed that this problem, related with adverse effect of glasses, is analysed a little. The results of research shows that thin lenses with higher refractive index and especially aspherical ones cause adverse effects. Image distortions are felt by these clients who have refraction defects of long-sightedness (hypermetropia). At moderate (from ± 3.0 to ± 6.0 D D) and higher degree of myopia (from ± 6.0 D, and more), clients want lighter, thinner eyeglass lenses. Therefore, they order aspherical eyeglass lenses with higher refractive index, which consisting higher dioptres do not increase eye and are much thinner and lighter. Unfortunately these kind of eyeglass lenses do not always justify expectations. Aspherical lenses was ordered by 30 respondents:... [to full text]

Darbo uždaviniai: surinkti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą apie chromosominius pakitimus ir jų poveikį galvijų reprodukcijai. Paruošti ir ištirti galvijų chromosomų preparatus. Įvertinti chromosomų skaičiaus ir struktūros pakitimus bei jų įtaką reprodukcinėms savybėms. Rezultatai ir aptarimas: ištyrus karves, kurioms nustatyti reprodukcijos sutrikimai, buvo identifikuoti ir chromosomų struktūros, ir chromosomų skaičiaus pakitimai. Didžiąją dalį chromosomų struktūros pakitimų, t. y. 38,2 proc., sudarė spragos vienoje chromatidėje (S1), 16,9 proc. spragos abiejose chromatidėse (S2) ir 16,9 proc. – chromatidžių trūkiai (D1). Fragmentai (F) sudarė 12,4 proc. Mažiausią dalį chromosomų struktūros aberacijų, t. y. 2,2 proc., sudarė žiedinės chromosomos (Ž) ir 2,2 proc. – chromosomų trūkiai (D2). Iš chromosomų skaičiaus pakitimų rasta 7,9 proc. poliploidijų (P). Ištyrus karves, kurioms nenustatyti reprodukcijos sutrikimai, taip pat buvo identifikuoti tiek chromosomų struktūros, tiek skaičiaus pakitimai. Iš chromosomų struktūros pakitimų nustatyta: 28,6 proc. spragų vienoje chromatidėje (S1), 11,4 proc. chromatidžių trūkių (D1), 11,4 proc. fragmentų (F), 8,6 proc. spragų abiejose chromatidėse (S2). Žiedinių chromosomų ir dicenrikų nenustatyta. Iš chromosomų skaičiaus pakitimų aptikta 34,3 proc. poliploidijų (P) ir 2,9 proc. trisomijų (Tr). Karvių grupėje, turinčių reprodukcijos sutrikimų, ląstelių su pakitimais pasitaiko 3,3 karto dažniau (p<0,001) nei kontrolinėje grupėje... [toliau žr. visą tekstą] / The Object of the work: cytogenetic analysis was performed on 26 cows from animal farm in Giraitė, 12 cows with reproductive disorder and 14 cows with no reproductive disorder (the control group). The research was performed by standard citogenetical approach modified in laboratory. The extent of the work: 48 pages. There are 4 tables and 10 pictures included. The aim of the work: to evaluate the influence of chromosomal aberrations on reproductive features of the cattle. The tasks of the work: to collect and analyze scientific literature on chromosomal changes and their impact on reproduction of cattle. To prepare and investigate the preparation of cattle chromosomes, estimate the structural and numeral variations of chromosomes and their influence on reproductive characteristics. The results and their discussion: after the examination of the cows with reproductive disorders the structural and numeral variations of chromosomes were identified. The major part of structural variations in chromosomes, i.e. 38.2%, consisted of gaps in one chromatid (S1), 16.9% of gaps in both chromatids (S2), 16.9% of cracks in chromatids (D1) and 12.4% of fragments (F). The least part (2.2%) of structural aberrations of chromosomes consisted of circular chromosomes (Ž) and 2.2% of cracks in chromosomes (D2). There were 7.9% of poliploidies (P) found in numeral variations of chromosomes. There were also identified both the structural and numerical variations of chromosomes after examining the... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti karvių genomo nestabilumo ryšį su pieno produktyvumu. Darbo uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą apie galvijų chromosomų skaičiaus ir struktūros pakitimus bei jų ryšį su produktyvumo savybėmis. 2. Paruošti karvių chromosomų preparatus. 3. Ištirti chromosomų skaičiaus ir struktūros pakitimus aukšto ir žemo produktyvumo pieninėms karvėms. 4. Apskaičiuoti chromosomų skaičiaus ir struktūros pakitimų dažnį ir spektrą aukšto ir žemo produktyvumo pieninėms karvėms. 5. Nustatyti ryšį tarp chromosomų skaičiaus ir struktūros pakitimų ir pieno produkcijos kiekio. Darbo metodai: mokslinės literatūros, straipsnių, statistinių duomenų analizė. Praktinėje dalyje atlikti karvių chromosomų tyrimai. Rezultatai aptarti juos apibendrinus. Darbe remtasi įvairiais užsienio ir lietuvių moksliniais darbais, straipsniais, tyrimų medžiaga, darbe analizuojama tema. Darbo objektas: citogenetinė analizė atlikta 20 karvių iš LSMU VA praktinio mokymo ir bandymų centro, 10 aukšto produktyvumo karvių ir 10 žemo produktyvumo karvių. Tyrimai atlikti standartiniu citogenetiniu metodu. Rezultatai ir aptarimas: žemo produktyvumo karvės turėjo žymiai daugiau chromosominių pakitimų. Daugiausiai chromosomų struktūros pakitimų, t.y. 37,5 proc., sudaro spragos vienoje chromatidėje (S1), 15,6 proc. – spragos abiejose chromatidėse (S2), 17,2 proc. – chromatidžių trūkiai (D1), 9,4 proc. – fragmentai (F). Mažiausią dalį chromosomų struktūros pakitimų, t. y. 3,1 proc. sudaro... [toliau žr. visą tekstą] / The Object of the work: cytogenetic analysis was performed on 20 cows from LSMU VA practice and research centre, 10 productive cows and 10 unproductive cows. The research was performed by standard citogenetical laboratory. The aim of the work: to evaluate the influence of chromosomal aberrations on cow high productivity. The tasks of the work: collect and analyze scientific literature on bovine chromosome number and structure of the environment and their relationship with performance traits. Prepared bovine chromosome preparations. To investigate the chromosome number and structure changes in high and low productivity of dairy cows. Calculate the number of chromosomes and structural changes in the frequency and range of high and low productivity of dairy cows. Determine the relationship between chromosome number and structure changes and milk production levels. The results and their discussion: after the examination of the unproductive cows the structural and numeral variations of chromosomes were identified. Most part of structural variations in chromosomes, i.e. 37,5 proc., consisted of gaps in one chromatid (S1), 15,6 proc.of gaps in both chromatids (S2), 17,2 proc. of cracks in chromatids (D1) .There were 10,9 proc. of poliploidies (P) found in numeral variations of chromosomes. There were also identified both the structural and numerical variations of chromosomes after examining the productive cows. These structural variations of chromosomes were identified: 34,6 proc... [to full text]

Įvairiais tikslais naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) šaltinius, darbuotojai ir gyventojai patiria JS apšvitą, kurią lydi neigiamo poveikio organizmui rizika. Taikant nestabilių chromosomų aberacijų analizės metodiką buvo nustatyta, kad ir mažos, neviršijančios darbuotojams nustatytų ribų (50 mSv), JS dozės gali iššaukti chromosomų pažaidas žmogaus limfocituose. Branduolinės energetikos srityje dirbančių asmenų grupėjė (N=84) nustatytas patikimai didesnis, palyginti su kontroline grupe (N=82), chromosomų pažaidų dažnis, įvertinta chromosomų pažaidų dažnio priklausomybė nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir apšvitos tipo. Konstatuota, kad veikla, susijusi su vidine ir neutronų apšvita, gali būti laikoma potencialiai pavojingesne bei sąlygojančia didesnę chromosomų pažaidų indukcijos riziką nei veikla, susijusi tik su išorinės gama spinduliuotės apšvita. Rūkymo ir amžiaus įtakos chromosomų aberacijų dažniui nenustatyta. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad citogenetinis monitoringas gali būti taikomas atskirų darbuotojų grupių JS apšvitos rizikos vertinimui bei suteikia papildomos informacijos užtikrinant ir optimizuojant darbuotojų radiacinę saugą. Šio darbo metu sudarytos gama spinduliuotės (60Co) kalibracinės dozės-atsako kreivės leidžia Lietuvoje atlikti biologinį dozių įvertinimą radiacinės avarijos metu nukentėjusiems ir dideles JS dozes gavusiems asmenis, kas svarbu tinkamai parenkant gydymo metodus. Taip pat bus galima papildomai įvertinti darbuotojo... [toliau žr. visą tekstą] / The intensive use of ionising radiation (IR) sources and development of IR technology is related to increased exposure and adverse health risk to workers and public. The unstable chromosome aberration analysis in the group of nuclear energy workers (N=84) has shown that doses below annual dose limit (50 mSv) can induce chromosome aberrations in human peripheral blood lymphocytes. Significantly higher frequencies of the total chromosome aberrations were determened in the study group when compared to the controls ((N=82). The risks were found to differ with the type of activities and occupational exposure. Activities related to internal and neutron exposure risk may be regarded as potentially more dangerous when compared to other activities related with external gamma exposure doses only. The impact of age and smoking to chromosome aberration frequency was found to be insignificant. The results of this study show that cytogenetic monitoring can be used for IR occupational exposure risk assessment for different occupational groups of radiation workers and may provide additional information to ensure and optimise the radiation protection of radiation workers. The gamma radiation (60Co) dose-response curves for chromosome aberrations in vitro were established in Lithuania for the first time. Application of the established dose-response curves enables to perform the biological dosimetry in the country, to assess the doses of the first responders and people accidentally exposed to... [to full text]

The intensive use of ionising radiation (IR) sources and development of IR technology is related to increased exposure and adverse health risk to workers and public. The unstable chromosome aberration analysis in the group of nuclear energy workers (N=84) has shown that doses below annual dose limit (50 mSv) can induce chromosome aberrations in human peripheral blood lymphocytes. Significantly higher frequencies of the total chromosome aberrations were determened in the study group when compared to the controls ((N=82). The risks were found to differ with the type of activities and occupational exposure. Activities related to internal and neutron exposure risk may be regarded as potentially more dangerous when compared to other activities related with external gamma exposure doses only. The impact of age and smoking to chromosome aberration frequency was found to be insignificant. The results of this study show that cytogenetic monitoring can be used for IR occupational exposure risk assessment for different occupational groups of radiation workers and may provide additional information to ensure and optimise the radiation protection of radiation workers. The gamma radiation (60Co) dose-response curves for chromosome aberrations in vitro were established in Lithuania for the first time. Application of the established dose-response curves enables to perform the biological dosimetry in the country, to assess the doses of the first responders and people accidentally exposed to... [to full text] / Įvairiais tikslais naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) šaltinius, darbuotojai ir gyventojai patiria JS apšvitą, kurią lydi neigiamo poveikio organizmui rizika. Taikant nestabilių chromosomų aberacijų analizės metodiką buvo nustatyta, kad ir mažos, neviršijančios darbuotojams nustatytų ribų (50 mSv), JS dozės gali iššaukti chromosomų pažaidas žmogaus limfocituose. Branduolinės energetikos srityje dirbančių asmenų grupėjė (N=84) nustatytas patikimai didesnis, palyginti su kontroline grupe (N=82), chromosomų pažaidų dažnis, įvertinta chromosomų pažaidų dažnio priklausomybė nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir apšvitos tipo. Konstatuota, kad veikla, susijusi su vidine ir neutronų apšvita, gali būti laikoma potencialiai pavojingesne bei sąlygojančia didesnę chromosomų pažaidų indukcijos riziką nei veikla, susijusi tik su išorinės gama spinduliuotės apšvita. Rūkymo ir amžiaus įtakos chromosomų aberacijų dažniui nenustatyta. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad citogenetinis monitoringas gali būti taikomas atskirų darbuotojų grupių JS apšvitos rizikos vertinimui bei suteikia papildomos informacijos užtikrinant ir optimizuojant darbuotojų radiacinę saugą. Šio darbo metu sudarytos gama spinduliuotės (60Co) kalibracinės dozės-atsako kreivės leidžia Lietuvoje atlikti biologinį dozių įvertinimą radiacinės avarijos metu nukentėjusiems ir dideles JS dozes gavusiems asmenis, kas svarbu tinkamai parenkant gydymo metodus. Taip pat bus galima papildomai įvertinti darbuotojo... [toliau žr. visą tekstą]

Bakalauro darbą „Įstrižojo astigmatizmo kompiuterinis modeliavimas sferiniuose ir asferiniuose lęšiuose“ sudaro įvadas, 5 dėstymo skyriai, išvados ir priedai. Darbe pateikiami 50 paveikslai ir 2 lentelės, cituojami 16 literatūros šaltinių. Darbo apimtis 66 lapai. Darbe apibendrinta literatūra apie lęšių aberacijas, jų įtaką regėjimo kokybei, bei minimalizavimą asferiniais lęšiais. Taip pat pateikiami matematiniai sferinių ir asferinių lęšių modeliai, bei įstrižojo astigmatizmo analizė šiuose lęšiuose. Įvade iškeliami darbo tikslai ir uždaviniai. Pirmajame skyriuje pateikta teorinė medžiaga apie lęšių aberacijas, antrajame – apie sferinius ir asferinius lęšius. Išanalizuoti galimi asferinių lęšių paviršiai ir jų pranašumas prieš sferinius paviršius. Trečiajame skyriuje pateikiamas matematinis spindulių eigos modelis sferiniame paviršiuje. Ketvirtajame – matematinis spindulių eigos modelis asferiniame paviršiuje. Penktajame skyriuje lyginami kompiuterinių modelių pagalba gauti įstrižojo astigmatizmo apibūdinti rezultatai, tangentinėmis paklaidomis. / The bachelor’s thesis „The computer modeling of oblique astigmatism in spherical and aspherical lenses” consists of introduction, 5 chapters, conclusions and attachments. The thesis introduces 50 figures, 2 tables and refers to 16 literary sources. The volume of the work is 66 pages. The work summarizes the literature which describes the lens aberrations, its influence to quality of vision and reduction by using aspheric lenses. There is also included mathematical models of spherical and aspheric lenses, and analysis of oblique astigmatism in them. The introduction sets the aims and the goals of the study. The first chapter contains theoretic material about lens aberrations, the second – about spherical and aspheric lenses, the analysis about available surfaces of aspheric lenses and advantages of them. The third chapter contains mathematical model of light rays pathway in spherical lenses. The fourth chapter contains mathematical model of light rays pathway in aspheric lenses. The fifth chapter contains comparison of oblique astigmatism described as tangential errors in those two models.

Pirmoje šio darbo dalyje pristatomi temperatūros pasiskirstymo aktyviojoje lazerio terpėje kompiuterinio modeliavimo rezultatai. Skaičiavimai atlikti dviem aktyviosios terpės geometrijoms – plono disko ir plokščiojo kompozitinio elemento. Apžvelgiama skirtingų aktyvios terpės ir kaupinimo parametrų įtaka temperatūros pasiskirstymui. Antroje darbo dalyje pristatomi lazerio pluošto bangos fronto iškraipymų, atsirandančių dėl nevienodo temperatūros pasiskirstymo aktyvioje terpėje ir paviršiaus deformacijų, skaičiavimo rezultatai. / This work presents results of numerical simulation of temperature distribution inside laser active medium. Calculations were performed for two different active medium geometries. First one thin disk geometry and second - composite slab. Influence of different pump and active medium parameters on temperature distribution are presented. Second part of this work presents results of wave front aberrations calculations. Those aberrations were resulted by irregular temperature distribution and surface deformations.