Dievo Kūno procesija – struktūruota ir stilizuota religinio ritualo išraiška bei kasdienybę peržengiantis veiksmas – jau septynis šimtus metų iš kitų bažnytinių procesijų išsiskiria kaip geriausiai įvairialypę procesijos prigimtį atskleidžiantis religinis ritualas. Vilniaus Dievo Kūno procesijos praktikuotos dar XV a., tačiau jos ypatingai išpopuliarėjo ir pagrindine vieša Vilniaus procesija tapo jėzuitų dėka. Efektyviausias būdas pritraukti žmones buvo vaizdumas, todėl į Vilnių atvykusiems jėzuitams – mokyklinio teatro Lietuvoje pradininkams – vaizdingos ir ritualizuotos Dievo Kūno procesijos tapo viena populiariausių kovos su Reformacija, Švč. Sakramento kulto gaivinimo, katalikybės skleidimo ir įtvirtinimo priemonių. Tad šiame darbe išskleidžiant ir nagrinėjant du pagrindinius Dievo Kūno procesijos elementus – demonstravimą ir judėjimą – Vilniaus Dievo Kūno procesijos tyrinėjamos akcentuojant jų vaidmenį vienijant tikinčiuosius, kanalizuojant esamus ar potencialius konfliktus, skleidžiant tikėjimo tiesas ir kovojant su svetimybe, kitu, pavyzdžiui, su Reformacija. Dievo Kūno procesijoje yra demonstruojamas Švč. Sakramentas. Socialinio kūno kūrimo teorija leidžia išplėsti teologinę Dievo Kūno sampratą, t. y. pažvelgti į Dievo Kūną iš sociologinės perspektyvos ir dokumentuose fiksuojamą privalėjimą dalyvauti Vilniaus Dievo Kūno procesijoje traktuoti kaip miesto ir tikinčiųjų bendruomenę vienijantį aktą. Tačiau Dievo Kūno procesijos metu Švč. Sakramento eksponavimu viešumai... [toliau žr. visą tekstą] / The feast of Corpus Christi reached Lithuania in XV century and became extremely popular in XVII century. This popularity can be explained as successful effort of Jesuits to animate the cult of Mary and Eucharist, which was weakened during Reformation. Corpus Christi processions in Vilnius is structured and stylized expression of ritual, the act which stretches the daily round, which connects and educates all community. Also it shows the seek of Catholic Church to root into the thought of catholic community the belief of presence of Christ in Eucharist, etc. The most effective means to engage and fascinate people was visual expression of that belief. The background of visual expression of it and effort to unify the community was demonstration and motion – two segments of Corpus Christi procession. In Corpus Christi procession the Eucharist is demonstrated. Theory of social body “building” lets us to expand understanding of Corpus Christi procession and speak about it from sociological perspective (about meaning of body in particular). Eucharist is carried out into the public space and its meaning is expressed through the circuitry motion – that was the way to sacralize the space, to overcome the Other (i.e. protestants).

Darbe analizuojama Dievo Karalystės sąvoka ir pagrindiniai bruožai, remiantis Šventuoju Raštu, Katalikų Bažnyčios dokumentais ir teologine literatūra. Aptariamas Dievo Karalystės skelbimo aktualumas ir galimybės mokykloje pagal Bendrąją katalikų tikybos mokymo programą. Taip pat atliktas konstatuojamasis, mokomasis tyrimai su 5-6 klasių mokiniais apie jų Dievo Karalystės sampratą ir parengtos metodinės rekomendacijos Dievo Karalystės sampratos gilinimui mokykloje. / This master paper discusses the nation of the Kingdom of God and its educational value while teaching religion to schoolchildren. The aim of the research is to find more effective ways of disclosing the idea of the Kingdom of God as a means towards authenticity of faith.

Ikonografija ir emblemika Baroko epochoje dažnai vadintos seserimis, nors pirmoji yra senesnė keleriais šimtmečiais. Baroko epochoje emblemika perėmė visus motyvus iš rašytinių ir piešų šaltinių, tarp jų ir ikonografijos. M. K. Sarbievijus (M. K. Sarbiewski, 1595 — 1640) — vienas žymiausių LDK poetų, kūręs Baroko epochoje. Jo lyrikoje daug dėmesio skirta Mergelei Marijai. Magistro darbe Merelės Marijos ikonografija M. K. Sarbievijaus lyrikoje analizuojami Marijos Sužadėtinės, Marijos Karalienės ir Marijos Dievo motinos paveikslai. Tyrimo metu taikytas E. Panowsky metodas. Poetas, kurdamas šios šventosios paveikslą, pasitelkia įvairius ikonografinius modelius, juos papildydamas embleminiais įvaizdžiais. Odėse, kuriose imituojama Giesmių giesmė, Mergelė koduoja tam tikrą įvaizdį — žmogaus sielą, kitose šventosios paveikslas išplečiamas jai suteikiant įvairių kitų ikonografinių Marijos modelių bruožų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visi trys ikonografiniai tipai Sarbievijaus lyrikoje dažnai susilieja. Poeto lyrikoje jaučiama stipri antikinio ir krikščioniškojo klodo sintezė. / Iconography and emblemic have been called „sisters“ in the Baroque epoch though the previous one was several centuries older. Emblemic adopted all the motives from the written and drawn sources including those of iconography in the Baroque epoch. M. K. Sarbievijus (M. K. Sarbiewski, 1595 — 1640) is one of the most outstanding LMD poets who created in the Baroque epoch. His attitude towards Mother Mary was great in his lyrics. Virgin Mary’s iconography in M. K. Sarbievijus lyrics in the work of the master of since the images of Mary Fiance, Mary the Queen and Mary Mother of God analysed. E. Panovsky’s method was applied during the research. When creating the image of Mary the poet takes various iconographical models as help and supplements them with emblemic images. In odes, where The Song of Songs is imitated, The Virgin Mary codes a certain image that is the human soul. In other odes the image of The Virgin Mary is developed and given other various iconographical feathers of Mother Mary models. After the research had been finished it become obvious that all three iconographical types often merge n the lyrics of Sarbievijus. One can feel a strong synthesis of Antique and Christian layer in poet’s lyrics.

Dievo Gailestingumo pamaldumo kultas prasidėjo Lietuvoje, kur Vilniuje yra Gailestingumo paveikslas. Vilnius vadinamas Gailestingumo miestu, nes jame prašoma ne tik Aušros Vartų Gailestingosios Dievo Motinos užtarimo, bet ir šaukiamasi Jėzaus Gailestingumo. Vilniuje dar 1946 m. Dievo Tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys, atsiliepdamas į sesers Faustinos Dvasios tėvo kun. Sopočko kreipimąsi, Atvelykio sekmadienį leido pirmą kartą švęsti Dievo Gailestingumo šventę Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje . Šiandien reikia iš naujo pažinti tiek patį kultą, tiek Faustinos žinią, leidžiančią prisidėti prie Naujosios Evangelizacijos, kurios svarbą ypatingai pabrėžė ir popiežius emeritas Benediktas XVI, ir dabartinis popiežius Pranciškus. Dievo Gailestingosios meilės slėpinys buvo viso šventojo Jono Pauliaus II pontifikato centras. Sąvokoje "gailestingumas" jis įžvelgė visą Išganymo slėpinį, kurį naujai perteikė mūsų epochai. Šį darbą sudaro keturios dėstymo dalys. Pirmoje dalyje apžvelgiamas Dievo Gailestingumo pasireiškimas Šventame Rašte. Senajame Testamente Dievo Gailestingumas pasireiškia per žmogaus sukūrimą ir rūpestį juo, net ir po nuopolio. Naujajame Testamente Dievo Gailestingumas tobulai atsiskleidžia Įsikūnijusiame Dievo Sūnuje Jėzuje Kristuje: Jo darbuose, žodžiuose ir, ypatingai, mirtyje ir prisikėlime. Antroje darbo dalyje bus rašoma apie Dievo Gailestingumo apaštalę, šv. Faustiną Kovalską, jos gyvenimą ir patirtus regėjimus bei jos perduota Gailestingumo žinią. Ši šventoji... [toliau žr. visą tekstą] / The Divine Mercy devotion cult began in Lithuania, where Mercy image is in Vilnius. Vilnius city is called the city of Mercy, because in this city people pray for patronage not only at the Gate of “Aušros“ - of merciful intercession of the Mother of God, but also pray for mercy of Jesus In the city of Vilnius, in the year of 1946 servant of God Archbishop Mečislovas Reinys responded to the appeal of the Sisters’ Faustina’s Spiritual father Sopočka and for the first time at the Easter Sunday allowed to celebrate the Feast of Divine Mercy in the St. Johns church in Vilnius. It is necessary to get to know ones again both - the new cult itself and Faustinas’ message which gives an allowance to contribute to the new Evangelization, the importance of which was stressed by the emeritus Pope Benedict XVI and the current Pope Francis. The holy mystery of God's merciful love was the centre of the whole pontificate of John Paul II. In the concept of “mercy" he envisaged the whole mystery of Salvation that he imparted anew to our era. This study consists of four chapters. The first part provides an overview of the manifestation of God's mercy in the Scriptures In the Old Testament God's mercy manifested through the creation of man and concern for him, even after the man have sinned. In the New Testament, God's mercy is revealed perfectly in the Incarnated Son of God Jesus Christ: in his works, words, and especially in the death and resurrection. In the second part of the... [to full text]

Visame pasaulyje vis plačiau toleruojamos antišeimiškos vertybės. Jaučiama taip pat ir moralinio reliatyvizmo įtaka, teigianti, kad nėra vienos privalomos etinės ar moralinės tiesos, ir skelbianti tariamą laisvę, iš tiesų tik atskiriančią žmogų nuo žmogaus. Tokioje situacijoje šiandieninė Katalikų Bažnyčia aktyviai vykdo teologines bei pastoracines paieškas, siekdama įveikti vis didėjantį tarpusavio susvetimėjimą ir individualizmą šeimoje bei dabartinę šeimos krizę, besireiškiančią plintančia kohabitacija bei skyrybomis. Katalikiškoji teologija akcentuoja Dievo trinitarinį gyvenimą esant tinkamiausiu santuokos pirmavaizdžiu. Šeima yra unikali būtent savo panašumu į Dievo paveikslą ir tam tikra prasme yra apreiškimas, nurodantis, koks turėtų būti žmonių santykis su Dievu ir vienas kitu. Savo meilės bendryste vyras ir moteris santuokoje atspindi Trivienio Dievo paveikslą. Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą turi asmeninį Dievo kvietimą meilės dialogui, bendrystei. Dialogo, pokalbio, komunikacijos matmuo yra esminė žmogaus tiesa. Žmogus save suvokia tik akistatoje su kitu. Santuokos kaip dialogo supratimas reiškia kokybiškai naują sutuoktinių buvimą kartu - buvimą santykyje, dialoge su nuostata girdėti suprasti, dalintis ir atleisti. Būti žmogumi reiškia būti pašauktam tarpasmeninei žmogiškai bendrystei, kurios pavyzdys matomas Trejybės Asmenų bendrystėje, kur visų tarpasmeninių santykių pamatas - buvimas dovana. Sutuoktiniai realizuoja šį pašaukimą meilei per santuoką. ... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor paper studies the positive experience of the retreat movement “Encounters hof Spouses”. This movement aims at reconciliation of families where spouses have relationship problems. This movement encourages openness and dialogue between spouses which is based on discovering the image and likeness of God in the human person. The paper therefore, stresses the role of understanding both oneself and the other person as having natural dignity and worth due to the image and likeness of God. This understanding leads to an open dialogue between spouses which brings confidence, trust and new unity. The methodology of the research was participant observation. The spouses shared their experience by talking and analyzing the positive changes in their relationships. The paper aims at the theological anthropological generalization of this help to families and provides some recommendations of how to apply this experience more widely. Thus , the paper is relevant and important for today’s society and Christian communities. The first part of the paper discusses the theological aspects of the human person and marriage in God’s plan for this world as seen from the documents of the Catholic Church. It deals with the Christian idea of the family as a reflection of the Trinitarian Union and as a vocation for divine love, as well as complete self-giving. It also analyzes marriage as a sacrament. The second part of the paper is devoted to the phenomenon of the dialogue as the basic... [to full text]