Tarpukario kultūrinis periodas Lietuvoje yra tikrai nedaug tyrinėtas. Šiuolaikinių specifinių kultūros, literatūros, filosofijos, netgi komunikacijos ir žurnalistikos problemų tyrimas reikalauja filologinės kultūros pagrindų, kurie formavosi tarpukaryje, išmanymo. Plačiajai visuomenei skirto žurnalo „Naujoji Romuva“ analizė įvairiais literatūros vertinimo aspektais suteiks naujos informacijos, pakoreguos vyraujančias nuostatas įvairiais kultūros klausimais, suponuos tolesnių filologinių tyrimų prielaidas. Šio darbo tikslas — supažindinti su tarpukario Lietuvoje leisto žurnalo „Naujoji Romuva“ literatūros vertinimo koncepcija. Keliami tokie uždaviniai: atskleisti meno, kūrinio, kritikos sampratą, reikalavimus kūrėjui ir kritikui, išskirti kritikos kriterijus. Tarpukariu Lietuvoje leistame žurnale „Naujoji Romuva“ deklaruota pozicija gana objektyviai parodė tuometinėje Lietuvoje susiklosčiusią literatūrinę situaciją. Žurnale literatūros vertinimo, kritikos straipsniuose perteikiamas estetinis meno įspūdis, keliami nauji kriterijai kūrybai ir kritikai. Meno samprata „Naujojoje Romuvoje“ atskleista estetinės kūrinio vertės aspektu. Svarbiausia mene yra įkvėpimas, nesuinteresuotumas, natūralumas, originalumas. Reikia paminėti, kad be estetinės meno vertės, žurnale svarbus buvo tautos ir visuomenės aspektas. Bandoma suvokti praeities lietuviškąjį substratą ir sintetinti jį su modernaus gyvenimo formomis. Svarbiausias kūrybai keliamas tikslas — kūriniai turi būti modernūs, bet... [toliau žr. visą tekstą] / The cultural period of interwar in Lithuania is really not researched lot. Contemporary specifically research of culture, literature, philosophy, communication and journalistic problems, needs knowledge of philological cultures base, which was formed interwar. Analysis of journal „Naujoji Romuva“ in various aspects of value will give new information, adjusts prevailing attitude in various cultural questions and will presuppose further suggestion of philological researches. The point of this work is to acquaint with interwar journal „Naujoji Romuva“ published in Lithuania conception of evaluation of literature. In the way will be exhibited the conception of art, creation, critics, the demand to creator ant reviewer, pointed the criterion of critics. The conception of art in „Naujoji Romuva“ is displayed by aspect of esthetical value of creation. The main thing in the art is inspiration, disinterest, disengagement, originality. Also in journal substantial thing is the aspect of nation ant society. The purpose of creation is that oeuvre would be modern, but not without singularity. The creator must be creative, sensitive, delicate, but to defend his own positions. All features is characteristic to harmonious person — creator-harbinger. To critics concerns to convey the esthetical impression of creation, to plug to the psychological aspects. Dominated to main conceptions of evaluation in journal — modern ant traditional. Modern critics rates creation by reference of Friedrech... [to full text]

Darbo objektas – apoloniškumo ir dionisiškumo tragiškumas. Darbo tikslas: analizuoti tragedijos gimimą ir mirtį F. Nietzsche‘s filosofiniame veikale „Tragedijos gimimas ir mirtis“. Darbo uždaviniai: 1. Pristatyti apoloniškumo sampratą metafizine prasme; 2. Pateikti apoloniškumo sampratą estetine prasme; 3. Supažindinti su dionisiškojo prado samprata; 4. Priešpastatyti dionisiškumą sokratiškumui ir platoniškumui. Darbo problema. Savo veikale Tragedijos gimimas tragediją F. Nietzsche atskleidžia remdamasis dionisiškuoju ir apoloniškuoju pradais, išskirdamas jų skirtumus ir priešpriešas bei tuo pačiu pateikdamas jų sintezę. F. Nietzsche‘s suvokimas, kuris atsiskleidžia jo kūrinyje yra stipriai įtakotas A. Schopenhauerio, valios kaip vaizdinio supratimo, kuriuo yra pagrįstas apoloniškasis pradas ir R. Wagnerio muzikos suvokimo, kuris pasireiškia kaip dionisiškasis pradas. Apoloniškąjį pradą F. Nietzsche remdamasis Šopenhaueriu pateikia kaip plastinį vaizdinį, kurį prilygina sapnui. Apoloniškumą filosofas skirsto į dvi dalis: metafiziką ir estetiką. Pirmuoju atveju apoloniškumas suvokiamas, kaip tam tikros ribos, apibrėžiančios tai, kas yra gera ir teisinga, neperžengia saiko ribų. Antruoju atveju apoloniškumas suvokiamas, kaip grynas estetinis grožis. / The object – tragedy of Apolonas and Dionisius origins. Aim: To analyze the tragedy of the birth amd death of Nietzsche’s philosophical work The Birth of Tragedy. Tasks: Introduction to the concept of Apolonas origin metaphysical sense; The aesthetic concept of Apolonas origin; Introduction to the concept of Dionisius origin; Show opposition between origin of Dionisius and Socrates Work problem: In his work Birth of Tragedy, Nietzsche reveals the basis of Apolonas and Dionisius origins, realeasing their differences and contradictions, and at the same time giving treir synthesis. Nietzsche’s perception, which revealed the piece is heavily influenced by A. Schopenhauer, the will of the visual understanding, which is based of Apolonas origin and Wagner’s music perception, which affects how origin of Dionisius is originated. Nietzsche based on Schopenhauer compares primal element of Apolonas origin presents as plastic visual, which he equates to the dream. The philosopher divides origin of Apolonas into two parts: the methaphysics and aesthetics. In the firs case origin of Apolonas is perceived as a certain threshold, which define what is good and right, as well as it doesn’t excess moderation limits. In the latter case, origin of Apolonas is perceived as pure aesthetic beauty.

Bakalauro darbe, metodologiškai remiantis literatūros ir muzikos sąveikos istorija ir teorija, siekiama išanalizuoti dviejų šiuolaikinės lietuvių poezijos autorių – A. A. Jonyno ir G. Grajausko – tekstams būdingą muzikalumą. Šio darbo objektas – A. A. Jonyno eilėraščių rinktinė „Krioklys po ledu“ (1997) ir G. Grajausko poezijos rinkinys „Kaulinė dūdelė“ (1999). Tiriamoji darbo problema – kaip muzikalumas reiškiasi A. A. Jonyno ir G. Grajausko poezijos semantikoje ir poetikoje, kuo ypatinga muzikalumo raiška, ar šių autorių poezijoje galima aptikti teorijoje išskirtų, įvairius aspektus apimančių, muzikos ir poezijos jungčių. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama literatūros ir muzikos istorija bei teorija, muzikos ir poezijos jungčių prasminė bei funkcinė įvairovė, literatūros ir muzikos sąveikos dominantės. Darbe remtasi literatūros ir muzikos santykio metodu, naudotasi V. Daujotytės, V. Kubiliaus, R. Brūzgienės, V. Bobrovskio ir kitų autorių mokslinių tyrimų įžvalgomis. Teorijoje išskiriami šie sąveikos aspektai: garsinis žodžio pavidalas, daiktinė žodžio reikšmė, žodinis junglumo aspektas, intonacinis žodžio aspektas, vertybinis žodžio intencionalumas, kompozicinis aspektas, fonetikos ir sintaksės aspektai. Tiriamojoje dalyje nagrinėjama, kaip ir koks muzikalumas formuoja A. A. Jonyno eilėraščių poetiką ir semantiką, poeto kūrybos muzikalumas nagrinėjamas fonetinės, leksinės bei sintaksinės, ritminės intonacinės, kompozicinės ir žanrinės raiškos požiūriu. Ypač didelis... [toliau žr. visą tekstą] / In the Bachelor’s Thesis one tries to analyze the musicality typical for texts of two modern Lithuanian poetry authors – A. Jonynas and G. Grajauskas – methodologically basing upon theory and history of music and literature interaction. The object of this Thesis is the selection of A. Jonynas’ poems “Krioklys po ledu” (“Waterfall under Ice”) (1997) and G. Grajauskas’s collection of poetry “Kaulinė dūdelė” (“Bone Pipe”) (1999). Scientific problem of the work is the way the musicality is expressed in semantics and poetics of A. Jonynas and G. Grajauskas; the peculiarity of musicality expression; weather the connections of music and poetry distinguished theoretically and covering various aspects can be found in the poetry of these authors. History and theory of music and literature, notional and functional variety of music and poetry connection, dominant of literature and music interaction are studied in the theoretical part of the Thesis. While working on the Thesis one based upon the method of literature and music connection, insights of scientific researches of V. Daujotytė, V. Kubilius, R. Brūzgienė, V. Bobrovsky and other authors. The following aspect of interaction are distinguished in the theory: sound form of the word, material meaning of the word, verbal aspect of valency, intonation aspect of the word, value intentionality of the word, compositional aspect, aspect of phonetics and syntax. The practical part of the Thesis studies the following aspect:... [to full text]