Darbe nagrinėjama problema - ar Tarptautinio Valiutos Fondo (toliau TVF) keliamos sąlygos bei reikalaujamos reformos krizės metu gali padėti sparčiai pagerinti šalies politinius-ekonominius rodiklius? Ar TVF reformos, vykdomos krizės metu gali būti taikomos bet kokioms šalims, bet kokioje aplinkoje? Tyrimo objektas – politiniai bei ekonominiai Japonijos ir P.Korėjos rodikliai. Darbo tikslas – ištirti, ar TVF savo įgyvendintų reformų dėka Azijos krizės metu, paskatinio spartesnį ekonomikos atsigavimą P.Korėjoje, ženkliai pagerino politinių-ekonominių rodiklių gerėjimą šalyje, paskatino TUI į P.Korėją srautus. Visą šią situaciją palyginti su Japonijos atveju, kur atitinkamos, anksčiau minėtos TVF reformos nebuvo įgyvendintos. Iš tyrimui atlikti darbe keliamo tikslo suformuota hipotezė, kurią siekiama patvirtinti arba paneigti tyrimo metu gautais rezultatais: Hipotezė - TVF pagerino P.Korėjos politinius-ekonominius rodiklius sparčiau nei tai padarė Japonija savo šalyje, nevykdydama TVF reformų. Kadangi TVF reformos buvo nukreiptos į Vakarų politinės ekonomijos modelio įvedimą P.Korėjoje, pasitvirtinus iškeltai hipotezei bus įrodyta, jog Vakarų modelis gali būti sėkmingai pritaikytas kaip alternatyva Azijos modeliui tiek Azijos, tiek kitose, Vakarų modeliui nebūdingose aplinkose. Darbo uždaviniai: • Pasirinkti konkrečius politinės ekonomijos teorinius aspektus, kurie padėtų susiaurinti ir sukonkretinti tyrimą; • Išskirti konkretų atvejį tyrimui atlikti; • Išanalizuoti TVF... [toliau žr. visą tekstą] / This Final Master thesis is designeded to investigate the Western political economy model applicability to change Asian model in its region. During the Asia Financial Crisis in 1997 Korea republic (further South Korea) asked the IMF financial aid and accepted all the conditions and made many reforms in the country. Those reforms were directed into liberalizing the market, open up to foreign investors and to create more attractive foreign direct investment (further FDI) climate in S.Korea. This was about to change theretofore exited Asian political economy model into more liberal Western model. The problem – could IMF reforms help to recover countries‘ economies more effective and sharply after the crisis? Could those IMF reforms be successfully adjusted into any environment? The object – political-economical indicators of Japan and S.Korea. Objective of investigation – to find out if IMF reforms in S.Korea helped to recover its economy more rapidly and successfully than in Japan, where IMF reforms were not implemented. From objective the hypothesis that after investigation will be confirmed or rejected appear: Hypothesis – IMF improved political-economical indicators in S.Korea more sharply than Japan, where the government did not implemented any IMF reforms. Regarding to the fact that IMF reforms were designeded to implement Western political economy model into Asia country – S.Korea, confirmation of the hypothesis would also prove that Western model could be... [to full text]

Magistro darbo tikslas yra apžvelgus prekybos pramonės šakos produkcija teoriją, išanalizuoti Kinijos prekybos poveikį Lietuvos tekstilės pramonei. Pirmoje darbo dalyje pateikiama prekybos pramonės šakos viduje teorija, jos atsiradimo priežastys, palyginimas su prekyba tarp skirtingų pramonės šakų. Aprašomas prekybos pramonės šakos viduje skaičiavimas. Analizuojama pastarosios prekybos nauda. Antrojoje darbo dalyje analizuojamas staigus Kinijos ekonominis atsigavimas, vertinama Kinijos prekyba su pasauliu. Apžvelgiamas Kinijos prekybos poveikis Europos Sąjungos tekstilės ir aprangos sektoriui po pasaulinio kvotų panaikinimo 2005 metais. Pateikiami tekstilės importo iš Kinijos, kaip problemos, galimi sprendimo būdai. Trečiojoje magistro darbo dalyje pirmiausiai pateikiama Lietuvos-Kinijos prekyba (jos mastai, struktūra). Toliau analizuojamas Kinijos prekybos tekstile poveikis Lietuvos tekstilės pramonei. Atliekami prekybos pramonės šakos viduje skaičiavimai. Vertinamas tekstilės importo iš Kinijos poveikis Lietuvos bendrai šio sektoriaus gamybai bei užimtumui. Galiausiai darbe pateikiami apibendrinti atlikto tyrimo „Kiniškos tekstilės vertinimas Lietuvoje“ rezultatai. / The goal of the Master's thesis is to review the theory of intra-industry trade and analyse the influence of Chinese trade on Lithuanian textile industry. The first part of the work presents the theory of intra-industry trade, causes for its appearance, comparison with trade between industries. Calculation of intra-industry trade is described. The benefit of the latter is analysed. The second part of the paper includes an analysis of the sudden economical recovery of China, Chinese trade with the world is estimated. Next, an overview of the influence of Chinese trade on the European Union textile and clothing industry after the lifting of global quotas in 2005 is presented. Possible solutions to problem of textile import from China are provided. The third part of the Master's thesis primarily delivers information on Lithuanian-Chinese trade (its scope, structure). The influence of Chinese textile trade is further analysed. Calculations of intra-industry trade are carried out. Influence of textiles import from China to production and employment within this field in Lithuania is assessed. Finally, the paper presents summarized results of a research „Evaluation of Chinese textile in Lithuania“.

Kalbos mada – tai tam tikrų kalbos reiškinių neilgalaikis suintensyvėjimas tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje. Darbo objektas – madingi dabartinės lietuvių kalbos reiškiniai. Darbo tikslas – aptarti leksikos, frazeologijos ir sintaksės lygmenyse rastus madingų dabartinės lietuvių kalbos reiškinių pavyzdžius, vartojamus 2007–2009 m. spaudoje, televizijoje ir reklamoje. Kalbos reiškinių madingumas nustatytas pagal šiuos kriterijus: dažnumas ir populiarumas, naujumas bei konkurencija. Tyrimas atliekamas aprašomuoju metodu, t. y., surinkti madingų kalbos reiškinių pavyzdžiai apdorojami, aptariant jų kilmę, struktūrą, vartosenos ypatumus ir pan., remiantis leksikologijos ir sintaksės teorine medžiaga bei teoriniais madingų kalbos reiškinių tyrimo aspektais. Analizuojant nustatyta, kad madingi dabartinės lietuvių kalbos reiškiniai lietuvių kalbos vartosenos lygmenyse pasiskirstę taip: madingi leksikos kalbos reiškiniai: lietuviškoji leksika, lietuviškų arba tarptautinių žodžių pagrindu padaryti dariniai, skoliniai, tarptautinių žodžių trumpiniai ir fragmentai; madingi frazeologizmai ir stabilūs žodžių junginiai; madingi sintaksės lygmens kalbos reiškiniai. / Language style – it is a intensification of particular language expressions on particular time and in particular environment within short-term. Objective of work – buzzwors of nowadays Lithuanian language. Aim of work - to discuss examples of buzzwors of nowadays Lithuanian language within lexical, phraseological and syntactical levels, used by press, television and promotion in 2007 –2009 years. Style of language expression defined according following criteria: periodicity and popularity, newness and competition. Analysis is performed by descriptive method, id est collected examples of buzzwors is handled talking over theirs genesis, structure, peculiarity of use and so on, in with reference theoretical material of lexicology and syntactic theoretical material and analysis aspects of popular language expressions. During analysis founded, that the popular Lithuanian language expressions of nowadays in usage of Lithuanian language is situated by following: popular lexis language expressions: Lithuanian lexis, formations or borrowings made on Lithuanian or international words basis, clippings and fragments of international words, combinations of popular phraseological and steady words, popular syntax’s level language expression.

Darbe nagrinėta Lietuvos ir Estijos fiskalinė politika 2000-2008 m. bei šių valstybių fiskalinė drausmė. Siekta išsiaiškinti, kokios sisteminės priežastys lėmė tai, kad Lietuva ekonomikos augimo laikotarpiu (2000-2008 m.), skirtingai nei Estija, nesugebėjo sukaupti biudžeto pertekliaus. Darbe keltos 4 hipotezės, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad negalima išskirti vienos lemiančios priežasties – geresnę Estijos fiskalinę politiką lėmė tam tikrų priežasčių kompleksas. 1-oji hipotezė rėmėsi istoriniu institucionalizmu pasirenkant 3 nepriklausomus kintamuosius (toliau – NK): 1) priklausomybės nuo kelio palankumas fiskalinei drausmei. Nepriklausomybės pradžioje Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, buvo įvykdyta radikali desovietizacija ir liberalizacija, o potencialus fiskalinę drausmę mažiau vertinančių kairiųjų politinių jėgų elektoratas buvo faktiškai eliminuotas, nes nebuvo suteiktos pilietybės teisės rusakalbiams darbuotojams (kairiajam elektoratui), kuris dirbo sovietinėse valstybinėse įmonėse ir kuriuos liberalizacija paveikė labiausiai; 2) institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumas. DG ECFIN požiūriu, receptas Lietuvai nuo prastos procikliškos fiskalinės politikos ekonominio augimo laikotarpiu yra institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumo didinimas (pvz., nustatymas fiskalinių taisyklių, kurios neleistų daugiau nei planuota surinktų pajamų išleisti); 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to find out which systemic factors have caused suboptimal fiscal policy of Lithuania, (no budget surplus during economic growth, in the years 2000-2008) in comparison with Estonia. There were 4 hypotheses and the research showed that no one reason can be named as the only one that caused this result. A better fiscal policy conducted in Estonia was caused due to a complex of factors. First hypothesis was based on historical institutionalism. It provided 3 independent variables (hereinafter – IV). 1st – path dependence – showed that Estonia created favourable conditions for fiscal discipline already at the beginning of its independence: unlike in Lithuania, there was a radical desovietisation and liberalisation. Also, as there were no citizenship rights granted to the Russian minority, a potentially wide leftist electorate (most Russians worked in USSR factories that were reformed) was eliminated. The 2nd IV was effectiveness of rules of institutional budget planning, management and spending prioritisation. DG ECFIN evaluated these rules and criticized Lithuania for not having a good set/system of fiscal rules that would ensure anticyclical fiscal policy (budget surplus in good times). The 3rd IV was the existence or non-existence of a constitutional norm of sound public finance. The research showed there was none in both countries. Although in 2008 Lithuania passed a fiscal discipline law, it is not implemented. Estonia, however, follows strict fiscal... [to full text]

<p>Предмет истраживања ове дисертације је економија знања и дугорочна одрживост организација у том амбијенту. Проблем истраживања су кључне карактеристике, организациона култура и колаборативна клима, које утичу на успешност организација у економији знања. Циљ истраживања је да се утврде утицајни фактори кључних карактеристика и анализира њихова значајност и разлике у економијама у транзицији и економијама знања. Циљ дисертације је анализа утицаја типа индустрије којој организација припада, типа власништва, и позиције запосленог у организацији на значај утицајних фактора како у економији у транзицији, тако и у развијеној економији. Вредност резултата je утврђен скуп фактора који значајно утичу на успешност oрганизација.</p> / <p>Predmet istraživanja ove disertacije je ekonomija znanja i dugoročna održivost organizacija u tom ambijentu. Problem istraživanja su ključne karakteristike, organizaciona kultura i kolaborativna klima, koje utiču na uspešnost organizacija u ekonomiji znanja. Cilj istraživanja je da se utvrde uticajni faktori ključnih karakteristika i analizira njihova značajnost i razlike u ekonomijama u tranziciji i ekonomijama znanja. Cilj disertacije je analiza uticaja tipa industrije kojoj organizacija pripada, tipa vlasništva, i pozicije zaposlenog u organizaciji na značaj uticajnih faktora kako u ekonomiji u tranziciji, tako i u razvijenoj ekonomiji. Vrednost rezultata je utvrđen skup faktora koji značajno utiču na uspešnost organizacija.</p> / <p>The research subject of this thesis is the knowledge economy and the long-term sustainability of organizations in this environment. The research problem are key characteristics, organizational culture and collaborative climate, which affect the performance of organizations in the knowledge economy. The goal of the research is to determine the influential factors of key characteristics and analyze differences between economies in transition and knowledge economies. The goal of the thesis is to analyze the impact of the type of industry to which the organization belongs, the type of ownership and the position in the organization to the importance of influential factors in the transitional economy, as well as in the developed economy.The value of the result is set of factors that significantly affect organizational performance.</p>