Per pusantrų metų 26 km ilgio kelyje Vilnius–Dūkštos užregistruota 378 žuvę gyvūnai, iš jų 44 žinduoliai (6 laukinių ir 3 naminių gyvūnų rūšys), 1 paukštis ir 333 varliagyviai (rudosios Rana genties varlės). Rastas 21 suvažinėtas baltakrūtis ežys, 8 katės, 4 šunys, 4 akmeninės kiaunės, 2 rudosios žiurkės, 2 geltonkaklės pelės, 1 lapę, 1 pilkasis kiškis ir 1 karvė. Varliagyviai masiškai žūva migruodami iš žiemojimo vietų į nerštavietes. Tiek 2005, tiek 2006 metais masinis rudųjų varlių žuvimas kelyje Vilnius–Dūkštos užregistruotas balandžio pirmąjį dešimtadienį. Daugiausia žinduolių ant kelio buvo suvažinėta šiltuoju metų laiku – rugpjūčio, gegužės ir rugsėjo mėnesiais. Kadangi gyvūnai ant kelių registruojami rytą, dauguma jų suvažinėjami tamsiu paros metu. Daugiausia žinduolių (27%) suvažinėta tose vietose, kur kelią supa krūmynai, 23% - gyvenvietėse ir miesteliuose, 20% – keliui einant pievomis ir 18% – pamiškėse. Kitų biotopų reikšmė gyvūnų žuvimui kelyje Vilnius–Dūkštos buvo nedidelė – miške užregistruota tik 9% žuvusių žinduolių. Ežiai ir varliagyviai suvažinėjami visame Vilnius–Dūkštos kelio ruože: varliagyviai – ties grioviais, upeliais, laukų pelkutėmis ir ten, kur kelią supa šlapi krūmynai, ežiai – kai kelias eina pievomis ir krūmuotomis vietomis. Ištirtoje kelio atkarpoje trūksta apie susidūrimą su gyvūnais perspėjančių kelio ženklų, pavojingose vietose nėra ribojamas greitis. Šios priemonės leistų sumažinti gyvūnų žuvimą. / Animal roadkills on the road were partly conditioned by overspeeding and insufficient number of the road signs. Our results show, that animal roadkills are quite big compared to the short road segment. In the foreign countries problems of the animal roadkills receive more attention, as except damage done to the nature, there are problems of safety, material losses and possible charges to a road service if warning road signs were absent. Object of this investigation were animals, killed on the road Vilnius–Dūkštos (segment length – 26 km). Aim this work was to evaluate species composition of the killed animals, seasonality and influence of the surrounding habitats. Investigation was done while driving this segment twice per day and registering animals killed. Rules of the road were obeyed – no stops under sign or interrupting other vehicles, thus, not all of the killed animals were collected or pictures taken. Places of the roadkills were mapped. In the period of 2004.11.01–2006.05.01number of killed animals was 378; out of these 44 mammals, 1 bird (young Tawny Owl) and 333 amphibians (common/moor frogs). Biggest number of mammal roadkills was done in the dark period of the day and in August–September, while that of amphibians – in April. No kills were registered in January and February. Species composition of mammals: 21 hedgehogs, 4 stone martens, 2 yellow-necked mice, 2 brown rats, 1 fox, 1 brown hare, 8 cats and 4 dogs. According our results and literature analysis... [to full text]

Per pusantrų metų 26 km ilgio kelyje Vilnius–Dūkštos užregistruota 378 žuvę gyvūnai, iš jų 44 žinduoliai (6 laukinių ir 3 naminių gyvūnų rūšys), 1 paukštis ir 333 varliagyviai (rudosios Rana genties varlės). Rastas 21 suvažinėtas baltakrūtis ežys, 8 katės, 4 šunys, 4 akmeninės kiaunės, 2 rudosios žiurkės, 2 geltonkaklės pelės, 1 lapę, 1 pilkasis kiškis ir 1 karvė. Varliagyviai masiškai žūva migruodami iš žiemojimo vietų į nerštavietes. Tiek 2005, tiek 2006 metais masinis rudųjų varlių žuvimas kelyje Vilnius–Dūkštos užregistruotas balandžio pirmąjį dešimtadienį. Daugiausia žinduolių ant kelio buvo suvažinėta šiltuoju metų laiku – rugpjūčio, gegužės ir rugsėjo mėnesiais. Kadangi gyvūnai ant kelių registruojami rytą, dauguma jų suvažinėjami tamsiu paros metu. Daugiausia žinduolių (27%) suvažinėta tose vietose, kur kelią supa krūmynai, 23% - gyvenvietėse ir miesteliuose, 20% – keliui einant pievomis ir 18% – pamiškėse. Kitų biotopų reikšmė gyvūnų žuvimui kelyje Vilnius–Dūkštos buvo nedidelė – miške užregistruota tik 9% žuvusių žinduolių. Ežiai ir varliagyviai suvažinėjami visame Vilnius–Dūkštos kelio ruože: varliagyviai – ties grioviais, upeliais, laukų pelkutėmis ir ten, kur kelią supa šlapi krūmynai, ežiai – kai kelias eina pievomis ir krūmuotomis vietomis. Ištirtoje kelio atkarpoje trūksta apie susidūrimą su gyvūnais perspėjančių kelio ženklų, pavojingose vietose nėra ribojamas greitis. Šios priemonės leistų sumažinti gyvūnų žuvimą. / Animal roadkills on the road were partly conditioned by overspeeding and insufficient number of the road signs. Our results show, that animal roadkills are quite big compared to the short road segment. In the foreign countries problems of the animal roadkills receive more attention, as except damage done to the nature, there are problems of safety, material losses and possible charges to a road service if warning road signs were absent. Object of this investigation were animals, killed on the road Vilnius–Dūkštos (segment length – 26 km). Aim this work was to evaluate species composition of the killed animals, seasonality and influence of the surrounding habitats. Investigation was done while driving this segment twice per day and registering animals killed. Rules of the road were obeyed – no stops under sign or interrupting other vehicles, thus, not all of the killed animals were collected or pictures taken. Places of the roadkills were mapped. In the period of 2004.11.01–2006.05.01number of killed animals was 378; out of these 44 mammals, 1 bird (young Tawny Owl) and 333 amphibians (common/moor frogs). Biggest number of mammal roadkills was done in the dark period of the day and in August–September, while that of amphibians – in April. No kills were registered in January and February. Species composition of mammals: 21 hedgehogs, 4 stone martens, 2 yellow-necked mice, 2 brown rats, 1 fox, 1 brown hare, 8 cats and 4 dogs. According our results and literature analysis... [to full text]

Polymorphism in coding regions and regions controlling gene expression is the major determinant of adaptive differences in natural populations. Genes of the major histocompatibility complex (MHC) possess a high level of genetic variation, which is maintained by selection over long coalescence times. MHC genes encode antigen-presenting molecules in the adaptive immune system, which protects the host from infectious diseases. However, MHC molecules may also present self-peptides and for most autoimmune diseases there is a genetic factor associated with the MHC. MHC genes have been used to learn about the interplay of selection and historical population events. In domestic dogs and their progenitor, the wolf, I explored factors associated with domestication and breed formation and their influence not only on MHC coding regions but also on the haplotypic structure of the class II region. Polymorphism and strong selection was demonstrated in the proximal promoters of MHC genes in dogs and wolves. Hence, genetic variation associated with MHC gene expression may have at least equal importance for a well functioning immune system. Associations between promoter sequences and particular coding alleles suggested allele-specific expression patterns. SNP haplotypes of the MHC class II region revealed ancestral as well as convergent haplotypes, in which combinations of alleles are kept by selection. Interestingly, weaker allelic associations were found between different genes and between coding regions and promoters in dogs compared to wolves. Potentially, this could cause insufficient defense against infections and predispose dogs to autoimmune diseases. For example, I identified a site in the promoter region that showed a consistent difference between haplotypes conferring susceptibility and protection to diabetes in dogs, which should be investigated further. Furthermore, I investigated how selection and demographic changes associated with glacial and inter-glacial periods have affected MHC variation in European hedgehogs and extended the prevailing knowledge concerning their population history.