Magistro darbo objektas – Lietuvos etninių mažumų (lenkų, rusų, baltarusių) žiniasklaidos vartojimo ypatumai. Darbo tikslas – remiantis mokslinės literatūros apibendrinimais ir atlikto tyrimo duomenimis, aptarti etninių mažumų (lenkų, rusų ir baltarusių) žiniasklaidos vartojimo ypatumus. Darbo uždaviniai: nustatyti, kokia kalba etninių mažumų atstovai dažniausiai bendrauja namuose ir viešose vietose; kokias žiniasklaidos priemones ir kokia kalba etninių mažumų atstovai renkasi dažniausiai; išsiaiškinti, kokios problemos etninių mažumų atstovams iškyla bendraujant su lietuvių tautybės žmonėmis; nustatyti kartų sąveikavimo ypatumus ir jų įtaką kalbų mokėjimui. Naudojantis apklausos, lyginamuoju, apibendrinimo metodais, prieita išvadų, kad žiniasklaida nuolatos daro poveikį etninių mažumų atstovams, konkrečiau, jų kalbos pasirinkimui, taip pat santykiams su dominuojančia etnine grupe ir integracijos į šalies visuomenę procesui. Didžiausią poveikį etninių mažumų grupėms daro televizija ir internetinė žiniasklaida. Šios dvi žiniasklaidos rūšys kasdienėje sąveikoje su etninių mažumų atstovais, tampa ne tik informavimo, bet ir natūraliu kalbos (valstybinės arba gimtosios) įgūdžių ugdymo būdu, kuris vėliau, nors ir ne tiesiogiai, bet intensyviai veikia etninių mažumų integracijos į gyvenamosios šalies visuomenę procesą. Taip pat matyti aiški tendencija – jaunosios kartos etninių mažumų atstovai, nepriklausomai nuo to, kokia kalba bendrauja namuose, vis dažniau viešose vietose... [toliau žr. visą tekstą] / The Media as a tool is a powerful force, which performs many important functions. The basic function – public information, awareness, shaping opinions and attitudes, cultural enhancement and entertaining – is complemented by one additional function – educational – in this work. The Media use affects individuals’ language skills more than dictionary, grammar books or teaching lessons. In this way you can learn directly, with no struggle and no study, just listening what you like, watching something you always watch or reading what is interesting and what you like to read. Master’s thesis is features of media use by Lithuanian ethnic minorities (Polish, Russian and Belarusian). The aim is, to discuss the ethnic minorities (Poles, Russians and Belarusians), media consumption characteristics, according to the scientific literature summaries and research. Objectives: to determine the language of ethnic minorities generally communicate at home and in public places; to explore, which media and in which language ethnic minorities use the most; to find out what problems facing ethnic minorities in dealing with people of Lithuanian nationality, to identify the features of generations’ interacting and their impact on language proficiency. Using interviews, reference, inventory methods, it was concluded that the Media constantly affects ethnic minorities, their language and their future life, which is related with the dominant ethnic group and the integration into society. The main... [to full text]

Religija apibrėžiama kaip vienas iš patvariausių identiteto resursų, pastaraisiais dešimtmečiais patiriančių didžiausius pokyčius. Šiandieninėje Lietuvos visuomenėje sociokultūrinės aplinkybės keičia tradicinio religinio identiteto turinį, taip pat simbolių, vartojamų konstruojant katalikų religinį identitetą, naudojimo, supratimo bei reikšmės suteikimo pobūdį. Šis darbas skirtas analizuoti katalikų religinio identiteto kaitą per religinio ir kultūrinio identitetų sąveiką. Darbo objektu pasirinktas katalikų religinis identitetas. Darbo tikslas: išskirti ir aprašyti katalikų religinio identiteto kaitos tendencijas ir dominuojančius tipus. Tyrimo metu siekiama aprašyti ir išanalizuoti katalikybės praktikavimo būdus bei katalikiškos tapatybės konstravimo pagrindinius resursus, taip pat nustatyti ir aprašyti religinių praktikų „sukultūrinimo“ ir etnifikacijos formas. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis pusiau struktūruotas interviu metodas. Tyrime dalyvavo 16 informantų, kurie priklauso ribiniams katalikams, laiko save lietuviais bei yra vyresni nei 18 metų. Rezultatai: Tyrimo duomenų analizė parodė, kad formuojasi pusiau tikinčių, socialinių bei ribinių katalikų tipai. Pusiau tikintiems katalikams religinis tapatumas turi įtakos savęs supratimui, tačiau socialinių katalikų tarpe ši įtaka nepastebima. Katalikas suvokiamas tik kaip ženklas, nurodantis priklausymą Katalikų bendruomenei. Dalyvavimas religinėse praktikose bei ritualuose yra kultūrinių tradicijų bei... [toliau žr. visą tekstą] / Religion is defined as one of a steadiest resource of identity which is going through the changes in the last decades. Nowadays the sociocultural factors are changing a content of a religious identity, also are changing a nature of usage, understanding and meaning providing by symbols which are used to construct catholic religious identity in Lithuania’s society. This master thesis is a sociological research of catholic religious identity change which is analyzed through the interplay of religious identity and ethnicity. In this work the main object is a catholic religious identity. The aim of this study was to investigate and describe the main tendencies of the change of catholic religious identity and dominant types of catholic religious identity. In this study it is trying to describe and analyze forms of practices of Catholicism and the main resources of catholic identity construction, also to identify and describe forms of acculturation and ethnification of religious practices. Methods of research: in this study was used a qualitative semi-structured interview. There were collected 16 interviews with middle Catholics, who consider themselves as Lithuanians, and were older than 18. Results: The analysis of the data showed that it is forming passively religious, social and liminal Catholics types. A religious identity influences a self understanding and behavior for the passively religious Catholics, but this influence is not noticed for social catholic. Catholic is... [to full text]

Šiame darbe analizuojama, kaip Lietuvoje aiškinamas multikultūralizmo reiškinys ir kokie yra multikultūralizmo elementai Lietuvos švietimo politikoje. Šiandienos globalizacijos sąlygos atveria vis platesnes galimybes multikultūralizmo plėtrai, kultūrų dialogui ir integracijai. Kaip ir kiekvienas reiškinys, multikultūralizmas įvairių šalių skirtingose visuomenėse yra suvokiamas skirtingai, o tai lemia nevienodas iškylančias problemas ir diskusijas jas sprendžiant politiniame kontekste. Lietuvos viešojoje erdvėje multikultūralizmo sąvoka įsitvirtino visai neseniai, šiandien ją matome ir kai kuriuose Lietuvos švietimo politikos dokumentuose. Pastebima, kad Lietuvoje multikultūralizmas dažniausiai suvokiamas primityviai ir yra menkai nagrinėtas reiškinys. Pasirinkto darbo objektas – Lietuvos švietimo politika multikultūralizmo kontekste. Darbe keliama hipotezė, kad Lietuvoje iki šiol nėra nuoseklios multikultūralizmo politikos, kadangi švietimo politika formuojama tautinės – etninės politikos kontekste, įgyvendinti multikultūralizmo politiką trukdo siauras šios sampratos suvokimas. Darbe siekiama atskleisti ir įvertinti multikultūralizmo apraiškos formas Lietuvos švietimo politikoje, išanalizuoti jos ypatumus ir perspektyvas. Darbe keliami uždaviniai: apžvelgti multikultūralizmo teorijos modelius, juos palyginti su Lietuvos ir kitų šalių patirtimi, atskleisti, kaip Lietuvoje yra suprantama etninė kultūra, išnagrinėti pagrindinius teisinius dokumentus, identifikuoti, kuo... [toliau žr. visą tekstą] / The master’s final work analyses how manifestation of multiculturalism is explained and what the elements of multiculturalism in Lithuanian education policy are. Nowadays the conditions of globalization are opening wider possibilities for the development of multiculturalism, for the dialogue of cultures and integration. For that reason every manifestation of multiculturalism in different societies of various countries is differently understood, consequently it influences various arising problems, discussions and their solutions in the political context. The concept of multiculturalism has become stronger not so long ago and it is obviously visible in some Lithuanian education political documents. Noticeably, that multiculturalism in Lithuania is perceived primitively and is rarely discussed manifestation. The studying object of this work is Lithuanian education policy in the context of multiculturalism. The framed hypothesis in this work claims that there is no consecutive multicultural policy in Lithuania as the education policy is formed in the context of nation – ethnic policy. The narrow-minded understanding of this concept hinders to imply the policy of multiculturalism in everyday life. The work seeks open and estimates the forms of manifestation of multiculturalism in Lithuanian education policy, to analyze its peculiarities and prospects. The objectives of this work are to observe the models of multiculturalism theory and compare them with Lithuanian and other... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe apibrėžiama etninio nepakantumo samprata, identifikuojamos etninio nepakantumo kaip reiškinio formavimosi priežastys ir analizuojama politika etninių mažumų atžvilgiu. Antroje darbo dalyje nagrinėjama ir lyginama romų etninės mažumos padėtis Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse, analizuojami Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos dokumentai dėl romų bendruomenės socialinės įtraukties bei vertinamas visuomenės požiūris ir publikuojamų straipsnių įtaka, formuojant nusistatymą prieš romų tautybės asmenis. / The thesis defines the concept of ethnic hatred, identifies the causes of the of the formation of the ethnic intolerance and analyzes the policy of the ethnic minoritys. The second part of the paper examines and compares the Roma ethnic minority in Lithuania and the European Union.