Šiame magistro darbe analizuojama grynai turtinių nuostolių atlyginimo problema. Grynai turtiniai nuostoliai daugumoje valstybių suvokiami kaip trečiųjų asmenų ekonominio pobūdžio nuostoliai, kurie patiriami įvykus deliktui tarp kitų asmenų. Žvelgiant lyginamuoju aspektu, valstybių teisės sistemose yra suformuotos dvi pozicijos šių nuostolių atžvilgiu: liberalioji ir griežtoji. Pirmoji pozicija, leidžianti grynai turtinių nuostolių atlyginimą, vyrauja Prancūzijoje. Tuo tarpu JAV, Anglijoje, Vokietijoje ir Austrijoje yra taikoma grynai ekonominių nuostolių atlyginimo ribojimo taisyklė. Magistro darbo autorė atlikdama lyginamąjį tyrimą, stengėsi išsiaiškinti, kokios priežastys skatina riboti grynai turinių nuostolių atlyginimą, taip pat įvertinti, kurios valstybės pozicija yra racionaliausia ir teisiškai labiausiai pagrįsta. Tiesa, pažymėtina yra tai, kad nors valstybėje vyrauja viena ar kita pozicija, tam tikrais atvejais neapsieinama be pagrindinės taisyklės išimčių. Lietuvoje šiuo klausimu kol kas dar nėra nei teismų praktikos, nei mokslinių diskusijų. Tad autorė, išanalizavusi įstatyminę bazę, pateikia išvadą, kad Lietuvai artimiausia galėtų būti Prancūzijos pozicija. Be lyginamosios valstybių teisės sistemų analizės, magistro darbe pateikiamas ir istorinis ekonominių asmens interesų apsaugos tendencijų tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kada atsirado grynai turtinių nuostolių ribojimo taisyklė ir dėl kokių priežasčių. Taip pat paskutinėje magistro darbo dalyje lyginamuoju... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis ‘Recovery of Pure Economic Loss: Comparative Aspects’ provides a comparative analysis of recovery possibilities of pure economic loss in six different countries, namely the USA, England, Germany, Austria, France and Lithuania, that belong to different legal families and inherit distinct tort law traditions. In most of the countries pure economic loss define economic nature loss of third parties that are experienced in the case of the tort of other persons. The objective of investigation is to evaluate legal rationality of each regulatory system and to estimate which one of them causes least practical problems. In addition, as the position of Lithuania has not yet been settled, the author of the thesis proposes possible directions of the regulation of recovery of pure economic loss by analyzing legal basis of Lithuanian laws. The research consists of three parts each of them dealing with different aspects of the problem. First of all, the concept of pure economic loss is analyzed by trying to define the archetypical features of the mentioned loss and to expose the summarized topics that are discussed in doctrine and courts. The second part of the thesis covers historical investigation of the protection of economic interests and comparative analysis of legal regulation and jurisprudence of recovery of pure economic loss in six mentioned countries. Additionally, at the end of this part the author discusses the possibilities of harmonization of the countries positions... [to full text]