The education system of gifted children involves the recognition and education of capable children. The harmonious functioning of this system depends on teachers’ competences. While relating the quality of pedagogical activity with teacher’s capacities to effectively perform the operations, the problem of pedagogical competence of gifted children’s education is actualized. In the present dissertation, it is strived to theoretically substantiate and empirically investigate the teachers’ competence while educating the children gifted at mathematics. The theoretical basics of education of gifted children have been analyzed that allowed to compose and substantiate the theoretical model of competence. In the present study, the teachers’ competence in the education of children who are gifted at mathematics is conceived as the entirety of the recognition of children gifted at mathematics, the control of (self-)education, the assessment of advance and achievement, the competences of content planning and development as well as the correlation between personal features and professional experience. Applying the quantitative and qualitative methods, the realization of the components of teachers’ competence has been empirically investigated. The quantitative research (the questionnaire in written form) allowed to reveal the realization of competence components in teacher training practice. The application of qualitative research methods (the method of interview) allowed to assess the... [to full text] / Gabių vaikų ugdymo sistemos, apimančios gabių vaikų atpažinimą ir ugdymą, darnus funkcionavimas glaudžiai susijęs su pedagogo kompetencijomis šioje srityje. Pedagoginės veiklos kokybę siejant su jo gebėjimu efektyviai atlikti veiksmus aktualizuojama pedagoginio kompetentingumo ugdyti matematikai gabius vaikus problema. Disertaciniame darbe siekta teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti pedagogų kompetentingumą ugdyti matematikai gabius vaikus. Išanalizuoti gabių vaikų ugdymo teoriniai pagrindai, kurie leido sudaryti ir pagrįsti kompetentingumo teorinį modelį. Darbe pedagogų kompetentingumas ugdyti matematikai gabius vaikus suprantamas kaip matematikai gabių vaikų atpažinimo, ugdymo(-si) proceso valdymo, pažangos ir pasiekimų vertinimo, turinio planavimo ir tobulinimo kompetencijų bei asmeninių savybių ir profesinės patirties dermės visuma. Pedagogų kompetentingumo komponentų raiška empiriškai ištirta taikant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus. Kiekybinis tyrimas (apklausa raštu) leido ją atskleisti ugdymo praktikoje. Kokybinių tyrimo metodų (interviu metodas) taikymas leido įvertinti kompetentingumo komponentų raiškos prasmingumą pagrindiniams ugdymo proceso dalyviams – pedagogams bei vaikams. Remiantis gautais empiriniais duomenimis suformuluotos išvados, rekomendacijos.

Gabių vaikų ugdymo sistemos, apimančios gabių vaikų atpažinimą ir ugdymą, darnus funkcionavimas glaudžiai susijęs su pedagogo kompetencijomis šioje srityje. Pedagoginės veiklos kokybę siejant su jo gebėjimu efektyviai atlikti veiksmus aktualizuojama pedagoginio kompetentingumo ugdyti matematikai gabius vaikus problema. Disertaciniame darbe siekta teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti pedagogų kompetentingumą ugdyti matematikai gabius vaikus. Išanalizuoti gabių vaikų ugdymo teoriniai pagrindai, kurie leido sudaryti ir pagrįsti kompetentingumo teorinį modelį. Darbe pedagogų kompetentingumas ugdyti matematikai gabius vaikus suprantamas kaip matematikai gabių vaikų atpažinimo, ugdymo(-si) proceso valdymo, pažangos ir pasiekimų vertinimo, turinio planavimo ir tobulinimo kompetencijų bei asmeninių savybių ir profesinės patirties dermės visuma. Pedagogų kompetentingumo komponentų raiška empiriškai ištirta taikant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus. Kiekybinis tyrimas (apklausa raštu) leido ją atskleisti ugdymo praktikoje. Kokybinių tyrimo metodų (interviu metodas) taikymas leido įvertinti kompetentingumo komponentų raiškos prasmingumą pagrindiniams ugdymo proceso dalyviams – pedagogams bei vaikams. Remiantis gautais empiriniais duomenimis suformuluotos išvados, rekomendacijos. / The education system of gifted children involves the recognition and education of capable children. The harmonious functioning of this system depends on teachers’ competences. While relating the quality of pedagogical activity with teacher’s capacities to effectively perform the operations, the problem of pedagogical competence of gifted children’s education is actualized. In the present dissertation, it is strived to theoretically substantiate and empirically investigate the teachers’ competence while educating the children gifted at mathematics. The theoretical basics of education of gifted children have been analyzed that allowed to compose and substantiate the theoretical model of competence. In the present study, the teachers’ competence in the education of children who are gifted at mathematics is conceived as the entirety of the recognition of children gifted at mathematics, the control of (self-)education, the assessment of advance and achievement, the competences of content planning and development as well as the correlation between personal features and professional experience. Applying the quantitative and qualitative methods, the realization of the components of teachers’ competence has been empirically investigated. The quantitative research (the questionnaire in written form) allowed to reveal the realization of competence components in teacher training practice. The application of qualitative research methods (the method of interview) allowed to assess the... [to full text]

The aim of the study - to analyze the main factors of learning achievements of intellectually gifted children. The sample consists of 16 - 18 year old students (N = 54), whose Reasoning Total (RT) scores in Intelligence Structure Test 2000R (I-S-T 2000 R, Amthauer R., Brocke B., Liepmann D, Beauducel, 2001) are 90 percentile or higher. This thesis analyses the peculiarities of intellectual activity of intellectually gifted 16- 18 years old students, their learning achievements and has the objective to determine individual and environmental factors of their learning achievements. The results show that Intellectually gifted 16 - 18 year old students have unique intelligence structure when fluid intelligence (Gf) is higher than crystallized intelligence (Gc) and numerical abilities are higher than verbal abilities. Part of older intellectually gifted students are underachievers and their learning achievements are not related to their intelligence. Learning motivation, study/organizational skills and gender are the most important factors of learning achievements of intellectually exceptionally gifted and gifted 16 - 18 year old students and they not depend on the level of their intellectual abilities. / Disertacijos tikslas – išanalizuoti intelektualiai gabių vaikų pasiekimų veiksnius. Tyrime dalyvavo 16–18 m. mokiniai (n = 54), kurių Bendrieji samprotavimo gebėjimai, tirti Intelekto struktūros testu (I-S-T 2000R) (Amthauer ir kt., 2007) atitinka 90 ir didesnį procentilį. Tyrime įvertinti mokinių intelektinės veiklos ypatumai, mokymosi pasiekimai bei mokymosi pasiekimų individualūs ir aplinkos veiksniai. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad intelektualiai gabūs 16–18 m. mokiniai pasižymi savita intelekto struktūra, kai fluidinis intelektas (Gf) yra aukštesnis už kristalizuotą intelektą (Gc), o matematiniai gebėjimai yra didesni nei verbaliniai. Dalis intelektualiai gabių vyresnių klasių mokinių mokosi prasčiau nei geba ir tokie jų mokymosi rezultatai nėra susiję su jų intelekto ypatumais. Mokymosi motyvacija, mokymosi įgūdžiai ir lytis yra svarbiausi itin gabių ir gabių 16–18 m. mokinių mokymosi pasiekimų veiksniai ir nepriklauso nuo jų intelektinių gebėjimų lygio.

Disertacijos tikslas – išanalizuoti intelektualiai gabių vaikų pasiekimų veiksnius. Tyrime dalyvavo 16–18 m. mokiniai (n = 54), kurių Bendrieji samprotavimo gebėjimai, tirti Intelekto struktūros testu (I-S-T 2000R) (Amthauer ir kt., 2007) atitinka 90 ir didesnį procentilį. Tyrime įvertinti mokinių intelektinės veiklos ypatumai, mokymosi pasiekimai bei mokymosi pasiekimų individualūs ir aplinkos veiksniai. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad intelektualiai gabūs 16–18 m. mokiniai pasižymi savita intelekto struktūra, kai fluidinis intelektas (Gf) yra aukštesnis už kristalizuotą intelektą (Gc), o matematiniai gebėjimai yra didesni nei verbaliniai. Dalis intelektualiai gabių vyresnių klasių mokinių mokosi prasčiau nei geba ir tokie jų mokymosi rezultatai nėra susiję su jų intelekto ypatumais. Mokymosi motyvacija, mokymosi įgūdžiai ir lytis yra svarbiausi itin gabių ir gabių 16–18 m. mokinių mokymosi pasiekimų veiksniai ir nepriklauso nuo jų intelektinių gebėjimų lygio. / The aim of the study - to analyze the main factors of learning achievements of intellectually gifted children. The sample consists of 16 - 18 year old students (N = 54), whose Reasoning Total (RT) scores in Intelligence Structure Test 2000R (I-S-T 2000 R, Amthauer R., Brocke B., Liepmann D, Beauducel, 2001) are 90 percentile or higher. This thesis analyses the peculiarities of intellectual activity of intellectually gifted 16- 18 years old students, their learning achievements and has the objective to determine individual and environmental factors of their learning achievements. The results show that Intellectually gifted 16 - 18 year old students have unique intelligence structure when fluid intelligence (Gf) is higher than crystallized intelligence (Gc) and numerical abilities are higher than verbal abilities. Part of older intellectually gifted students are underachievers and their learning achievements are not related to their intelligence. Learning motivation, study/organizational skills and gender are the most important factors of learning achievements of intellectually exceptionally gifted and gifted 16 - 18 year old students and they not depend on the level of their intellectual abilities.