Labai svarbią dalį katalikiškose liaudies pamaldumo praktikose užima šermenų giesmės, maldos ir apeigos. Anot „Liturginio maldyno“, „Šermenys, arba budynės, – tai budėjimas prie numirėlio iki laidotuvių“ . Laidojimo laikotarpiu etnografiniuose Lietuvos regionuose yra apstu įvairių giesmių, maldų ir apeigų. Tai ir Kryžiaus kelias, Žemaičių Kalvarijos kalnai, Švč. Jėzaus Vardo rožinis, Gedulinės valandos už mirusiuosius. Dzūkijoje šalia raudų giedami „Graudūs verksmai“ ir gedulinės valandos; Suvalkijoje – Švč. Jėzaus Vardo rožinis; Aukštaitijoje – 14–os stočių Kryžiaus kelias, o Žemaitijoje – Žemaičių Kalvarijos kalnai. Taip pat regionuose, kurie ribojasi su protestantų ar stačiatikių kraštais, dažnai giedamos Gedulinės valandos. Visus Lietuvos etnografinius regionus vienija šermenų apeigiškumas ir šermeninių giesmių giedojimas. / Funeral chantings, prayers and ceremonies play very important role in all catholic folk piety practices. During funeral there are lots of various chantings, prayers and ceremonies in all ethnographical regions of Lithuania. For example in Dzūkija (the southern part of Lithuania) aside from lamentations people use to chant Officium defunctorum (psalms for the dead) and pathetical mournings, remembering the Passion of Christ; in Suvalkija (south western part of Lithuania) is chanted the Rosary of The Name of Jesus; in Aukštaitija (the eastern part of Lithuania) is chanted the Way of the Cross (with 14 stations) and in Žemaitija (the western part of Lithuania) are chanted 20 stations of Calvary, called Samogitian Calvary way. In areas that border with protestant or orthodox traditions, there are performed Officium defunctorum quite often. And all the regions of Lithuania are unified by the ceremonies of funeral and funeral chantings.

Temat mojej pracy magisterskiej to Obrazy eschatologiczne we współczesnych pieśniach pogrzebowych na Wileńszczyźnie. Powstał on z założenia, że pieśń pogrzebowa jest pewnym odzwierciedleniem tradycyjnej kultury narodowej oraz ludowej, ma stare korzenie i przez ich pryzmat możemy dopatrzeć się różnych wyobrażeń dotyczących podstawowych zagadnień egzystencjalnych, a przede wszystkich wizji zaświatów i życia pozagrobowego.. Materiał do pracy został wyekscerpowany ze śpiewnika pani Ireny Tarejlis, z domu Czaplińskiej (ur. 1932 r., zam. we wsi Stakińce, rej. wileński), zawierającego 42 pieśni. Praca została podzielona na trzy bloki tematyczne: problematyka śmierci w ujęciu ogólnokulturowym, współczesna sytuacja pieśni pogrzebowej na Wileńszczyźnie oraz koncepcja nieba, czyśćca i piekła w pieśniach pogrzebowych. Analizowany repertuar tworów pieśniowych odzwierciedla wizje zaświatów w bardzo zróżnicowany sposób. O ile współczesna eschatologia skupia się raczej na myśli o niebie, zaś takie przerażające wizje, jak piekło czy czyściec znikają ze świadomości społecznej - to repertuar pieśni pogrzebowych, na który składają się pieśni powstałe w różnych epokach historycznych, odwierciedlają najczęściej tradycyjne modele miejsc pośmiertnych lub stanów: piekło, niebo oraz czyściec. Pełnią one w pieśniach funkcję dydaktyczną i zmuszają człowieka do pewnych rozważań i przemyśleń na temat życia i śmierci. / Mano magistrinio darbo tema yra Pomirtinio gyvenimo vaizdai šiuolaikinėse Vilniaus krašto lenkų laidotuvių giesmėse. Šios giesmės yra tradicinės bei liaudies kultūros atspindys. Jų raida siekia seniausius laikus, todėl tai duoda galimybę geriau pažinti mūsų protėvių pasaulėžiūrą, o ypač pomirtinio gyvenimo vaizdus. Medžiaga darbui buvo paimta iš Irenos Tareilis (gimusios 1932 m., gyvenančios Stakėnų kaime, Vilniaus r.) giesmyno, kuriame yra 42 dainos. Darbas yra padalintas į tris teminius blokus: mirties tematika tarpkultūriniame kontekste, dabartinė Vilniaus krašto laidotuvių giesmių situacija ir dangaus, skaistyklos bei pragaro koncepcija šiose giesmėse. Tyrimas parodė, kad pomirtinio gyvenimo vaizdavimas giesmėse yra labai įvairus. Dabartinė eschatologija labiau pabrėžia dangaus svarbą žmogaus sielai ir mažiau dėmesio kreipia į baisią pragaro bei skaistyklos viziją. Atvirkščiai yra įvairių laikų laidotuvių giesmėse, kuriose vaizduojami tradiciniai pomirtinio gyvenimo modeliai ir pragare, ir skaistykloje, ir danguje. Šis vaizdavimas atlieka didaktinę funkciją, priverčia žmones susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį. / The title of my master's thesis is AN AFTERLIFE IMAGES IN MODERN POLISH FUNERAL HYMNS OF THE VILNIUS REGION. This is a reflection of these traditional songs and folk culture. Their development comes from the ancient times, so it gives us an opportunity to get some knowledge about our ancestors’ worldview, especially afterlife images. The material was taken from the hymn book of Irena Tareilis (born in 1932., living in Stakėnas village, Vilnius distr.), containing 42 songs. The work is divided into three thematic sections: the theme of death in an intercultural context, the current situation of the Vilnius region funeral songs and heaven, purgatory and hell concept in these hymns. The study showed that the afterlife portrayal of hymns is very diverse. The current eschatology more emphasis on the importance of the human soul, heaven, and pay less attention to the terrible vision of hell and purgatory. On the other hand, there are different times of the funeral hymns, depicting the traditional patterns of life after death in hell and purgatory, and heaven. This representation plays a didactic function, forces people to think about life and death.

Disertacijos objektas yra XIX amžiaus pirmosios pusės Mažosios Lietuvos surinkimininkų giesmynų ir jų giesmių istorija tekstologiniu, lingvistiniu požiūriu. Tyrimo šaltiniai – giesmynai: „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ (1817, Tilžė), „Mažos giesmių knygelės“ (1819, Tilžė), manoma parengti Kristijono Endrikio Mertikaičio. Šioje disertacijoje pirmą kartą išsamiai analizuojama giesmynų ir jų dalių sandara, kalba ir šaltiniai, apžvelgiami XVIII amžiaus Karaliaučiaus vokiški giesmynai, atskleidžiamas Halės pietizmo vaidmuo, sudarant vokiškų ir lietuviškų giesmynų repertuarą. Ištyrus lietuviškus giesmynus buvo prieita prie tokių išvadų: Mertikaitis, sudarydamas surinkimininkų reikmėms skirtą giesmyną „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ (1817, Tilžė), iš principo laikėsi oficialiųjų bažnytinių giesmynų formavimo principų. Dalis verstų ir originalių giesmių (iš viso 52) tiesiog perimta iš lietuviškų šaltinių. Giesmyno „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ (1817, Tilžė) giesmės kalbos požiūriu skirtinos į dvi grupes – pasauliečių ir dvasininkų giesmes. Kalbos tyrimai patvirtino istoriografų spėjimą, kad Mažos giesmių knygelės parengtos to paties asmens Mertikaičio. Nustatyta, kad vokiškieji giemynų šaltiniai yra Karaliaučiaus teologijos profesoriaus, pietisto Frantzo Alberto Schultzo 1752 metų giesmynas Kern Alter und Neuer geiſtreicher Lieder, Als der Ʒweyte Theil, jaunosios kartos Halės pietisto Ernsto Gottliebo Woltersdorfo sudarytas... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the dissertation is the history of the hymn books and hymns of the first half of 19th century Fellowship Movement in Lithuania Minor in textual and linguistic approach. The sources of the research are the hymn books „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ (1817) and „Mažos giesmių knygelės“ (1819), supposedly composed by Kristijonas Endrikis Mertikaitis. For the first time, the detailed analysis of the structure, language and sources of the hymn books and their parts, the overview of the 19th century German hymn books from Königsberg, and the explanation of the role of Halle Pietism in composing the repertoire of the German and Lithuanian hymn books are provided in this dissertation. The examination of Lithuanian hymn books has led to the following conclusions: when composing the hymn book „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ for the needs of Fellowship Movement, Mertikaitis essentially followed the official line for the formation of church hymn books. The portion of translated and original songs (52 in total) is simply taken from Lithuanian sources. The hymnal „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ have to be divided linguistically into two groups - the hymns for laity and the hymns for clergy. Linguistic research confirmed the presumption of historians that hymn book „Mažos giesmių knygelės“ is composed by the same person, i. e. Mertikaitis. It was established that German sources of the hymn books are the hymn book „Kern... [to full text]