The curiosity of the author of this work about Lithuanian poetry growing into prose was not accidental: the synthesis of various genres in contemporary literature becoming more vital, poet’s escaping into prose essays. The transformation of traditional poetic – forces to contemplate into which direction goes our poetry. So the basic goal of this work – try to reveal, to describe the direction of transformation of Lithuanian’s contemporary poetry. Lithuanian poetry today experience different influences especially: from information and technology society, from television, from mass media, from prose and essayistic creations, from another types and forms of art. Recently critics of Lithuanian literature more frequent talks about influence from prose into poetry, its transformation into prose, into writing more down on earth. For that reason the author of this work had decided to look more precise into this growing tendency. Had to admit, that this very strong reveals itself in a young poets creations of the last decade; they tray to transform the traditional poetry of poems, to escape from abstract talking and the labyrinth of mixture of senses, to contemplate today’s experiences, visualizations, things, objects, stories ect. For a long time the poetry was comprehended like the priority, more exceptional organization of article language. But when critics and literature of realism provided such definitions as “truth”, “simplicity”, exactly then them are becoming the mane... [to full text]

Bakalauro darbe, metodologiškai remiantis literatūros ir muzikos sąveikos istorija ir teorija, siekiama išanalizuoti dviejų šiuolaikinės lietuvių poezijos autorių – A. A. Jonyno ir G. Grajausko – tekstams būdingą muzikalumą. Šio darbo objektas – A. A. Jonyno eilėraščių rinktinė „Krioklys po ledu“ (1997) ir G. Grajausko poezijos rinkinys „Kaulinė dūdelė“ (1999). Tiriamoji darbo problema – kaip muzikalumas reiškiasi A. A. Jonyno ir G. Grajausko poezijos semantikoje ir poetikoje, kuo ypatinga muzikalumo raiška, ar šių autorių poezijoje galima aptikti teorijoje išskirtų, įvairius aspektus apimančių, muzikos ir poezijos jungčių. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama literatūros ir muzikos istorija bei teorija, muzikos ir poezijos jungčių prasminė bei funkcinė įvairovė, literatūros ir muzikos sąveikos dominantės. Darbe remtasi literatūros ir muzikos santykio metodu, naudotasi V. Daujotytės, V. Kubiliaus, R. Brūzgienės, V. Bobrovskio ir kitų autorių mokslinių tyrimų įžvalgomis. Teorijoje išskiriami šie sąveikos aspektai: garsinis žodžio pavidalas, daiktinė žodžio reikšmė, žodinis junglumo aspektas, intonacinis žodžio aspektas, vertybinis žodžio intencionalumas, kompozicinis aspektas, fonetikos ir sintaksės aspektai. Tiriamojoje dalyje nagrinėjama, kaip ir koks muzikalumas formuoja A. A. Jonyno eilėraščių poetiką ir semantiką, poeto kūrybos muzikalumas nagrinėjamas fonetinės, leksinės bei sintaksinės, ritminės intonacinės, kompozicinės ir žanrinės raiškos požiūriu. Ypač didelis... [toliau žr. visą tekstą] / In the Bachelor’s Thesis one tries to analyze the musicality typical for texts of two modern Lithuanian poetry authors – A. Jonynas and G. Grajauskas – methodologically basing upon theory and history of music and literature interaction. The object of this Thesis is the selection of A. Jonynas’ poems “Krioklys po ledu” (“Waterfall under Ice”) (1997) and G. Grajauskas’s collection of poetry “Kaulinė dūdelė” (“Bone Pipe”) (1999). Scientific problem of the work is the way the musicality is expressed in semantics and poetics of A. Jonynas and G. Grajauskas; the peculiarity of musicality expression; weather the connections of music and poetry distinguished theoretically and covering various aspects can be found in the poetry of these authors. History and theory of music and literature, notional and functional variety of music and poetry connection, dominant of literature and music interaction are studied in the theoretical part of the Thesis. While working on the Thesis one based upon the method of literature and music connection, insights of scientific researches of V. Daujotytė, V. Kubilius, R. Brūzgienė, V. Bobrovsky and other authors. The following aspect of interaction are distinguished in the theory: sound form of the word, material meaning of the word, verbal aspect of valency, intonation aspect of the word, value intentionality of the word, compositional aspect, aspect of phonetics and syntax. The practical part of the Thesis studies the following aspect:... [to full text]