Populiariojoje kultūroje nusistovi kūno, kaip kintamos egzistavimo formos, samprata, kuri gali būti formuojama pagal individualius poreikius, taip pat įpareigoja rūpintis kūnu kaip reprezentacijos objektu. Analizuojama populiarioji kultūra kaip vartotojo tapatumo fragmentacijos ir persikonstravimo vieta. Įkvėpimo šaltiniu tapo gilinimasis į kūno vartojimą – „kūno vadybą“ populiariojoje kultūroje. Sukūriau penkis skaitmeninės grafikos darbus pavadinimu „Žaidimų laukas“. Juose vaizduoju modeliuojamą, naujai perkonstruojamą kūną, kurį suvokiau kaip naujų produktų veikimo ir popkultūros nustatytų grožio taisyklių taikymo lauką. Šiame lauke vykstantis žaidimas simbolizuoja manipuliavimą kūnu, taip pat gali būti suprantamas kaip individų tarpusavio sąveikavimas, kuris yra pastebimas popkultūroje vyraujančių grožio etalonų fragmentas. / The body settles as a variable form of existence in popular culture, the concept, which can be shaped according to individual needs, as well as the obligation to take care of the body as a representation of the object. Popular culture analyzed as the consumer identity fragmentation and reconstruction place. A source of inspiration became the research about the use of the body – own body management in popular culture. I created five works in digital graphics technique titled "The Playing Field". Where I reflected the process of modeling, new reconstuction of the body. Which I understand as a place for the new product performance and practises of the beauty rules in pop culture. The game in this context means the manipulation of the body, can also be understood as inter-operation, which is perceptible in popular culture with the dominant beauty standards.

Bakalauro darbe analizuojami grožio priežiūros specialistų sveikatos rizikos veiksniai. Tyrime dalyvavo 110 grožio priežiūros specialistų iš atsitiktiniu būdu pasirinktų Lietuvos miestų. Anketinės apklausos metodu, anonimiškai tirti grožio priežiūros specialistų fizikiniai, cheminiai, biologiniai, fiziniai, mechaniniai, psichosocialiniai sveikatos rizikos veiksniai ir jų galimai sukeltos pasekmės, naudotas standartizuotas, modifikuotas rizikos darbe vertinimo klausimynas. Tyrimu nustatyta, kad – beveik visi grožio priežiūros specialistai naudoja preparatus skirtus rankų dezinfekcijai ir rankų odos apsaugai. Kone trys ketvirtadaliai nurodė, kad patalpose būna aštrūs kvapai, o du penktadaliai, kad patalpose trūksta gryno oro. Dviem trečdaliams naudojami kosmetiniai preparatai dirgina kvėpavimo takus arba akis, daugiau nei trečdaliui pasireiškia alerginės odos reakcijos, o kvėpavimo takų ligomis serga dažniau nei triskart per metus. Daugiau nei trečdalis tiriamųjų neturi reguliarių poilsio pertraukėlių ir bemaž tiek pat nekeičia darbo pozos, o ketvirtadalis – neavi darbo avalynės. Trims ketvirtadaliams po darbo skauda nugarą, o daugiau nei trečdaliui – kojas. Kone pusė analizuojamos srities specialistų atlieka A klasės procedūras, tačiau daugmaž tiek pat jų nežino, su kokia biologine rizika susiduria. Trečdalį šios srities specialistų veikia nuolatinis triukšmas, patalpose nėra geros vėdinimo sistemos, oro cirkuliacija prasta, o oro drėgnumas nėra matuojamas. Beveik pusei... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The Bachelor’s degree work analyses the health risk factors of beauticians. 110 randomly selected beauticians participated in the survey. By aids of the questionnaire physical, chemical, biological, physic, mechanical and psychosocial risk factors of beauticians were anonymously analysed as well as possible consequences; the standardised, modified questionnaire for the assessment of the risk at work was used. It was defined that almost all beauticians use materials, obligatory for the disinfection of hands and protection of skin. Almost three thirds of respondents indicated the existence of odours in premises, and two fifths – the lack the fresh air. Two thirds of respondents replied that the used cosmetic aids were irritating the airways or eyes, allergic reactions were observed in over one third of respondents and the respiratory diseases were encountered more often that three time per year. More than one third of respondents do not have the regular breaks and the working positions remain similar almost all the time; one fourth of respondents do not use the working footwear. Three fourths of respondents experience the back pain after the work and more than one third – pain in legs. Almost half of respondents implement procedures of A class, however almost the similar amount of respondents are not aware of biological risks they encounter. One third of specialists are constantly affected by the noise, the premises are not ventilated well, the air circulation is... [to full text]