Dabartiniame jaunimo subkultūrų žemėlapyje pastebima dešimtys skirtingų subkultūrų. Dalis jų egzistuoja kaip tam tikra jaunimo laisvalaikio forma ar individualaus identiteto konstravimo įrankis, kurio pagrindas yra tam tikras muzikos ir mados stilius. Kita dalis subkultūrinių grupių gali būti apibūdinamos kaip turinčios tam tikrą subkultūrinę „filosofiją“, kuriai išreikšti pasitelkiamos specifinės praktikos. Vienos subkultūros labiau leidžiasi būti konstruojamos masinių medijų ir pasyviai perima jų teikiamas idėjas, o kitos siekia atsiriboti nuo jų įtakos, kad išlaikytų savitą subkultūrinį tapatumą. Šiame darbe nagrinėjama problematika siekia atskleisti kokiu būdu šiandien yra įmanoma subkultūrinė rezistencija ir kaip ji išreiškiama subkultūroje. Darbe koncentruojamasi į pankų subkultūrą, kuri daugelio Lietuvos ir užsienio autorių vertinama kaip klasikinis subkultūrinės rezistencijos pavyzdys. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama moderniųjų ir postmoderniųjų subkultūrinių teorijų specifika, ribotumai ir kritika. Taip pat nagrinėjama subkultūros sąvokos problematika bei modernių ir postmodernių subkultūrų bruožai aptinkami ankstyvosios ir vėlyvosios Birmingemo mokyklos atstovų darbuose. Pankų subkultūra darbe vertinama pagal tris pagrindinius subkultūros egzistavimo komponentus, padedančius atskirti konfliktuojančias nuo labiau atvirų populiariosios kultūros įtakai subkultūrų. Minėtus aspektus sudaro subkultūros erdvė, nurodanti subkultūrinės veiklos pobūdį (uždaras... [toliau žr. visą tekstą] / There are tens of subcultures in the present-day subcultural map. Some of them exist as a particular form of leisure or as an identity building tool that is based on some fashion or musical style. Other subcultures can be described as having certain subcultural „philosophy“ which is expressed through specific praxis. Some subcultures are more passive and less resistant to the influence of mass media and its attempts to generate ideas for the subcultures themselves. Other youth cultural groups tries to protect their subcultural identity by avoiding external impact. This work tries to reveal how subcultural resistance is possible in nowadays and how it is expressed in particular subculture. This paper is based on punk subculture which is conserned as an classic example of subcultural resistance by many foreign and Lithuanian authors. In the first part of the work the particularity, limitations and criticisms of modern and postmodern subcultural theories are examined. The problematic and features of subcultural concept, which is found in modern and postmodern theories of early and late Birmingham school members, is also analysed. Punk subculture analysis is based on three main components, that hepls to separate conflict subcultures from these that are more open to the influence of popular culture. These components are subcultural space, that indicates manner of subcultural activity (underground or overground); subcultural content, that includes ideological and practical... [to full text]

The paper focuses on the collision of high and popular culture in Robert Coover’s collection of short stories “Pricksongs and Descants”. The methods chosen for the study are close reading and textual analysis by interpreting every short story, defining its genre, noticing the features of high and popular culture and ways of presenting them, grasping the hot point where high and popular cultures collide, analyzing the aim and message of the collision. The paper emphasizes the blend of high-popular culture collision and discloses it with the help of postmodernism, high and popular culture instances, intertextuality, metafiction and genres transformation techniques through the themes of sexuality, violence and television. The research has revealed the message of the author hidden in the collision of high and low culture to satirize the image of 1960s America society and help the readers better understand the present reality. / Šio darbo tikslas yra atskleisti aukštosios ir populiariosios kultūrų sankirtą amerikiečių rašytojo Roberto Coover’io apsakymų rinkinyje ,,Raudos ir dainos” (1969) remiantis postmodernizmo literatūros ypatumais: naujų formų ieškojimu, ,,žaidimu” su jomis, populiariosios kultūros pabrėžimu, aukštosios ir žemosios kultūrų suliejimu, ironija, juoduoju jumoru, absurdo fantazija. Aptariami pagrindiniai postmodernistinės visuomenės bruožai – žmonių susvetimėjimas, įsiliejimas į masės visuomenę, vertybių praradimas, grožio kultas ir seksualumo garbinimas, dieviškųjų absoliutų atmetimas, smurto ir nepagarbaus elgesio protrūkiai, keiksmažodžiais užteršta žmonių kalba. Šie bruožai analizuojami apsakymų rinkinyje “Raudos ir dainos”, nes jų pagalba ir yra atskleidžiama anksčiau minėtųjų kultūrų sankirta. Prie šios sankirtos atskleidimo prisideda ir intertekstualumo, metafikcijos ir žanrų (pasakų, religinių istorijų, įprastų, gerai žinomų kasdienių įvykių) transformavimo pavyzdžiai. Pagrindiniai darbo metodai yra nuodugnus skaitymas, kiekvieno apsakymo analizavimas ir interpretavimas, bandant apibrėžti jo žanrą, pastebint aukštosios ir populiariosios kultūrų atvejus ir jų pateikimo būdus, užčiuopiant šių dviejų kultūrų susikirtimo tašką ir analizuojant toje sankirtoje paslėptą autoriaus mintį. Darbe atskleidžiama pagrindinė apsakymų rinkinio mintis – nepasitenkinimas šiuolaikine Amerikos visuomene. Remiantis apsakymų rinkinio analize, bandoma parodyti, jog visuomenė yra nykimo... [toliau žr. visą tekstą]

Populiariojoje kultūroje nusistovi kūno, kaip kintamos egzistavimo formos, samprata, kuri gali būti formuojama pagal individualius poreikius, taip pat įpareigoja rūpintis kūnu kaip reprezentacijos objektu. Analizuojama populiarioji kultūra kaip vartotojo tapatumo fragmentacijos ir persikonstravimo vieta. Įkvėpimo šaltiniu tapo gilinimasis į kūno vartojimą – „kūno vadybą“ populiariojoje kultūroje. Sukūriau penkis skaitmeninės grafikos darbus pavadinimu „Žaidimų laukas“. Juose vaizduoju modeliuojamą, naujai perkonstruojamą kūną, kurį suvokiau kaip naujų produktų veikimo ir popkultūros nustatytų grožio taisyklių taikymo lauką. Šiame lauke vykstantis žaidimas simbolizuoja manipuliavimą kūnu, taip pat gali būti suprantamas kaip individų tarpusavio sąveikavimas, kuris yra pastebimas popkultūroje vyraujančių grožio etalonų fragmentas. / The body settles as a variable form of existence in popular culture, the concept, which can be shaped according to individual needs, as well as the obligation to take care of the body as a representation of the object. Popular culture analyzed as the consumer identity fragmentation and reconstruction place. A source of inspiration became the research about the use of the body – own body management in popular culture. I created five works in digital graphics technique titled "The Playing Field". Where I reflected the process of modeling, new reconstuction of the body. Which I understand as a place for the new product performance and practises of the beauty rules in pop culture. The game in this context means the manipulation of the body, can also be understood as inter-operation, which is perceptible in popular culture with the dominant beauty standards.

Autoriteto sąvoka yra seniai įsigalėjusi ir veikianti visuomenėje, kaip įtakos, galios, absoliutaus pasitikėjimo ir pranašumo prieš kitus simbolis. Autoritetas yra patraukiantis pavyzdys, kuriuo žavimasi, o kartu sąmoningai ar ne norima jam prilygti – įgauti autoriteto turimą pagarbą, mėgautis jo sėkme. Dabartinėje visuomenėje tradicinio religinio autoriteto formos yra tik vienos iš daugelio dominuojančių autoritetų, kurie egzistuoja nebe kaip viską apimantys, viską žinantys ir teigiantys, o atvirkščiai specializuojasi į tam tikras skirtingai apibrėžiamas, vertinamas ir suprantamas sritis. Autoriteto sąvoka modernioje visuomenėje daugiau siejama su specialisto, eksperto apibrėžimais. Autoritetas suprantamas kaip tam tikros srities lyderis, kuris savo pranašumu traukia pasekėjus ir savo sėkmės pavyzdžiu formuoja jų siekiamybes. Reklamoje pasirodanti autoriteto figūra tampa neatskiriama populiariosios kultūros dalimi. Toks autoritetas nebepriklauso pats sau, jo įvaizdį kuria imagologai, kurie autoritetą paverčia reikiamu vaizdu ir žodžiais – taip autoritetas tampa simuliakru – veidrodžiu, atspindinčiu ne šalia vykstantį gyvenimą, bet imančiu vaizduoti imagologų norimą sukurti tikrovę. Taip autoritetas, veikiantis reklamoje, už tam tikrą mokestį sutinka atiduoti dalį savo populiarumo reklamuojamam produktui, nes tikėtina, kad jį gerbiantys ir pasitikintys žmonės lygiai taip pat ims pasitikėti reklamuojamo produkto verte – šis procesas vadinamas dalinimusi simboliniu kapitalu... [toliau žr. visą tekstą] / Notion of authority has been prevailing and well functioning in society, like symbol of influence, power, and absolute confidence and advantage over others. Authority is an attractive example widely admired at, and thus consciously or not wanting to equal it – to acquire the respect featured by the authority, to enjoy its success, and so on. In the current society, traditional forms of religious authority is only one of the most dominant authorities, which no longer exists as a comprehensive, all knowing and claiming, but specializes in a number of differently defined, understood and valued areas. The concept of authority in modern society is more associated with the specialist, the expert definitions. Authority is understood as a leader in some field, which by his/her advantage attracts followers and, based on his/her success, forms others’ strivings. Authority figure appearing in advertisement becomes an integral part of popular culture. Such authority no longer belongs to him/herself, his/her image is created by image makers, who turn authority into the right image and words: in this way authority becomes simulacra, the mirror, reflecting not a near-going life, but showing the reality desired to create by image makers. Thus, authority, acting in advertising, for a fee agrees to surrender a part of his/her popularity to the product being advertised, as it is likely that abiding and confident people in the same way will trust the value of the product being advertised, a... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas otaku kultūros tapatumo formavimas Šiaulių Japonijos kultūros entuziastų klube „Yorokonde“. Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje analizuojamos įvairių autorių tapatumo teorijos, kalbančios apie savikonstrukciją ar socialiai sukonstruojamą asmenį. Taip pat nagrinėjami skirtingi požiūriai į popkultūrą. Empirinėje dalyje rekonstruojama Japonijos kultūros plitimo chronologija, aiškinamasi otaku sąvokos problematika ir reikšmė. Analizuojamas otaku tapatumas ir jo formavimas per otaku veiklą. Išskiriama anime ir mangos svarba susidomėjimui Japonijos kultūra, iš to kylančios naujos kategorijos. Aiškinamasi kas yra cosplay bei kaip tai siejasi su pankiškosiomis „Do-it-yourself“ idėjomis. Nagrinėjamas homoseksualių mangų žanras yaoi, bei japonų kalbos įterpimas otaku kalboje. / The Bachelor‘s thesis analyses otaku cultural identity formation in Šiauliai Japanese culture enthusiasts club „Yorokonde“. The work consists of two parts, theoretical and practical. The theoretical part analyses the various authors talking about identity theories of self construction or socially constructed person. It also examines different approaches to the pop culture. In the empirical part Japanese culture spreading chronology is reconstructed. The concept of otaku term issues and implications is examined. Otaku identity and its formation through the activities of the otaku is analysed. Anime and manga importance to the interest of Japanese culture is extracted in the work.Examined relation between punk „Do-it-yourself“ ideas and cosplay, and also what cosplay is. Examined homosexual manga genre yaoi, and Japanese language usage in otaku speech.