The theme of the master’s work is the intertext in Ostrauskas’s dramas “Vaižgantas” and “Balys iš Baibokų”. It was chosen due to its urgency and topicality. The intertext is usually considered as one of the forms of the expression of postmodernism. Actually critics themselves showed little attention to these dramas and they haven’t received a proper analysis yet. The aim of the master’s work is the theory of the intertextuality and its practical approach in Ostrauskas’s dramas “Vaižgantas” and “Balys iš Baibokų”. Also the work assesses the literary value of the dramas in the context of the whole Ostrauskas’s creative work alongside the intertextual analysis of the dramas. Having completed the paper I came to the conclusion that the two dramas “Vaižgantas” and “Balys iš Baibokų” could be ascribed to those Ostrauskas’s dramas where characters are historic personalities and their intercourse with the others and inner personal life are analyzed. The dramas are unusual in their structure. They possess more features of a literary work rather than a scenic one. The intertextuality is applied for the creation of individualized and a psychological portraiture that is not quite typical for the other author’s dramas. The dramas “Vaižgantas” and “Balys iš Baibokų” are rich in colorful quotations taken from Balys Sruoga and Juozas Tumas-Vaižgantas’s creations as well as from Russian and other Lithuanian authors’ works. The intertext broadens the context of the dramas, brings comic... [to full text]

Darbe nagrinėjama intertekstualumo ir intertekstualios kūrybos samprata, teksto ir vaizdo ryšys, intertekstualumas fotografijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti intertekstualumą fotografijos kontekste. Šio tikslo siekiama apibrėžiant intertekstualumo ir intervizualumo sąvokas, aptariant skirtingas intertekstualumo aiškinimo teorijas (Julia Kristeva, Roland Barthes), analizuojant fotografų Elena Kalis, Vladimir Clavijo-Telepnev, Dennis Ziliotto, Wojciech Prazmowski, Alvydo Lukio, Kitason Katue kūrybą ir pagrindžiant, kad intertekstualumo sąvoka tinkama vartoti kalbant apie visas meno rūšis ir aptariant konkrečius intertekstualios fotografijos atvejus. Kalbant apie fotografijos intertekstualumą galima išskirti du atvejus: fotografijos reiškinio intertekstualumą ir fotografinių vaizdų esančių nuotraukose intertekstualumą. / This study analyzes the concept of ntertextuality and intertextual creation, the relation between text and video, intetextuality in photography. The aim of this work is to analyze intertextuality in the context of photography. The purpose is being attained by describing definitions of intertextuality and intervisuality, discussing different theories of intertextuality (Julia Kristeva, Roland Barthes), referring to creations of photographers like Elena Kalis, Vladimir Clavijo- Telepnev, Dennis Ziliotto, Wojciech Prazmowski, Alvydas Lukys, Kitason Katue and justifying the term of intertextuality is proper to use talking about all the types of art. In terms of intertextuality of photography can separate two cases: the intertextuality of photography phenomena and the intertextuality of the photographic images. The analyze of specific works showed that essence of photography is intertextual.

The paper focuses on the collision of high and popular culture in Robert Coover’s collection of short stories “Pricksongs and Descants”. The methods chosen for the study are close reading and textual analysis by interpreting every short story, defining its genre, noticing the features of high and popular culture and ways of presenting them, grasping the hot point where high and popular cultures collide, analyzing the aim and message of the collision. The paper emphasizes the blend of high-popular culture collision and discloses it with the help of postmodernism, high and popular culture instances, intertextuality, metafiction and genres transformation techniques through the themes of sexuality, violence and television. The research has revealed the message of the author hidden in the collision of high and low culture to satirize the image of 1960s America society and help the readers better understand the present reality. / Šio darbo tikslas yra atskleisti aukštosios ir populiariosios kultūrų sankirtą amerikiečių rašytojo Roberto Coover’io apsakymų rinkinyje ,,Raudos ir dainos” (1969) remiantis postmodernizmo literatūros ypatumais: naujų formų ieškojimu, ,,žaidimu” su jomis, populiariosios kultūros pabrėžimu, aukštosios ir žemosios kultūrų suliejimu, ironija, juoduoju jumoru, absurdo fantazija. Aptariami pagrindiniai postmodernistinės visuomenės bruožai – žmonių susvetimėjimas, įsiliejimas į masės visuomenę, vertybių praradimas, grožio kultas ir seksualumo garbinimas, dieviškųjų absoliutų atmetimas, smurto ir nepagarbaus elgesio protrūkiai, keiksmažodžiais užteršta žmonių kalba. Šie bruožai analizuojami apsakymų rinkinyje “Raudos ir dainos”, nes jų pagalba ir yra atskleidžiama anksčiau minėtųjų kultūrų sankirta. Prie šios sankirtos atskleidimo prisideda ir intertekstualumo, metafikcijos ir žanrų (pasakų, religinių istorijų, įprastų, gerai žinomų kasdienių įvykių) transformavimo pavyzdžiai. Pagrindiniai darbo metodai yra nuodugnus skaitymas, kiekvieno apsakymo analizavimas ir interpretavimas, bandant apibrėžti jo žanrą, pastebint aukštosios ir populiariosios kultūrų atvejus ir jų pateikimo būdus, užčiuopiant šių dviejų kultūrų susikirtimo tašką ir analizuojant toje sankirtoje paslėptą autoriaus mintį. Darbe atskleidžiama pagrindinė apsakymų rinkinio mintis – nepasitenkinimas šiuolaikine Amerikos visuomene. Remiantis apsakymų rinkinio analize, bandoma parodyti, jog visuomenė yra nykimo... [toliau žr. visą tekstą]

Reklama, kurioje veikia literatūrinis, mitologinis ar folklorinis personažas, kuria vientisą ir labai konkretų įvaizdį, kuris apima tiek reklamos kūrėją ir vartotoją, tiek ir reklamos pardavėją bei visuomenę. Šio darbo objektas – literatūriniai, mitologiniai ir folkloriniai personažai, veikiantys reklamos diskurse. Minėti personažai, palikę savo autorius ir pirminius kūrinius, ateina į reklamos diskursą, virsdami savarankiškai gyvuojančiais objektais. Reklamos kūrėjų pagrindinė užduotis – pristatyti personažus taip, kad vartotojas, juos pamatęs reklamos diskurse, greičiau atpažintų – tokiu būdu net ir kitoje disciplinoje personažų kuriami konceptai išlieka populiarūs ir paveikūs. Magistro darbe analizuojama, kaip buvo kuriami literatūriniai, mitologiniai, folkloriniai personažai ir kokią funkciją jie atliko savo pirminiuose kūriniuose, nagrinėjama, kaip jie keičiasi, patekę į reklamos diskursą. Literatūrinėje plotmėje personažai veikė pagal vienokias taisykles – kūrinio autoriaus sugalvotą siužetą, o dabar, įkelti į reklamos diskursą, šie personažai yra perkuriami pagal reklamos kūrėjui reikiamą strategiją. Perkurti personažai pasiekia reklamos vartotoją ir ima veikti interteksto pagrindu, tačiau implikuojant visiškai naujas reikšmes, t. y. vartotojas reklaminį pranešimą, kuriame veikia literatūriniai, mitologiniai ar folkloriniai personažai, perskaito visiškai naujai – pagal reklamai galiojančius reikalavimus ir taisykles. Literatūriniai, mitologiniai ir folkloriniai... [toliau žr. visą tekstą] / Advertisement in which literary, mythological or folkloric character acts, creates a single and very specific image that embraces both advertiser and user, as well as advertising dealer and society.Object of this work: literary, mythological and folkloric characters, acting in advertising discourse. These characters having left their original authors and works come to advertising discourse turning into individually existing subjects. The main task of ad creators is to present the characters so that the user, seeing them in advertising discourse, recognizes them as fast as possible – in that way, even the concepts created by the characters in other disciplines remain popular and influential. Master thesis analyzes how the literary, mythological, folkloric characters were created and what function they performed in their original works, as well as how they change having entered the advertising discourse. In the literary context, the characters acted in accordance with the rules in one way - the author’s conceived plot, and now, entered into the discourse of advertising, these characters are rebuilt according to the strategy necessary for the advertisers. Recreated characters reach the ad consumer and start acting on the intertext basis, but implying entirely new meanings, i.e. consumer reads the advertisements with acting literary, mythological and folkloric characters, in the totally new way: according to requirements and regulations applied for advertising. Literary... [to full text]

Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti mokslo populiarinimo diskursą anglų ir lietuvių kalbomis multimodaliuoju aspektu. Multimodalioji analizė – pakankamai nauja diskurso analizės prieiga, kai analizuojama ne tik kalba, bet ir kitos raiškos priemonės (pvz., paveikslėliai, nuotraukos, diagramos). Taigi šiame tyrime analizuojami dominuojantys neverbaliniai (nejudantys paveikslėliai) ir verbaliniai elementai (autoriaus požiūrio raiška, intertekstualumas ir interdiskursyvumas). Analizė parodė, kad nuotraukose ir paveikslėliuose vaizduojami stereotipai (pvz., stereotipiškai vaizduojamos profesijos, lytys ar nevakarietiškos kultūros). Taip pat atskleidžiama, jog vaizdinių raiškos priemonių funkcijos skiriasi: nuotraukos ir paveikslėliai ne tik informuoja, bet ir atlieka tarpasmeninę, estetinę, naratyvinę ar kitas funkcijas. Santykis tarp teksto ir vaizdo irgi nevienareikšmis: jis varijuoja nuo glaudaus, kai tekstu aprašomi vaizdiniai aspektai, iki pakankamai atsieto, kai tarp raiškos priemonių nėra aiškaus tiesioginio ryšio. Labiausiai dominuojančių verbaliųjų bruožų analizė atskleidė, kad autoriaus požiūrio raiška mokslo populiarinimo straipsniuose anglų ir lietuvių kalba ženkliai nesiskiria. Pagrindinis skirtumas pastebimas lyginant mokslo populiarinimo ir akademinį diskursą. Anglų kalba daugiau autoriaus požiūrio bruožų vartojama akademiniame diskurse, o lietuvių kalba – jų daugiau kaip dvigubai daugiau mokslo populiarinimo diskurse. Pastebėta, jog anglų mokslo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this dissertation is to analyze popular scientific discourse in English and Lithuanian from a multimodal perspective. Multimodal analysis is a comparatively new approach to discourse analysis which discusses not only language but also other modes, such as pictures, photos, videos, or graphs. Thus, the present investigation combines the analysis of non-verbal (non-moving images) and verbal elements (the author’s stance, intertextuality, and interdiscursivity), which appeared to be the most dominant modes in both languages. The analysis has revealed that the visual mode typically shows stereotypes depicted in pictures or photos (e.g., stereotypes of professions, gender, or non-Western cultures). The present investigation also demonstrates that the functions of the visual mode are varied: pictures and photos serve not only the informative, but also interpersonal, aesthetic, narrative, and other functions. The relationship between the textual and the visual is not homogeneous as it varies from very close when the textual describes the visual to a looser one when there is no direct relationship between the modes. The analysis of the verbal mode has revealed that the expression of the author’s stance is not very different in English and Lithuanian. The main difference can be observed when comparing popular scientific and academic discourse. In English more author’s stance features are used in academic discourse, while in Lithuanian they are used more than twice in... [to full text]