Darbe analizuojamas teatro ir vartotojiškos visuomenės santykis. Suformuluojami vartotojiškos visuomenės bruožai, kurių atpažinimas bei išskirtinumas yra būtinas norint įvardinti bei apžvelgti skirtingą požiūrį teatre į vartotojų visuomenę. Atsižvelgiama į pavėluotą vartotojiškumo paplitimą Lietuvoje dėl vyravusios politinės situacijos – sovietinės okupacijos. Todėl aptariama situacija nuo 1990 metų, kuomet atkūrus nepriklausomybę Lietuvą pasiekė vakarietiškos tendencijos. Siekiant atskleisti nevienareikšmiška teatro santykį su vartotojiška kultūra, remiantis antropologijos mokslininkų įžvalgomis, aptariamas teatro ir visuomenės santykis bei vienas kitam daroma įtaka. Tokiu būdu atskleidžiamas modernistinis santykis su vartotoju visuomene, kuris pasireiškia jos neigiamų bruožų demonstravimu, kritika ir skatinimu keistis. Aptariami scenos meno pavyzdžiai iliustruojantys teatro ir vartotojiškos visuomenės santykį. Vis dėlto, po 1990 metų Lietuvą pasiekė postmodernizmo idėjos, kurios taip pat turėjo įtakos formuluojant požiūrį į vartotojišką visuomenę. Remiantis naujojo realizmo pavyzdžiais, atskleidžiamas postmodernizmui būdingas savirefleksijos principas, kuomet nesiekiami nuneigti vartotojiškos visuomenės principai kaip tarpstanti neigiamybė sociume, tačiau apsvarstoma egzistencija tokioje visuomenėje. Darbe aptariamas vartotojiškumo įsigalėjimas teatro kūryboje. Apžvelgiama pakitusi geismo samprata ir jo svarba vartotojų poreikiams. Tokiu būdu pastebima, kad scenos meno... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis presents relations between theatre and consumer society. First of all the aim of paper is to describe the features of consumer society. Also, it is important to show the late formation of consumer society in Lithuania because of soviet occupation. This occupation is the main reason of late western tendencies in Lithuania’s culture including consumerism. Also it is important to understand relations between theatre and society because it helps to show and discover different approaches to consumer’s society in Lithuania’s theatre. There is shown in the paper modern critic of consumer society then consumerism is shown like a wrong decision which must be changed. There are examples in the paper illustrating this tendency. But after 90’s postmodern tendencies comes to Lithuanian culture. Which is still important talking about consumerism and it’s reflection in theatre. Postmodern relations with consumer society are based on self reflection and self critic. Also there is third manner between theatre and consumer society which is based on consumerism influence to theatre production. There are important to create a lust to spectators and performance becomes one of consumed products to consumer join.

Reklama, kurioje veikia literatūrinis, mitologinis ar folklorinis personažas, kuria vientisą ir labai konkretų įvaizdį, kuris apima tiek reklamos kūrėją ir vartotoją, tiek ir reklamos pardavėją bei visuomenę. Šio darbo objektas – literatūriniai, mitologiniai ir folkloriniai personažai, veikiantys reklamos diskurse. Minėti personažai, palikę savo autorius ir pirminius kūrinius, ateina į reklamos diskursą, virsdami savarankiškai gyvuojančiais objektais. Reklamos kūrėjų pagrindinė užduotis – pristatyti personažus taip, kad vartotojas, juos pamatęs reklamos diskurse, greičiau atpažintų – tokiu būdu net ir kitoje disciplinoje personažų kuriami konceptai išlieka populiarūs ir paveikūs. Magistro darbe analizuojama, kaip buvo kuriami literatūriniai, mitologiniai, folkloriniai personažai ir kokią funkciją jie atliko savo pirminiuose kūriniuose, nagrinėjama, kaip jie keičiasi, patekę į reklamos diskursą. Literatūrinėje plotmėje personažai veikė pagal vienokias taisykles – kūrinio autoriaus sugalvotą siužetą, o dabar, įkelti į reklamos diskursą, šie personažai yra perkuriami pagal reklamos kūrėjui reikiamą strategiją. Perkurti personažai pasiekia reklamos vartotoją ir ima veikti interteksto pagrindu, tačiau implikuojant visiškai naujas reikšmes, t. y. vartotojas reklaminį pranešimą, kuriame veikia literatūriniai, mitologiniai ar folkloriniai personažai, perskaito visiškai naujai – pagal reklamai galiojančius reikalavimus ir taisykles. Literatūriniai, mitologiniai ir folkloriniai... [toliau žr. visą tekstą] / Advertisement in which literary, mythological or folkloric character acts, creates a single and very specific image that embraces both advertiser and user, as well as advertising dealer and society.Object of this work: literary, mythological and folkloric characters, acting in advertising discourse. These characters having left their original authors and works come to advertising discourse turning into individually existing subjects. The main task of ad creators is to present the characters so that the user, seeing them in advertising discourse, recognizes them as fast as possible – in that way, even the concepts created by the characters in other disciplines remain popular and influential. Master thesis analyzes how the literary, mythological, folkloric characters were created and what function they performed in their original works, as well as how they change having entered the advertising discourse. In the literary context, the characters acted in accordance with the rules in one way - the author’s conceived plot, and now, entered into the discourse of advertising, these characters are rebuilt according to the strategy necessary for the advertisers. Recreated characters reach the ad consumer and start acting on the intertext basis, but implying entirely new meanings, i.e. consumer reads the advertisements with acting literary, mythological and folkloric characters, in the totally new way: according to requirements and regulations applied for advertising. Literary... [to full text]