Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos ir aprašomos viešosios informacijos ir transporto portalų kūrimo ir testavimo metodikos. Metodikos aprėpia visą portalo kūrimo ciklą t.y. analitinį procesą, siekiant apibrėžti funkcionalumą bei parinkti tinkamą transporto priemonių buvimo vietos nustatymo technologiją, portalo projektavimo, programavimo ir testavimo procesus paremtus moderniomis instrumentinėmis priemonėmis. Remiantis išnagrinėtomis metodikomis atliktas praktinis darbas – sukurtos tam tikros viešosios informacijos ir transporto portalo funkcijos, kurių viena iš pagrindinių yra transporto priemonės buvimo vietos nustatymas ir pavaizdavimas. Praktinėje dalyje aprašytos sukurtos funkcijos, vidiniai informaciniai srautai, sukurtų priemonių testavimo scenarijai, pagal kuriuos testuojamas portalas ir nustatomos jo veikimo kritinės vietos. Darbo metu yra suprogramuota dalis portalo funkcijų, LAS imitatorius, duomenų mainai tarp portalo ir LAS. Praktinis darbas parodo, kaip naudojant tinkamas metodikas išsprendžiamos transporto portalų, o kartu ir informacinių sistemų kūrimo, kokybės įvertinimo ir perdavimo užsakovui problemos. / Development and testing methods of public information and transport portals are studied and described in the final master work. The methods range whole cycle of the portal development including analysis, which lets you to define a functionality and choose right technology of determination of a transport vehicle position, design and generation, which include testing process. These processes are maintained by modern means. The practical work - developed public information and transport portal, which has main function to determine and show a position of a transport vehicle, is made and tested according to the studied methods. There are described developed functions, internal information flows, testing scenarios, which are used to test the portal and to find the most critical it’s working places, in the practical work. There is developed some part of the portal functionality, LAS imitator, data exchange between the portal and LAS. The practical work shows how development, quality rating and system acceptance problems can be solved if system is developed using right information system including information and transport portals development and testing methods.

Paskutiniu metu vis daugiau įmonių naudoja Agile metodologiją kuriant programinę įrangą. Darbe aš analizuoju sistemos kūrimo modelius bei Agile metodologiją. Pagrindinis objektas ir yra Agile metodų analizė ir jų pritaikymas kuriant informacines sistemas. Pirmoje dalyje buvo analizuojami sistemos kūrimo metodų analizė. Buvo surašyti privalumai bei trūkumai klasikinių kūrimo metodų bei Agile metodų. Tolimesnei analizei buvo pasirinkta Agile metodologija. Antroje dalyje buvo sukurtas naujas metodas paremtas Agile metodologija, tam, kad pagerinti ir pagreitinti informacinių sistemų kūrimą. Eksperimentas buvo atliktas trečioje dalyje. Jis buvo daromas, kad patikrinti, ar naujasis metodas yra tikrai tinkamas informacinių sistemų kūrimui. Projekto rezultatai. Naujasis metodas vykdomas greičiau ir kainuoja pigiau palyginus su tradiciniais sistemų kūrimo metodais. Metodo esmė yra ta, kad vartotojo reikalavimai gali kisti bet kuriuo metu ir tai nesumaišys projekto planui. / In recent years more and more companies use the Agile methodology to create software. In this paper I analyze the system creation models and Agile methodology. The main object of the paper is the analysis of Agile methods and their application in creating information systems. Analysis of methods, the system creation methods was represented in the first part of the paper. The advantages and disadvantages of traditional creation methods and Agile methods were described in this part of the paper. The Agile methodology was chosen for the further analysis According to Agile methodology a new method was introduced in the second part of the paper. It was represented in order to improve and speed up the creation of information systems. The experiment was made in the third part of the paper. It was carried out in order to check the effectiveness of this new method for creating information systems. The results of the project. It is important to note that this new method is implemented faster and cost less compared to the traditional system creation methods. The main point of this method is that requirements of the user can change at any time but it will not change the cost and duration of the project.

Darbe siekiama sudaryti metodiką, kuri leistų kurti informacines sistemas grindžiamas darbų sekų vykdymų. Norint pasiekti tikslą reikia išanalizuoti esamas kūrimo metodikas ir išsirinkti geriausias savybes, kurias panaudosiu naujos metodikos sudaryme. / In this paper work I am aiming to design a methodology that enables to develop information systems based on workflow execution. In order to achieve the objective I should to analyze the existing development methodologies and choose the best features, which I combine to create a new methodology.

Kiekvienas daiktas naudojamas kasdienybėje, šaldytuvas, mobilus telefonas, skalbimo mašina, šviesos intensyvumo valdymo sistema ir kiti įrenginiai gerinantys žmogaus gyvenimo lygį gali būti sumaniaisiais įrenginiais. Daugeliu atveju minėti objektai turi galimybę komunikuoti, kad kartu atliktų paslaugas jų vartotojams. Šiuo metu sumanių įrenginių daugėja, tuo pačiu platėja ir protinga aplinka, yra problematiška suvaldyti jų plėtrą. Šiuo metu nėra jokio standartizuoto architektūrinio metodo kurio pagalba būtų galima kurti sumanius įrenginius ir juos pritaikyti prie protingos aplinkos. Kad sukurti tokį įrenginį aprašėme iš ko jis turi būti sudarytas. Šis darbas identifikuoja sumanaus įrenginio privalomas detales ir kaip kiekviena detalė komunikuoja. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo sukurti metodą, pagrystą KAOS ir DoDAF metodikomis, kuris nurodo kaip kurti naujus sumanius įrenginius ir nurodo kaip sumanūs įrenginiai bendrauja protingoje aplinkoje. Šiame tyrime buvo nustatytas modelis standartizuotų sumanių įrenginių gamybai, šis modelis buvo ištestuotas naudojant realius duomenis ir buvo pasiūlyta prototipinė realizacijos aplinka. / A smart space environment is characterized by the presence of intelligence in everyday objects (such as fridges, cars, lightening systems etc). In many cases mentioned objects are capable of communicating in order to jointly delivery a service to the user. As the presence of intelligent in smart devices increase, the smart environment can become increasing chaotic and difficult to manage. Yet there is no standardized architectural model capable of modelling the smart environment and smart devices. In order to model smart device, must understand what this device is composed of. This paper will attempt to identify what a smart device is composed of and how identificated components comunicate each other. The point of this work is to create model based on DoDAF and KAOS models, which helps to create new smart devices step by step and helps integrate them in smart space environment. In this research was discovered model which helps to create standartized smart devices. Created model was tested with real data and was suggested realization prototype.