Magistro darbo objektas - spontaniška viešoji sakytinė televizijos kalba. Darbo tikslas - ištirti LNK televizijos laidos „Valanda su Rūta“ vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės, TV3 laidos „Kodėl“ vedėjos Rūtos Janutienės ir LTV televizijos laidos „Teisė žinoti“ vedėjos Ritos Miliūtės kalbą verbalikos (tarties) ir neverbalikos aspektais. Darbo uždaviniai: nustatyti tarties ir išorinių garsinių stiliaus veiksnių įtaką žiniasklaidai, komunikacijai; Įvertinti televizijos laidų vedėjų kalbą pagal bendrąją šnekamosios kalbos konstantą – kalbėseną; išnagrinėti žurnalisčių verbalikos ir neverbalikos ypatumus; įvertinti televizijos laidų vedėjų žurnalistinius ypatumus atsiskleidžiančius per kalbą; Palyginti laidų vedėjų kalbą tarpusavyje; Nustatyti žurnalisčių kalbos įtaką visuomenei; Atskleisti laidos vedėjų asmenybės individualumą nagrinėjant jų kalbos ypatybes; Atskleisti komunikacijos ir kalbos santykį; Išaiškinti žiniasklaidos ir kalbos įtaką komunikacijos sėkmei. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant literatūros analizės, empirinio stebėjimo metodus, prieita prie išvados, kad žiniasklaidos ir kalbos santykis yra neatsiejamas ir itin reikšmingas televizijoje dirbančių žurnalistų komunikacijos sėkmei. Taikant apibendrinamosios abstrakcijos metodą, pastebėta žiniasklaidos ir komunikacijos kalbos įtaka formuojantis, individo, kaip savęs suvokimo, evoliucijai. Analizuojant komunikacijos ir kalbos santykį, televizijos laidų vedėjų kalbos ypatybes, nustatant netaisyklingos kalbos atvejus... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s thesis is spontaneous public speech on the TV. The goal of the thesis is to explore the speech of Rūta Mikelkevičiūtė, presenter of LNK TV programme “An hour with Rūta”, Rūta Janutienė, presenter of TV3 programme “Why?”, and Rita Miliūtė, presenter of LTV television programme “The Right to Know” in terms of verbalics (pronunciation) and non-verbalics. Objectives of the thesis: to determine the effect of pronunciation and external sonic style factors on the media and communication; to evaluate the speech of TV presenters in terms of the general speech constant – talk; to explore the peculiarities of verbalics and non-verbalics of the journalists; to evaluate journalistic peculiarities of TV programme presenters that are revealed through their language; to compare the speech of programme presenters among themselves; to determine the effect of the individuality of programme presenters while exploring the peculiarities of their speech; to disclose the correlation between communication and speech; to determine the effect of media and speech on communication success. After analysing research literature and applying the methods of literature analysis, as well as empirical observation a conclusion was made that the correlation between media and speech is inseparable and is especially significant for communication success of the journalists working in the TV. By applying the method of generalising abstraction the effect of media and communication language on... [to full text]

Darbe sinchroniškai tiriama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė ir formalioji struktūra, skiriamas dėmesys lietuvių grožinių kūrinių dialoginei kalbai ir ją įforminančioms kalbėjimo leksemoms. Kadangi šiame darbe lietuvių kalbos kalbėjimo veiksmažodžiai nagrinėjami semantiniu aspektu, todėl iš pradžių aptariamos pagrindinės leksinės semantikos sąvokos, apibūdinama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė grupė (KSG). Lingvistinėje literatūroje žodžio reikšmės ir jos raiškos formos vienovė vadinama semema. Į kalbėjimo veiksmažodžių semantinę grupę buvo atrinktos leksemos su sememomis „bendrauti žodžiais“, „perduoti informaciją, mintis, jausmus ir pan.,“ kurios įvardija kalbėjimo procesą. Sememos jungtos į KSG pagal jų komponentinės struktūros panašumą. Savo ruožtu sememos struktūra sudaryta iš minimalių semantikos vienetų – semų, kurios smulkiau nebeskaidomos. Kalbėjimo veiksmažodžių reikšmių analizė pagrįsta jų skaidymu į mažesnius reikšminius elementus, todėl tyrimui taikoma komponentinė analizė. Kalbėjimo veiksmažodžių formaliosios struktūros analizė, t. y. derivacinių santykių tinklas, pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknų fonologinė sudėtis, charakterizuoja tam tikros sistemos struktūros požymius. Šiame darbe nagrinėjama pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknies struktūra, vokalizmo ir konsonantizmo padėties ypatumai, nustatomi būdingiausi šios semantinės grupės šaknų struktūriniai modeliai. Bazinių ir priklausomųjų morfemų skyrimas leidžia jungti žodžius į sistemines grupes... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the semantic and formal structure of the speaking verbs as well as dialogical speech of some pieces of Lithuanian fiction and, also, lexemes formed in it. As Lithuanian speaking verbs are analysed there in the semantic aspect, so in the beginning of the work the subject of the investigation is the meaning of the main semantic groups. Besides, the semantic group of the speaking verbs (KSG) is researched. In the linguistic literature the meanings of the word and the unity of its expressiveness is called the semema. The lexemes with the sememas “to communicate orally”, “to transmit information, thoughts, emotions and etc.” were chosen to the semantic group of the speaking verbs. They describe the process of speaking. The sememas are included in KSG according to the principle of the similarity of their complex structure. The structure of the semema itself is built of the smallest semantic units called semes. However, there are good reasons to say that the analysis of the meanings of the speaking verbs proves that they are divided into the smaller elements. That is why the work presents the complex analysis of these verbs. The analysis of the formal structure of the speaking verbs, i.e. the net of the derivation relationship, the structure of the basic phonemic speaking verbs’ branches, is characterized by the certain signs of the structure. The work investigates the structure of the basic speaking verbs’ roots, as well as the peculiarities of consonant and vowel... [to full text]