Uosialapis klevas (Acer negundo) vienas iš 5 invazinių naikintinų augalų Lietuvoje. Dėl jo agresyvaus skverbimosi į vandens pakrančių bendrijas ir daromos žalos bioįvairovei pradėti tyrimai kuriais siekiama išsiaiškinti uosialapio klevo ekologines ir biologines savybes, populiacijų sudėtį ir daromą poveikį aplinkai. Darbo tikslas – nustatyti uosialapio klevo derėjimo ir vaisių morfologinių požymių priklausomybę nuo medžių amžiaus ir buveinės sąlygų. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti tirtų uosialapio klevo populiacijų moteriškųjų individų brandos amžių; 2. Įvertinti uosialapio klevo kekių dydžio priklausomybę nuo medžio amžiaus ir buveinės sąlygų; 3. Nustatyti vaisių morfologinių požymių priklausomybę nuo medžio amžiaus ir buveinės sąlygų; 4. Ištirti uosialapio klevo vaisių morfologinių požymių įvairovę. / Ash-leaf maple (Acer negundo) is listed among 5 alien invasive plant species in Lithuania. Because of intense invasion to the habitats of river banks and negative influence on biodiversity, investigations on this species biological and ecological caracteristics were started in order to reveal its impact on natural environment. The aim of the work was to reveal fecundity and variation of fruit parameters in relationship with tree age and habitat characteristics. Following tasks were formulated: (1) to reveal age of fecundity of female individuals of ash-leaf maple; (2) to estimate dependence of raceme parameters upon tree age and habitat characteristics; (3) to reveal relationships of fruit morphological parameters with tree age and habitat characteristics; (4) to investigate variation of fruit parameters in and among populations.

Sosnovskio barščio ir uosialapio klevo plitimo tyrimai buvo atliekami Pasvalio ir Kauno rajonuose. Tyrimo metu buvo nustatoma šių augalų plitimo ypatumai, efektyviausios kontrolės priemonės, invazijos agresyvumo lygmenys. Gauti tyrimai parodė, kad vanduo daro didesnę įtaką uosialapio klevo išplitimo atstumams nei vėjas, nes jų buvo aptinkama visame 10 km tirtos upės pakrantės ruože, o toliausiai vėjo pagalba atsiradę savaiminukai buvo aptikti iki 100 metrų nuo motininio medžio. Šie augalai dera gausiai, vidutiniškai vienas uosialapio klevo medis subrandina 70 tūkst. Sėklų. Sosnovskio barščio 1 m2 aptikta apie 7,5 tūkst. sėklų. Veiksmingiausia kontrolės priemonė uosialapiui klevui yra mažų savaiminukų naikinimas, nes kertant paaugusius medžius jie sėkmingai atželia iš kelmo ataugų. Sosnovskio barščio kontrolei, jų kasimas yra veiksmingiau nei purškimas, nes kasant atželia 45 % naikinamų augalų, o tik purškiant – 85 %. Apskaičiuotas invazyvumo lygmuo parodo, jog Sosnovskio barštis yra invazyvesnis nei uosialapis klevas. Uosialapio klevo invazyvumo lygmuo yra 0,42, o Sosnovskio barščio - 0,56. / The research on the spread of heracleum sosnowskyi and acer negundo was carried out in the regions of Pasvalys and Kaunas. The research focuses on the spread features of these plants, most effective control measures and the level of invasion. The results showed that water had larger influence on the spread of acer negundo than wind as some spontaneous trees were found in all 10 kilometers onshore area. The longest distance from the parent tree revealed to be approximately 100 meters. These plants fruit abundantly, approximately one mature tree of acer negundo produces 70 thousands of seeds. Heracleum sosnowskyi matures about 7.5 thousands of seeds / 1 m2. The most effective control measure of acer negundo is destroying spontaneous seedlings because cutting of the grown trees isn’t effective, they regrow from the stumps. For a control of heracleum sosnowskyi digging is more effective than spraying, because 45 % of the spontaneous seedlings regrow after digging while 85 % of them regrow after spraying. Calculated level of invasion shows that heracleum sosnowskyi is more invasive than acer negundo. A level of invasion of acer negundo is 0.42, heracleum sosnowskyi – 0.56.