Disertacijoje analizuojama psichikos sutrikimų kaip socialinių konstruktų samprata ir žiniasklaidos vaidmuo tokių konstruktų kūrimo procese. Pagrindinis darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos dienraščių bei interneto naujienų tinklalapių konstruojamus sutrikusios psichikos asmenų vaizdinius bei šių vaizdinių atspindžius visuomenės nuomonėje. Disertaciją sudaro įvadas, keturios pagrindinės dalys, darbo išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje pristatomos teorinės metodologinės disertacijos prielaidos: P. L. Bergerio ir T. Lukmano socialinio konstrukcionizmo teorijos pagrindinės teorinės įžvalgos ir jų taikymas analizuojant psichikos sutrikimų fenomeną. Antrojoje darbo dalyje analizuojama žiniasklaidos reikšmė ir poveikis konstruojant socialinio pasaulio fenomenų vaizdinius. Trečiojoje dalyje išsamiai pristatoma tyrimo metodika. Ketvirtojoje darbo dalyje pateikiama empirinio tyrimo duomenų analizė ir interpretacijos. Darbo pabaigoje formuluojamos darbo išvados. Siekiant pagrindinio darbo tikslo, trijų etapų empirinio tyrimo metu derinant kokybinius ir kiekybinius metodus buvo atlikta žiniasklaidos publikacijų analizė naudojant diskurso analizės ir turinio analizės metodus, anketavimo būdu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, naudojant fokus grupės metodą atskleista sutrikusios psichikos asmenų nuomonė. Darbe konstatuojama, jog Lietuvos žiniasklaida sutrikusios psichikos asmenis vaizduoja remdamasi stereotipais, vyraujančiu medicininiu šio... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the concepts of mental disorders as a social constructs and the role of the mass media in the process of their construction. The main aim of the dissertation is to analyze the representations of people with mental disorders in the Lithuanian newspapers and news websites and to examine manifestations of these depictions in the public opinion. The dissertation consists of an introduction, four main parts, conclusions and the list of references. In the first part of the dissertation the theoretical methodological presumptions of P. L. Berger’s and T. Luckmann’s theory of social constructionism are presented and the phenomenon of the social construction of mental disorders is analyzed using this theoretical framework. In the second part the influence and importance of the mass media in the process of constructing representations of social phenomena, including mental disorders is presented. The methods of the empirical research are presented in the third part of the work. Analysis and interpretations of the empirical research data are presented in the fourth part of the dissertation. At the end of the work conclusions are stated. The main aim of the dissertation was reached by conducting a three staged empirical research combining qualitative and quantitative research methods. The research methods were: the analysis of the mass media publications using methods of Discourse analysis and Content analysis; the investigation of public opinion by... [to full text]

Pasitelkus socialinio konstrukcionizmo teoriją, disertacijoje siekiama išanalizuoti karjeros sampratos formavimą Lietuvoje. Pasirinkta teorinė-metodologinė pozicija leidžia peržengti iki šiol karjeros teorijoje dominavusias dichotomijas tarp to, kas suprantama kaip senoji, tradicinė, biurokratinė arba organizacinė karjera, ir naujosios, individualios arba asmeninės karjeros, kuri būdingesnė pozityvistinei tyrimų perspektyvai. Disertacijoje akcentuojamas žinojimo ir socialinio, istorinio konteksto sąryšis. Remiantis trimis socialinės tikrovės konstravimo proceso etapais – objektyvacija, eksternalizacija ir internalizacija, į karjeros sampratos formavimo instrumentų analizę įtraukiamas ne tik mokslinis žinojimas, t. y. nagrinėjama ne tik akademinė karjeros samprata, bet ir viešosios politikos atstovų, praktikų ir tyrėjų formuojama karjeros samprata. / The dissertation analyses the construction of the concept of career in Lithuania using the theory of social constructionism. The chosen theoretical-methodological approach allows us to overcome the dichotomies that have long been prevalent in career theory—between the old, traditional, bureaucratic or organizational career and the new, individual or personal career, more typical to the positivistic approach. The dissertation emphasizes the relationship between knowledge and its socio-historical context. The construction of social reality may be divided into three distinct phases—objectivation, externalization and internalization. This approach requires us to not limit ourselves to academic discourse but also examine the notions formulated in other fields—by public servants, career consultants and empirical researchers.

The dissertation analyses the construction of the concept of career in Lithuania using the theory of social constructionism. The chosen theoretical-methodological approach allows us to overcome the dichotomies that have long been prevalent in career theory—between the old, traditional, bureaucratic or organizational career and the new, individual or personal career, more typical to the positivistic approach. The dissertation emphasizes the relationship between knowledge and its socio-historical context. The construction of social reality may be divided into three distinct phases—objectivation, externalization and internalization. This approach requires us to not limit ourselves to academic discourse but also examine the notions formulated in other fields—by public servants, career consultants and empirical researchers. / Pasitelkus socialinio konstrukcionizmo teoriją, disertacijoje siekiama išanalizuoti karjeros sampratos formavimą Lietuvoje. Pasirinkta teorinė-metodologinė pozicija leidžia peržengti iki šiol karjeros teorijoje dominavusias dichotomijas tarp to, kas suprantama kaip senoji, tradicinė, biurokratinė arba organizacinė karjera, ir naujosios, individualios arba asmeninės karjeros, kuri būdingesnė pozityvistinei tyrimų perspektyvai. Disertacijoje akcentuojamas žinojimo ir socialinio, istorinio konteksto sąryšis. Remiantis trimis socialinės tikrovės konstravimo proceso etapais – objektyvacija, eksternalizacija ir internalizacija, į karjeros sampratos formavimo instrumentų analizę įtraukiamas ne tik mokslinis žinojimas, t. y. nagrinėjama ne tik akademinė karjeros samprata, bet ir viešosios politikos atstovų, praktikų ir tyrėjų formuojama karjeros samprata.

The object of this work is the concepts of mental disorders as a social constructs and the role of the mass media in the process of their construction. The main aim of the dissertation is to analyze the representations of people with mental disorders in the Lithuanian newspapers and news websites and to examine manifestations of these depictions in the public opinion. The dissertation consists of an introduction, four main parts, conclusions and the list of references. In the first part of the dissertation the theoretical methodological presumptions of P. L. Berger’s and T. Luckmann’s theory of social constructionism are presented and the phenomenon of the social construction of mental disorders is analyzed using this theoretical framework. In the second part the influence and importance of the mass media in the process of constructing representations of social phenomena, including mental disorders is presented. The methods of the empirical research are presented in the third part of the work. Analysis and interpretations of the empirical research data are presented in the fourth part of the dissertation. At the end of the work conclusions are stated. The main aim of the dissertation was reached by conducting a three staged empirical research combining qualitative and quantitative research methods. The research methods were: the analysis of the mass media publications using methods of Discourse analysis and Content analysis; the investigation of public opinion by... [to full text] / Disertacijoje analizuojama psichikos sutrikimų kaip socialinių konstruktų samprata ir žiniasklaidos vaidmuo tokių konstruktų kūrimo procese. Pagrindinis darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos dienraščių bei interneto naujienų tinklalapių konstruojamus sutrikusios psichikos asmenų vaizdinius bei šių vaizdinių atspindžius visuomenės nuomonėje. Disertaciją sudaro įvadas, keturios pagrindinės dalys, darbo išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje pristatomos teorinės metodologinės disertacijos prielaidos: P. L. Bergerio ir T. Lukmano socialinio konstrukcionizmo teorijos pagrindinės teorinės įžvalgos ir jų taikymas analizuojant psichikos sutrikimų fenomeną. Antrojoje darbo dalyje analizuojama žiniasklaidos reikšmė ir poveikis konstruojant socialinio pasaulio fenomenų vaizdinius. Trečiojoje dalyje išsamiai pristatoma tyrimo metodika. Ketvirtojoje darbo dalyje pateikiama empirinio tyrimo duomenų analizė ir interpretacijos. Darbo pabaigoje formuluojamos darbo išvados. Siekiant pagrindinio darbo tikslo, trijų etapų empirinio tyrimo metu derinant kokybinius ir kiekybinius metodus buvo atlikta žiniasklaidos publikacijų analizė naudojant diskurso analizės ir turinio analizės metodus, anketavimo būdu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, naudojant fokus grupės metodą atskleista sutrikusios psichikos asmenų nuomonė. Darbe konstatuojama, jog Lietuvos žiniasklaida sutrikusios psichikos asmenis vaizduoja remdamasi stereotipais, vyraujančiu medicininiu šio... [toliau žr. visą tekstą]

Narkotikų vartojimo istorija siekia 5000 metų prieš Kristų. Narkotinės medžiagos vartojamos išskirtinai religiniais ar medicininiais tikslais iki 19 amžiaus vidurio, kuomet vykstant visuomenės modernizacijai bei keičiantis visuomenės kontrolės formoms, keičiasi ir kontrolė narkotikų vartojimo atžvilgiu. Moderni demokratinė visuomenė sudarė prielaidas apibrėžti narkotikų vartojimą kaip problemą ir šios problemos atžvilgiu vykdyti „kovos prieš narkotikus“ kampanijas. Darbe aptariamos narkotikų problemos sukonstravimo prielaidos remiantis socialinio konstrukcionizmo atstovų teorinėmis prielaidomis. Pasak amerikiečių sociologo C. Reinarman socialinį narkotikų vartojimo problemos sukonstravimą lėmė ne pats narkotikų vartojimas, o specifinis atskirų visuomenės grupių interesas, siekiant suvaržyti ar apriboti kitas visuomenės grupes. C. Reinarman šį procesą įvardina narkotikų baimių konstravimu, kuriam būdingi tokie elementai: 1) tiesos buvimas; 2) problemos padidinimas žiniasklaidoje; 3) politiniai-moraliniai antrepreneriai; 4) profesinės interesų grupės; 5) konflikto istorinis kontekstas; 6) narkotikų vartojimo susiejimas su „pavojinga klase“; 7) narkotikai kaip daugybės visuomenės problemų atpirkimo ožys. Pasitelkus C. Reinarman narkotikų baimių konstravimo schemą kaip teorinį įrankį, bandoma aptikti „kovos prieš narkotikus“ kampanijas Lietuvoje. Išanalizavus internetinės žiniasklaidos publikacijas daroma išvada, kad „kovos prieš narkotikus“ kampanija Lietuvoje buvo vykdoma 2000-... [toliau žr. visą tekstą] / History of drug use reaches 5000 years before Christ. Narcotic drugs were used exceptionally for religious or medicine purposes up to the middle of the 19th century when because of modernization of the society and changes in the control patterns of the society together control towards use of the drugs was changing. Modern democratic society established premises to determine use of the drugs as a problem and to apply the campaigns of “ the fight against drugs” in regard to this problem. Premises for the establishment of drug problem are discussed in the paper with reference to theoretical premises of the representatives of social constructionism. Accordingly to American sociologist C. Reinarman the social establishment of drug use problem was determined not by use of the drugs itself but by specific interest of separate groups of the society in order to limit or constrain other groups of the society. C. Reinarman names this process as establishment of drug scares for which following elements are typical: 1) 1. A Kernel of Truth; 2) Media Magnification; 3) Politico-Moral Entrepreneurs; 4) Professional Interest Groups; 5) Historical Context of Conflict; 6) Linking a Form of Drug Use to a “Dangerous Class”; 7) Scapegoating a Drug for a Wide of Public Problems. When invoking construction scheme of the drug scares of C. Reinarman as a theoretical tool, efforts are made to find campaigns of “the fight against drugs” in Lithuania. After analysis of internet media publications... [to full text]