Magistro darbo tikslas yra ištirti prognozės modelius, leidžiančius prognozuoti valiutos kurso vertę į ateitį bei ištirti gautų rezultatų atitikimą realiai rinkos situacijai. Ištyrus prognozės metodus ir atradus patikimą algoritmą - jį užrašyti Java kalba ir pritaikyti Android OS valiutos kurso prognozei. Taip pat įgyvendinti programėlės funkcijas, kurios vartotojui leis pilnai atlikti norimas operacijas: konvertuoti valiutas viena kitos atžvilgiu, stebėti rinkoje pokytį, peržiūrėti istorinius valiutos duomenis, stebėti rinkos situaciją, kurti savo valiutos sąrašą. Rezultatai: ištirtas ir atrinktas prognozės algoritmas, pritaikytas Android OS programėlėje penkių dienų valiutos kursų prognozei. Sukurtos papildomos programėlės funkcijos panaudojant Android OS teikiamas sistemines galimybes. Suderinta vartotojo sąsaja su skirtingais įrenginiais egzistuojančiais rinkoje. / The research objective is to investigate the models for currency exchange rates forecast and examine the compliance of the observed forecast results with the real market situation. The study of prediction methods and the discovery of a reliable algorithm, are programmed in Java and Android OS to allow currency exchange rate forecasts on demand. Once forecasting model is developed, additional functionalities for Android OS device are created allowing the user to fully perform such operations as: to convert one currency to the other, monitor the change in the market, view historical currency data, to monitor the market situation and customize favorite currency list. Results: investigated and selected forecasting algorithm which was applied to Android OS mobile with a five-day forecast of exchange rates duration. Created additional app capabilities using Android system’s resources and functions. Designed user interface to work with multiple Android devices existing on the market today.

Monetarinė politika – tai valstybės naudojamų priemonių rinkinys, kuriuo siekiama reguliuoti tam tikrus ekonomikos procesus. Efektyviai ir tinkamai vykdant monetarinę politiką valstybėje galima uţtikrinti: stabilias kainas, stabilią ir stiprią nacionalinę valiutą, didelį ekonomikos uţimtumą ir apskirtai visos ekonomikos aktyvumą. Kitaip sakant, sutrikusi, sunkiai besivystanti ekonomika tik patvirtina faktą, kad ją kontroliuojanti politika nėra efektyvi. Kaip tik tokia situacija Lietuvoje, kadangi po 2008 metais įvykusios pasaulinės finansų krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau labai lėtai ir sunkiai. Šiuo metu labai daţnai galima išgirsti kaltinant monetarinę politiką aplaidumu, trumparegiškumu ir apskirtai neefektyvumu. Vis daugiau specialistų, analitikų ir kitų asmenų pasisako prieš Lietuvoje naudojamą valiutų valdybą. Šiuo darbu siekiama įvertinti, kuris monetarinės politikos modelis yra efektyvesnis ir tinkamesnis Lietuvos ekonomikos reguliavimui. Šio tikslo pasiekimas įmanomas - tik įvertinus Lietuvos monetarinės politikos bei ekonomikos raidą ir esamą situaciją, išanalizavus ir identifikavus teorinius modelių skirtumus bei panašumus ir atlikus monetarinių modelių palyginimą-vertinimą remiantis statistiniais duomenimis. Šio tyrimo metu atlikta vertikali ir horizontali palyginamoji analizė, kurios metu buvo lyginami įvairūs monetariniai modeliai, ekonomikos indikatoriai bei skaičiuojami įvairūs matematiniai ir statistiniai įverčiai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Monetary policy is the set of instruments used by a state, in order to regulate certain economic processes. With effective and suitable execution of monetary policy in a state it is possible to ensure: stable prices, stable and strong national currency, high economic employment and activity of the whole economics in general. In other words, disturbed, hardly developing economics just confirms the fact that the policy, which controls it, is not effective. Such a situation is present in Lithuania, as after the world financial crisis in 2008 the economics of Lithuania has been recovering, however, very slowly and difficult. At the moment it is quite common to hear ones blaming monetary policy for negligence, nearsightedness and inefficiency in general. More and more specialists, analysts and other persons mind the currency board arrangement, used in Lithuania. This paper seeks to identify, which model of monetary policy is more effective and suitable for regulation of the economics of Lithuania. This goal may be achieved only after evaluating the development and present situation of monetary policy and economics of Lithuania, after analyzing and identifying theoretical differences and similarities of models, and after making a comparison- evaluation of models, according to statistical data. Vertical and horizontal comparative analysis was carried out during this research, where various monetary models, economics‟ indicators were compared, and various mathematical and statistical... [to full text]

Jaunuoliai, kurie ateina į profesinę karo tarnybą, kasmet yra fiziškai silpnesni. Karių fizinio rengimo programa skirta pagerinti jų fizinį parengtumą, kuris reikalingas jų profesinei veiklai. Todėl fizinis rengimas - viena iš pagrindinių kovinio rengimo kariuomenėje dalių. Pagrindinis fizinio rengimo uždavinys - visapusiškai fiziškai lavinti karį (Greičius ir kt., 1998). Pagrindinis fizinio rengimo tikslas bazinio kario kurso (toliau – BKK) metu yra fizinio pasirengimo lygio, būtino tolesnei kario tarnybai, pasiekimas. Tai reiškia, kad karys, baigęs BKK, turi atitikti jo būsimoms pareigoms ir karinei specialybei keliamus fizinio pasirengimo reikalavimus bei įvykdyti karių fizinio pasirengimo normatyvus. Nustatyta, kad žmogaus organizmas naudojant tam tikras specialių adaptacinių sistemų funkcijas (mechanizmus) prie padidėjusio fizinio ir psichologinio krūvio visiškai adaptuojasi tik per 6 – 10 savaičių. PKT kariams BKK trunka 13 savaičių, o pirmo kurso kariūnams - 9 savaites, todėl karys prie karo tarnybos sąlygų visiškai adaptuotis gali tik baigiantis šiam kursui. Šio darbo tikslas - ištirti profesinės karo tarnybos karių ir pirmo kurso kariūnų fizinio rengimo programą, pritaikytą rengti karius bazinio kario kurso metu. Buvo ištirtas 120 profesinės karo tarnybos karių ir 80 pirmo kurso kariūnų fizinis išsivystymas, funkcinis pajėgumas ir fizinis parengtumas. PKT karių tyrimai vyko bazinio kario kurso pradžioje, bazinio kario kurso penktą savaitę ir kurso... [toliau žr. visą tekstą] / Youngsters coming to the professional military service every year are weaker physically. The program for soldiers’ physical training is intended to improve their physical qualification which is necessary for their career. That is why physical training is one of the most important parts in the combat training in the army. The main aim of the physical training is to educate the soldier comprehensively physically. (Greičius ir kt., 1998). The main aim of the physical training during the Basic Combat Training (BCT) is the development of the level of physical readiness which is necessary for the further soldiering. That means that the soldier who is finished this course has to be able to meet requirements which are necessary for his future position and military service and he has to be able to fulfil all requirements of soldier physical readiness. It is stated that adaptation of the human body to the enlarged physical and mental strain with the help of the certain special functions of the adaptation systems is fully formed only in 6 to 10 weeks. The Basic Combat Training lasts 13 weeks, for the soldiers of the first course it lasts just 9 weeks, so the soldier can specialize to the conditions of military service only at the end of this course. The aim of this work is to research the program of the soldiers of the professional military service and the first course soldiers, which is adapted for the Basic Combat Training. It was researched physical development, functional fitness... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išskirti pagrindiniai fiksuoto valiutos kurso privalumai ir trūkumai, nustatyta jų įtaka Lietuvos ekonomikai bei įvertinta ar Lietuvai yra naudinga bendra valiuta su euro zonos šalimis. Pirmoje darbo dalyje išskiriami pagrindinių valiutos kurso režimų privalumai ir trūkumai, apžvelgiama Lietuvos pinigų politikos raida ir optimalios valiutos zonos teorija. Antroje dalyje remiantis pirmoje dalyje išskirtais fiksuoto valiutos kurso privalumais ir trūkumais analizuojama kaip jie veikė infliaciją, investicijas, užsienio prekybą, einamosios sąskaitos balansą, ar nebuvo grėsmės devalvacijai, ar ECB vykdoma pinigų politika buvo palanki. Trečioje darbo dalyje remiantis optimalios valiutos zonos kriterijais analizuojama ar Lietuva yra OVZ su EU (17) ir ar bendra valiuta – euras būtų naudingas. / In the Master‘s thesis main advantages and disadvantages of Fixed Exchange Rate were distinguished, analyzed their impact on Lithuania‘s economy and evaluated whether a common currency with the euro-zone countries would be useful. In the first part of the paper the main Exchange Rate Regime advantages and disadvantages were identified, main developments of Lithuania’s monetary policy and optimum currency area were overviewed. The impact of fixed exchange rate advantages and disadvantages on indicators such as inflation, foreign direct investment, foreign trade, current account balance were analyzed in the second part of the paper including the analyses of litas devaluation possibility and ECB monetary policy. The third part of the paper aims at assessing whether Lithuania and EU (17) is an OCA and whether a common currency – euro is beneficial.

Kadangi neigiami šalies mokėjimų balanso rodikliai gali būti būsimo šalies ekonominio nuosmukio ar krizės priežastis, todėl būtina suvokti, kokia šių rodiklių įtaka šalies daromiems sprendimams bei nustatyti, ar šių rodiklių pagalba galima prognozuoti būsimas šalies valiutų krizes, kitaip dar vadinamas mokėjimų balanso krizėmis. Atsižvelgiant į tai, magistro baigiamajame darbe analizuojama mokėjimų balanso krizės situacija bei jos pasireiškimo tikimybė Lietuvoje. Atliktas tyrimas aktualus, nes mokslinėje literatūroje Lietuvos mokėjimų balanso krizės susidarymo rizikos analizės per pastaruosius metus nepasitaikė. Ypač Lietuvai tai aktualu dėl pastarųjų metų pasaulinių įvykių, nulėmusių Lietuvos ekonomikos smarkų smukimą. Taip pat pažymėtina, kad užsienio šalyse vis daugėja atvejų, kai šalis dėl išeikvotų užsienio valiutos rezervų patiria mokėjimų balanso krizę, priverčiančią šalį imtis drastiškų veiksmų siekiant išgelbėti šalies ekonomiką. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, iškeliama mokslinė darbo problema klausimu „Ar galima prognozuoti apie Lietuvos mokėjimų balanso krizės reiškinį remiantis mokėjimų balanso sąskaitų pokyčiais bei pagrindiniais makroekonominiai rodikliais, įtakojančiais mokėjimų balanso sąskaitas?“ Darbo tikslas – atlikti Lietuvos mokėjimų balanso krizės rizikos analizę ir ištirti, pagal kuriuos šalies ekonominius ir statistinius rodiklius galima prognozuoti šį reiškinį. Tyrimo objektas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos detalūs statistiniai mokėjimų balanso... [toliau žr. visą tekstą] / As the country's negative balance of payments indicators may signal the country's future economic downturn or causes of the crisis, it is necessary to understand how these variables influence country’s decisions and determine whether these characteristics can help predict future currency crises in the country, also known as the balance of payments crisis. The paper of master degree analyzes the balance of payments crisis situation and its likelihood of occurring in Lithuania. A study carried out is relevant because the scientific literature does not provide any analysis regarding the Lithuanian balance of payments crisis over the past few years. It is especially relevant in Lithuania as the worldwide events in the recent years have led to a rapid decline of the Lithuanian economy. It should also be noted that there is a growing number of cases of foreign countries experiencing balance of payments crisis, subjecting the country to take drastic action to save the country's economy. According to the above mentioned, the problem is formulated: "Is it possible to predict the Lithuanian balance of payments crisis phenomenon on the basis of balance of payments accounts, and key developments in macroeconomic indicators, influencing the balance of payments accounts?" The main goal is to analyze the Lithuanian balance of payments crisis risk and determine which country's economic and statistical indicators can predict this phenomenon. The object of the research - the detailed... [to full text]