Stipinkaulio lūžiai – tai vieni iš dažniausiai pasitaikančių lūžių suaugusiems. Šie lūžiai sudaro 10-15% visų lūžių. Nustatyta, kad per visą gyvenimą iš dešimties maždaug du ��monės patiria lūžius. Dėl lūžio sutrinka pirštų, plaštakos, dilbio ir iš dalies – visos rankos judėjimo funkcija. Šio darbo tikslas – įvertinti ergoterapijos poveikį ligoniams, patyrusiems stipinkaulio lūžį. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti plaštakos funkciją ligoniams, patyrusiems stipinkaulio lūžį, 2. Įvertinti ligonių savarankiškumą patyrus stipinkaulio lūžį, 3. Įvertinti ergoterapijos poveikį šių ligonių rankos funkcijos ir savarankiškumo pagerinimui. Tyrimas buvo atliktas Všį Kauno Kalniečių poliklinika. Tirti asmenys, patyrę stipinkaulio lūžius. Tyrime dalyvavo 100 ligonių. Ligoniai buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmą ir antrą po 50 ligonių. Pirmą grupę sudarė ligoniai, patyrę dešinės rankos stipinkaulio lūžį. Antrą – ligoniai, patyrę kairės rankos stipinkaulio lūžį. Abiejų grupių ligoniams buvo sudaryta ir taikyta individuali ergoterapijos programa, atsižvelgiant į rankos funkcijos ir savarankiškumo sutrikimą. Ergoterapijos poveikiui įvertinti buvo naudojama: šiam tyrimui paruoštas klausimynas, plaštakos jėgos matavimas dinamometru, plaštakos funkcijos matavimas goniometru, skausmo ir sustingimo vertinimas, funkcinis judėjimo testas (Modifikuotas Keitelio indeksas), funkcinio nepriklausomumo testas (FNT). Tyrimo išvados: 1.Įvertinus plaštakos funkciją ligoniams, patyrusiems stipinkaulio lūžį, buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Radius fractures – are one of the most likely to occur fractures for adults. From all fractures they include from 10 to 15 % of all fractures. It is examined that through whole life, two persons of ten sustain these fractures. Due to fracture fingers, hand, forearms and in part – whole hands, function becomes irregular. Aim of this work is to estimate occupational therapy influence to patients, experienced radius fracture. Tasks of this work is: 1. Evaluate patients hand function, who are experienced spoke-bone fracture, 2. Evaluate patients independence after this fracture, 3. Evaluate occupational therapy effect to these patients hand function and self-care improvement. Research was made at Všį Kauno Kalniečių clinic. Examined people had radius fracture. There were analyzed hundred patients. They were separated into two groups: first and second, both with 50 patients. First group patients had right hand spoke-bone fracture. Second – patients with left hand spoke-bone fracture. To all patients from both groups was adjusted and applied individual occupational therapy programs considering their hand function and autonomy disorder. In order to estimate impact of occupational therapy was used: specially for this research prepared questionnaire; hand strength was measured with dynamometer; hand function was measured with goniometer; also it was evaluated pain and rigor; patients were examined with function movement test (Modified Keitel index) and functional independence... [to full text]

Kietojo kūno optikos mokslinėje laboratorijoje buvo išmatuoti mūsų išaugintų SbSI, TlInS2 ir TGS kristalų dvejopo lūžio priklausomybė nuo temperatūros. Eksperimentinis dvejopo lūžio priklausomybės nuo temperatūros tyrimas leido nustatyti TGS, TlInS2 ir SbSI kristalų fazinių virsmų temperatūrą. Teoriškai, tankio funkcionalo teorijos metodu (DFT), buvo apskaičiuoti SbSI kristalo lūžio rodikliai paraelektrinėje ir feroelektrinėje fazėse. Taip pat skaičiuotas dvejopas lūžis feroelektrinio fazinio virsmo srityje. Teoriniai dvejopo lūžio skaičiavimų rezultatai palyginti su eksperimentiniais matavimų rezultatais. / In Solid State Science Laboratory we measured birefringence on temperature of grown SbSI, TlInS2 and TGS crystals. The measurement of birefringence helps to evaluate the ferroelectric phase transition of TGS, TlInS2 ir SbSI crystals. Refractive indices of SbSI crystal in paraelectric and ferroelectric phase we investigated by DFT method with program Wien2k. The theoretical results of birefringence were compared with experimental results.

Tyrimo objektai: čiurnos ir blauzdos apimtys, pėdos judesių amplitudės, skausmas, pėdos ir kulkšnies funkcija, dinaminė pusiausvyra. Čiurnos lūžis yra antras pagal dažnumą pasitaikanti čiurnos pažeidimas po patempimo (Fong et al., 2007 iš Beckenkamp et al., 2011). Švedijoje čiurnos lūžis pasitaiko 71 asmenims iš 10,000 ir kiekvienais metais daugėja 0,2 proc. Dažniausia lūžio priežastis, nukritimas lygioje vietoje (Thur et al., 2012). Dažniausiai čiurnos lūžis yra gydomas imobilizauojant galūnę 6 sav., o tai lemia judesio funkcijos sutrikimą, kuris pasireiškia tinimu, sustingimu ir raumenų silpnumu. Reabilitacija yra pradedama iš karto, kai tik lūžis būna stabilizuotas arba tik nuėmus įtvarą (Lin et al., 2010). Dviem trečdaliams pacientų, po čiurnos lūžio, funkcinis aktyvumas atsigauna gerai arba puikiai, tačiau likusiam trečdaliui — priimtinai arba blogai (Nilsson et al., 2003). Reabilitacijos tikslas — kuo greičiau atstatyti sutrikusią funkciją ir grįžti į kasdieninę veiklą. Norint sudaryti tinkamą kineziterapijos programą, reikia žinoti koks buvo pažeidimo mechanizmas ir pritaikant anatomijos ir kineziologijos žinias taikyti efektyviausią gydymo metodiką (Birrer and O‘Connor, 2004). Kineziterapijos tikslas yra pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir skatinti aktyvumą kasdieninėje veikloje (Harvey, 2008 iš Pääbo and Pill, 2012), nepaisant senėjimo, patirtos traumos ar ligos, arba aplinkos poveikio (Giura and Nagel, 2010). Kineziterapija, kitaip negu operacijos ir injekcijos... [toliau žr. visą tekstą] / Research objects: ankle’s and calf’s size, foot’s range of motion, pain, foot‘s and ankle‘s function, dynamic balance. Ankle fracture is the second most common ankle injury after the ankle sprain (Fong et al., 2007 from Beckenkamp et al., 2011). In Sweden ankle fracture occurs in 71 of 10,000 people and every year it increases by 0.2 percent. The most common reason for ankle fracture is falling of the flat surface (Thur et al., 2012). Usually ankle fracture is treated by immobilizing it for 6 weeks therefore, there is a loss of movement function that is shown in swelling, stiffness and the lack of muscle strength. Rehabilitation starts immediately after fracture stabilization or after when the cast is removed (Lin et al., 2010). After ankle fracture two thirds of patients recovers good or excellent function, but the one third has the acceptable or poor results (Nilsson et al., 2003). The aim of rehabilitation is to restore function and come back to work as soon as possible. To make proper physiotherapy program you need to know the mechanism of injury and applying anatomy and kinesiology knowledge apply the most effective treatment method (Birrer and O‘Connor, 2004). The aim of physiotherapy is to improve patients’ quality of life and daily activity (Harvey, 2008 from Pääbo and Pill, 2012), despite aging, injury or disease, or environmental effect (Giura and Nagel, 2010). Physiotherapy as distinct from operation or injection, is less risky, cheaper and after it patient can go... [to full text]

Introduction Patients with femoral neck fractures (FNFs) constitute an increasing health care problem which affect patient’s daily living after the trauma, reduce self-care possibilities, and increases mortality. Treatment of these patients is associated with increasing costs. Prospective systematic audit and national registers have been suggested as one of the best approaches to measuring and improving outcomes. Previously neither detailed audit of patients with hip fracture nor further analysis of data was conducted in Lithuania Aim of the research project – to estimate factors affecting outcome in patients with FNF and to audit patients’ care, assessing importance to the outcome results, comparing FNF patients treated in Lithuania and Sweden. Tasks of the research project: 1. To identify factors affecting functional outcome and quality of life in femoral neck fracture patients at four months follow-up. 2. To estimate the changes in functional outcome and quality of life in fe-moral neck fracture patients at four months and at one year follow-up. 3. To compare hip fracture patients care in Kaunas Clinics and Lund University Hospital and identify differences during patients’ trans¬por-tation, preoperative, and postoperative time periods. 4. To compare functional and quality of life outcome in femoral neck fracture patients treated in Kaunas Clinics and Lund University Hos-pital. Patients and methods To achieve the aims of the research project, three consequential stu¬dies... [to full text] / Šlaunikaulio kaklo (ŠK) lūžis - trauma, stipriai įtakojanti ir pakeičianti kiekvieno paciento tolimesnį gyvenimą, kadangi mažina savarankiškumą, skatina negalią po lūžio, didina mirštamumo riziką. Šiuolaikinei sveikatos priežiūros sistemai tai didelis ekonominis iššūkis, susijęs su pacientų gydymu, reabilitacija, priežiūra bei poreikiais pirmaisiais metais po lūžio Tyrimo tikslas – nustatyti veiksnius, turinčius įtakos šlaunikaulio kaklo lūžius patyrusių pacientų gydymo rezultatams, įvertinant pacientų priežiūrą iki patekimo į gydymo įstaigą ir hospitalizacijos laikotarpiais, lyginant rezultatus su Lundo universitetine ligonine. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti veiksnius, turinčius įtakos pacientų, patyrusių šlaunikaulio kaklo lūžius, klubo sąnario funkcijai bei su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei praėjus keturiems mėnesiams po traumos. 2. Nustatyti klubo sąnario funkcijos ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčius nuo keturių mėnesių iki vienerių metų po traumos. 3. Palyginti šlaunikaulio lūžius patyrusių pacientų priežiūrą Kauno klinikose ir Lundo universitetinėje ligoninėje, įvertinant skirtumus pacientų transportavimo į gydymo įstaigą, priešoperaciniu ir pooperaciniu laikotarpiais. 4. Palyginti klubo sąnario funkciją ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę tarp pacientų, gydytų Kauno klinikose ir Lundo universitetinėje ligoninėje, praėjus keturiems mėnesiams po traumos. Tyrimo metodika Tyrimas vykdytas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno... [toliau žr. visą tekstą]

Stipinkaulio distalinio galo lūžiai (SDGL) yra vienas dažniausių kaulų ir raumenų sužalojimų, sudarantys apie 3 proc. visų rankos sužeidimų. Lietuvoje, Sveidros duomenimis, 2010 m. dėl SDGL hospitalizuoti 1375 pacientai (986 moterys ir 389 vyrai). Vyrų traumų skaičiaus nei didėjimo, nei mažėjimo tendencijos nėra. Moterų traumų nuo 50–55 m. skaičius padvigubėja (47 iki 99). Vyresnių moterų SDGL patogenezės pagrindas gali būti osteoporozė. Tyrimo tikslas: Įvertinti kinezioteipavimo poveikį pacientams po tolimojo stipinkaulio galo lūžių. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų rankos funkciją ir savarankiškumą prieš ergoterapiją ir po jos taikant kinezioteipavimą; 2. Įvertinti pacientų rankos funkciją ir savarankiškumą prieš ergoterapiją ir po jos be kinezioteipavimo; 3. Palyginti ergoterapijos efektyvumą taikant kinezioteipavimą; Tyrimas buvo atliktas 2013 metų spalio – kovo mėnesiais. Ištirti 32 pacientai, patyrę tolimojo stipinkaulio galo lūžius, Viešosios įstaigos „Kauno klinikinėje ligoninėje“ bei „Kauno klinikos“, reabilitacijos skyriuje, gydyti ambulatoriškai. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę ir tiriamąją. Kontrolinę grupę sudarė pacientai, kuriems taikyta ergoterapija be kinezioteipavimo. Tiriamąją grupę sudarė pacientai, kuriems taikyta ergoterapija ir kinezioteipavimas. Abiejų grupių pacientams buvo sudaryta ir taikyta individuali ergoterapijos programa, atsižvelgiant į rankos funkcijos ir savarankiškumo sutrikimą. Ergoterapijos programos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Distal radius fractures are among the most common musculoskeletal injuries. It consists about 3% of all hand injuries. In Lithuania 1375 patients were hospitalized in 2010 year. Men injury rate has unchanged. Women injuries rate from 50-55 has doubled. Aim of work was to estimate occupational therapy and kinesio taping influence to patients, experienced radius fractures. Tasks of this work were: 1. Evaluate patients hand function and independence before and after occupational therapy through kinesio taping. 2. Evaluate patients hand function and independence before and after occupational therapy using kinesio taping. 3. Compare the effectiveness of occupational therapy through kinesio taping. Research was conducted in October 2013 – March to examine the 32 patients experienced distal radius fractures at Kaunas Clinical hospital and Kaunas clinics in rehabilitation department. Patients were divided into two groups: control and study. The control group consisted of patients who received occupational therapy without kinesio taping. The study group consisted of patients who received occupational therapy through kinesio taping. The individual occupational therapy program were formed and applied for both groups of patients according to the hand function and self – independence. For occupational therapy program to evaluate the effectiveness of kinesio taping were used: specially for this research prepared questionnaire; hand strength was measured with dynamometer; functional range... [to full text]

Stipinkaulio distalinės dalies lūžiai yra vienas iš dažniausių kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų. Literatūroje nurodoma, kad distalinės stipinkaulio dalies lūžiai yra 1/10 visų lūžių, kuriuos patiria vyresni nei 35 metų amžiaus asmenys. Apie 3 % pacientų, po šios traumos išlieka ilgalaikė negalia. Siekiant optimizuoti stipinkaulio distalinės dalies lūžių gydymą, buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo iškelti trys uždaviniai. Vertinome 2 savaičių imobilizacijos įtaką rankos funkcijai, po stipinkaulio distalinės dalies lūžio ir osteosintezės delnine rakinama plokštele. Taip pat vertinome,radiologinio lūžio tipo, pagal AO klasifikaciją, įtaką rankos funkcijai. Sugijus kaului, tirta metalinių konstrukcijų pašalinimo įtaka rankos funkcijai. Vertinant rezultatus, nustatyta, kad riešo judesių amplitudė ir rankos funkcija tarp pacientų, patyrusių stipinkaulio distalinės dalies lūžį su poslinkiu ir operuotų delnine rakinama plokštele, kuriems buvo taikyta pooperacinė 2 savaičių riešo imobilizacija ir kuriems pooperacinė riešo imobilizacija nebuvo taikyta, nesiskyrė. Tiriamiesiems, patyrusiems C tipo lūžį pagal AO radiologinę klasifikaciją nustatyta prastesnė funkcija. Riešo judesių amplitudė ir rankos funkcija po delninės rakinamos plokštelės pašalinimo nepakito. / Distal radius fracture is one of the most common injuries of the skeletal and muscular system. It has been reported in literature that distal radius fractures account for one-tenth of all the fractures experienced by people older than 35 years. Long-term disability remains in approximately 3% of patients after a distal radius fracture. In order to optimise treatment of distal radius fractures, a study with three objectives was performed. We evaluated the effect of immobilisation for the period of 2 weeks on the hand function after a distal radius fracture and osteosynthesis with a volar locking plate. The effect of the fracture type according to the AO classification on the hand function was also assessed. After the bone has healed, the effect of the removal of metal constructions on the hand function was evaluated. The analysis of the results demonstrated that there were no differences in the range of wrist motions and the hand functionbetween the patients after a displaced distal radius fracture operated with a volar locking plate and post-surgery immobilisation of the wrist applied for the period of 2 weeks and the patients who did not have post-surgery wrist immobilisation applied. A worse function was determined in the patients after type C fracture according to the AO radiological classification. The range of wrist motions and the hand function after the removal of a volar locking plate did not differ.

Žastikaulio viršgumburiniai lūžiai gana dažna vaikų trauma, ypač per pirmąjį gyvenimo dešimtmetį. Nėra vieningos nuomonės dėl šios patologijos gydymo taktikos bei chirurginio gydymo metodikų taikymo. Iki šiol neatlikta perspektyviųjų studijų, lyginančių kelių skirtingų chirurginių gydymo metodų pritaikymą viršgumburinių žastikaulio lūžių gydymui, įvertinant vėlyvuosius gydymo rezultatus. Todėl mūsų atliktos retrospektyvioji ir perspektyvioji studijos turės didelę įtaką formuojant naują požiūrį į šių lūžių diagnostiką, gydymą bei reabilitaciją. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, įvertinome skirtingų chirurginio gydymo metodų ankstyvuosius bei vėlyvuosius rezultatus, galimas komplikacijas, veiksnius, lemiančius gydymo sėkmę, ir rekomenduojam taikyti literatūroje iki šiol neaprašytą bei mūsų modifikuotą Dorgano perkutaninės osteosintezės metodą, gydant vaikus, patyrusius dislokuotą žastikaulio viršgumburinį lūžį. Taikant šį gydymo metodą, galima žymiai sumažinti jatrogeninių neurologinių komplikacijų skaičių. Vėlyvieji gydymo rezultatai, taikant šį gydymo metodą, nesiskiria nuo gydymo rezultatų įprastiniu osteosintezės būdu. / Supracondylar humeral fractures are rather common trauma in children, especially on the first decade of the life. There are no united opinion concerning therapy of this pathology and surgical technique. Still there is no high–quality perspective studies performed to compare several different surgery techniques for supracondylar humeral fracture that compare later results of the treatment. Therefore our retrospective and perspective studies will have great influence to form new viewpoint to diagnostics, treatment and rehabilitation of those fractures. Study performed will let us to evaluate early and late results, possible complications of different surgical techniques, will let us evaluate the factors that determine the success of the treatment. Summarizing the results of the studies, literature data and our practice we recommend an unpublished and modified by us pinning method of Dorgan percutaneous pining technique to treat children with displaced supracondylar humeral fracture. This technique leads to significant reduction of iatrogenic neurological complications. Late results of the treatment using this technique do not differ from standard pinning techniques in children.