Šiame darbe lyginami subsidiarumo principai katalikų socialinėje filosofijoje ir ES dokumentuose siekiant atskleisti ES subsidiarumo principo interpretavimo problemų šaltinį. Tyrimo tikslas – lyginant subsidiarumo principo katalikų socialinėje filosofijoje ir ES dokumentuose sampratas ir nustatant ryšio (jei toks egzistuoja) tarp jų pobūdį, atskleisti ES subsidiarumo principo prigimtį, kuri leistų paaiškinti, kodėl jo interpretacijų problemų taip ilgai neišeina išspręsti. Dėl aptartojo tyrimo objekto ir problemos pobūdžio, darbe atsiribota nuo socialiniuose moksluose taikomų empirinio tyrinėjimo metodų ir užsibrėžto darbo tikslo siekiama pasitelkus analitinį, istorinį-lyginamąjį, metafilosofinės žiūros ir diskurso analizės metodus. Atskirai analizuojamos katalikų socialinės filosofijos ir ES subsidiarumo principo sąvokos, jų pagrindimas. Šiame darbe metafilosofinio lyginimo metodas svarbus tuo, kad leidžia ne vien ieškoti istoriškai kintančių subsidiarumo ir su juo susijusių kitų sąvokų formalių panašumų ir skirtumų. Jis padeda atskleisti jų ištakas ir pagrindą platesniame filosofiniame kontekste, taigi ir įvertinti, kuris sąvokų grindimo būdas yra objektyvesnis, tikslesnis, o tuo pačiu ir keliantis mažiau interpretavimo bei subsidiarumo principo praktinio įgyvendinimo problemų. Darbo tikslas įgyvendinamas tokia tvarka: 1) pirmojoje dalyje analizuojama subsidiarumo principo samprata katalikų socialinėje filosofijoje. Aptariama katalikiško subsidiarumo principo vystimosi... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of subsidiarity has been incorporated into the legal system on the European Union (EU) by the Maastricht Treaty. The problem of the essential definition of the principle, however, has not been resolved yet. The aim of this Master thesis, entitled "Comparison Between the Principles of Subsidiarity in the Catholic Social Thought and in the Documents of the European Union", is to reveal the nature of the European principle of subsidiarity that would allow to explain why the problems of it’s interpretation cannot be resolved for such a long time. This aim is achieved by comparing the principles of subsidiarity in the Catholic social thought and in the documents of the EU. Putting the Catholic principle of subsidiarity in contrast with the European principle of subsidiarity can give a possibility to analyse the latter “from outside” and to distance from the unsuccessful attempts to resolve the problem of interpretation only by means of social sciences. The main problem consists in the fact that, while encountering the problems of interpretation of the principle of subsidiarity in the EU, the philosophical presuppositions of this principle are not reflected and it is identified with the principle of subsidiarity of the social Catholicism. The attempt to solve this problem is made by raising a hypothesis that the presuppositions of the principle of subsidiarity in the Catholic social thought and in the documents of the EU differ fundamentally. Notwithstanding that the... [to full text]

Tinkamas kapitalos struktūros suformavimas įmonėje turi didelę įtaką jos tikslų užtikrinimui bei finansiniam stabilumui. Tinkama įmonės finansinė padėtis priklauso ir nuo apskaitos politikos suformavimo. Šiame darbe tiriamas ryšys tarp įmonės kapitalo struktūros ir jos apskaitos politikos pasirinkimo bei atskleidimo. Atsižvelgiant į globalų kontekstą, buvo padaryta prielaida, kad 2008 m. pasaulinė finansinė krizė lėmė daugelio įmonių veiklos pokyčius. Darbo objektas – įmonių apskaitos politika. Šio darbo tikslas – ištirti kapitalo struktūros įtaką stambių įmonių apskaitos politikai, jos pasirinkimui ir atskleidimui. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: Išnagrinėti apskaitos politikos sampratą; Išanalizuoti apskaitos politikos pasirinkimą sąlygojančius veiksnius, Išanalizuoti apskaitos informacijos atskleidimo aspektus; Pateikti įmonės kapitalo struktūros formavimo prielaidas; Ištirti Lietuvos stambių įmonių apskaitos politikos pasirinkimo ir atskleidimo priklausomybę nuo kapitalo struktūros. Buvo iškeltos tokios hipotezės: H1 – Lietuvos stambios įmonės naudoja daugiau pelną didinančių apskaitos politikos metodų nei pelną mažinančių; H2 - Lietuvos stambios įmonės, kurių finansinis svertas yra didesnis, yra linkusios naudoti pelną didinančią apskaitos politiką; H3 – Lietuvos stambių įmonių, kurių skolos lygis kapitalo struktūroje didesnis, atskleidimo laipsnis yra didesnis; H4 – Lietuvos stambios įmonės, atskleidžiančios didesnę nei vidutiniškai apskaitos... [toliau žr. visą tekstą] / KEWORDS: Accounting policy, accounting policy choice, disclosure of accounting policies, capital structure, financial leverage, legitimacy theory, agency theory, signal theory, stakeholder theory. The optimal structure of the capital has a huge impact assuring its goals and financial stability. The company’s appropriate situation of financial condition depends on the accounting policies formation as well. In this paper there was made the investigation of correlation of company’s capital structure and its accounting policy choice and disclosure. Considering the global context of the worldwide financial situation, there were made an assumption that 2008 financial crises had an impact on most of Lithuanians enterprises performances. Object of the research – companys accounting policy. Aim of te researh was to investigate the impact of capital structure on accounting policy of large companys, on accounting policy choice and its disclosure. In order to achieve the aim of the thesis the were made such tasks as follows: analyse the factors that influence the choise of accounting policy, analayse the aspects of accounting policies disclosure, provide the assumptions of capital structure forming, investigate the connection between the choise and disclosure of accounting policy of large Lithuanian companies and its capital structure There were made five hypothesis: H1 – Large Lithuanian companies use accounting policy methods that increase the profit of current period instead of those... [to full text]