Tūkstantmečio vystymosi tikslai tai viso pasaulio valstybių indėlis, sprendžiant visuotines problemas ir užtikrinant kiekvienos šalies gyventojų gyvenimo sąlygas atsižvelgiant į aplinkos tausojimą bei darnaus vystymosi užtikrinimą. Šio darbo tikslas ir yra išanalizuoti bei įvertinti aplinkosauginių Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą Lietuvoje 1990-2008 metų laikotarpius. Siekiant įvertinti gyventojų nuostatas bei požiūrį Tūkstantmečio vystymosi tikslų atžvilgiu, buvo atliekama gyventojų apklausa, sudaryto klausimyno pagalba. Kiekvienos valstybės padėtį, įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus nusako numatytų rodiklių įgyvendinimo lygis. Lietuvoje, siekiant užtikrinti darnią aplinkos apsaugą yra stebimi šie rodikliai: miškingos ir saugomų teritorijų dalis, biologinės įvairovės ir rūšių, kurioms gresia išnykimas išsaugojimas, anglies dioksido dujų ir ozono pirmtakų emisija bei bendras vandens išteklių suvartojimas šalyje. Atskaitos taškas, nuo kada stebimas rodiklių kitimas yra 1990 metai, o numatyti tikslai turi būti pasiekti, pagal Tūkstantmečio deklaraciją, iki 2015 metų. Vykdant gyventojų apklausą buvo nustatyta, jog didžioji dauguma, 74 % apklaustųjų, nėra girdėję apie Tūkstantmečio vystymosi tikslus. 26 % respondentų, kurie žino, apie šiuos pasaulinius tikslus yra įgiję universitetinį išsilavinimą (67 %). Atliekant rangavimą, gyventojų nuomone svarbiausi Tūkstantmečio vystymosi tikslai yra skurdo ir bado panaikinimas pasaulyje, vaikų mirtingumo mažinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Millennium development goals – all world countries input in solving universal problems and assuring living conditions for every country‘s citizens, also considering environment and sustainable development aspects. The aim of this work is to analyse and evaluate the implementation of environmental Millennium development goals in Lithuania during 1990-2008. In order to evaluate people attitudes in regard to Millennium development goals, population survey was conducted, with the help of questionnaire. Implementation level of foreseen indicators indicates every country’s progress in implementing Millennium development goals. In Lithuania, pursuing to assure sustainable environment protection, such indicators are observed: parts of forested and protected territories, protection of biological diversity and species, which are at risk of extinction, emission of carbon dioxide and ozone prosecutors and general water consumption in the country. Year 1990 is a starting point. According to Millennium declaration, the intended aims must be reached up to 2015. Survey reveals that the majority – 74 % of respondents have not heard about Millennium development goals. 26 % of respondents, who are aware of those global aims, hold a university degree (67 %). In citizens’ opinion, most important Millennium development goals are elimination of poverty and hunger in the world, reducing of children’s death-rate and assurance of friendly environment. These aims were named as very important by... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos benamystės problemos, benamystės sąvokos ribų sudėtingumas ir skirtingas apibrėžtinumas ES šalyse. Taip pat išanalizuotos Lietuvos ir ES šalių vykdoma politika benamystės klausimu. Pirmoje darbo dalyje tiriama užsienio ir Lietuvos autorių mokslinė literatūra, kurios pagalba patikslinamos darbo užduotys, patvirtinamas temos pagrįstumas, tyrimo tikslo pakankamumas. Taip pat analizuojamos benamystės priežastys ir tapsmo benamiu procesas, atskleidžiama benamystės sąvokos problema bei benamių klasifikacija. Antroje dalyje ištiriamos ES socialinės politikos ištakos ir raida benamystės kontekste, taip pat analizuojamos ES vykdomos strategijos skurdui ir benamystei sumažinti. Išanalizuojami ir palyginami 2009 m. ir 2010 m. Eurostato pateiktų skurdo rizikos lygio rodikliai. Trečioje baigiamojo darbo dalyje analizuojama LT socialinė politika benamystės kontekste, jos ištakos ir raida, Lietuvoje vykdomos strategijos ir projektai benamystei mažinti. Taip pat pateikiami ir palyginami Lietuvos statistikos departamento skurdo rizikos rodiklių 2010 m. ir 2011 m. duomenys. Ketvirtoje darbo dalyje pristatomi empirinio tyrimo rezultatai: apibūdinamas Vilniaus miesto nakvynės namų ir Vilniaus Carito nakvynės namų darbo pobūdis, veiklos tikslai ir pagrindinės užduotys, įvertinama socialinių darbuotojų nuomonė, kuri atskleidžia skirtingą požiūrį ir skirtingą benamystės problemos vertinimą organizacijose. / The problem of homelessness, the complexity of the limits of homelessness concept and the difference in defining it in the EU countries are analysed in this Master’s thesis. The policy on homelessness carried out in Lithuania and EU countries is also dealt with in it. In the first part of the thesis, the literature of foreign and Lithuanian authors on the subject is explored It helps to make the tasks of the work more precise, to corroborate the validity of the theme, to state the sufficiency of the target explored. The causes of homelessness and the process of becoming a homeless are analysed as well, the problem of the concept of homelessness and the classification of the homeless are disclosed here too. The second part explores the sources of the EU policy and its development in the context of homelessness, and the EU strategies that are in progress to diminish poverty and homelessness are described. The indices of poverty risk level as reported by the EUROSTAT in 2009 and 2010 are analysed and compared. The third part of the thesis deals with the Lithuania’s social policy in the context of homelessness, its sources and development, the strategies and projects in progress in Lithuania to diminish homelessness. Also, the indices in years 2010 and 2011 on poverty risks are presented and compared according to the data of the Statistics Department of Lithuania. The fourth part presents the results of the empiric research: the character of work, the goals of the activities and... [to full text]