1 |
XIX amžiaus pirmosios pusės surinkimininkų giesmynų istorija (genezė ir kalba) / The History of the Hymn Books from the 19th Century Fellowship Movement (Language and Genesis)Strungytė Liugienė, Inga 09 December 2014 (has links)
Disertacijos objektas yra XIX amžiaus pirmosios pusės Mažosios Lietuvos surinkimininkų giesmynų ir jų giesmių istorija tekstologiniu, lingvistiniu požiūriu.
Tyrimo šaltiniai – giesmynai: „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ (1817, Tilžė), „Mažos giesmių knygelės“ (1819, Tilžė), manoma parengti Kristijono Endrikio Mertikaičio. Šioje disertacijoje pirmą kartą išsamiai analizuojama giesmynų ir jų dalių sandara, kalba ir šaltiniai, apžvelgiami XVIII amžiaus Karaliaučiaus vokiški giesmynai, atskleidžiamas Halės pietizmo vaidmuo, sudarant vokiškų ir lietuviškų giesmynų repertuarą. Ištyrus lietuviškus giesmynus buvo prieita prie tokių išvadų: Mertikaitis, sudarydamas surinkimininkų reikmėms skirtą giesmyną „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ (1817, Tilžė), iš principo laikėsi oficialiųjų bažnytinių giesmynų formavimo principų. Dalis verstų ir originalių giesmių (iš viso 52) tiesiog perimta iš lietuviškų šaltinių. Giesmyno „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ (1817, Tilžė) giesmės kalbos požiūriu skirtinos į dvi grupes – pasauliečių ir dvasininkų giesmes. Kalbos tyrimai patvirtino istoriografų spėjimą, kad Mažos giesmių knygelės parengtos to paties asmens Mertikaičio. Nustatyta, kad vokiškieji giemynų šaltiniai yra Karaliaučiaus teologijos profesoriaus, pietisto Frantzo Alberto Schultzo 1752 metų giesmynas Kern Alter und Neuer geiſtreicher Lieder, Als der Ʒweyte Theil, jaunosios kartos Halės pietisto Ernsto Gottliebo Woltersdorfo sudarytas... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the dissertation is the history of the hymn books and hymns of the first half of 19th century Fellowship Movement in Lithuania Minor in textual and linguistic approach.
The sources of the research are the hymn books „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ (1817) and „Mažos giesmių knygelės“ (1819), supposedly composed by Kristijonas Endrikis Mertikaitis. For the first time, the detailed analysis of the structure, language and sources of the hymn books and their parts, the overview of the 19th century German hymn books from Königsberg, and the explanation of the role of Halle Pietism in composing the repertoire of the German and Lithuanian hymn books are provided in this dissertation. The examination of Lithuanian hymn books has led to the following conclusions: when composing the hymn book „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ for the needs of Fellowship Movement, Mertikaitis essentially followed the official line for the formation of church hymn books. The portion of translated and original songs (52 in total) is simply taken from Lithuanian sources. The hymnal „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“ have to be divided linguistically into two groups - the hymns for laity and the hymns for clergy. Linguistic research confirmed the presumption of historians that hymn book „Mažos giesmių knygelės“ is composed by the same person, i. e. Mertikaitis. It was established that German sources of the hymn books are the hymn book „Kern... [to full text]
|
2 |
Kalbų kontaktai Mažojoje Lietuvoje XVIII a. : Slavizmai Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ leksikoje / Language contacts in Lithuania Minor in the 18th century : Slavic loanwords in the lexicon of Kristijonas Donelaitis' poem "Metai"Telycenaite, Kristina January 2020 (has links)
Slavic loanwords, which were widely used in the Lithuanian language in the 18th century, are the target of this study. Researchers have continually faced the problem to distinguish which of Slavic languages – Ruthenian (Belarusian), Polish, or Old Russian – have had the biggest influence on Lithuanian. This study focusses on the Slavic loanwords in the poem “Metai” by Kristijonas Donelaitis, the first work of fiction in Lithuanian language written in Lithuania Minor. The research is done through the analysis of K. Donelaitis' lexica in the poem: the Slavic loanwords are first selected, then classified according to the Slavic language to which they belong, and then put into a topical field (professions, musical instruments, holidays, household domain, etc.). It was difficult to determine through which Slavic language the loanwords came into the Lithuanian language. However, it was identified that Belarusian, in most of the cases, seems to have had the biggest influence in K. Donelaitis' lexicon. / <p>The defense took place via ZOOM.</p>
|
Page generated in 0.0686 seconds