Statistikos departamentas siekdamas užtikrinti statistinės informacijos kokybę vadovaujasi Europos statistikos sistemos kokybės deklaracijos ir Europos statistikos praktikos kodekso nuostatomis. Tuo tarpu Pramonės statistikos skyrius savo skelbiamos informacijos kokybę pagerinti gali padidinus pirminių statistinių duomenų kontrolių ir klaidų „išgaudymo“ skaičiumi. Taigi, vienas iš pagrindinių šio darbo uždavinių ir buvo – gerinti Pramonės statistikos skyriaus skelbiamų duomenų (apie pagrindinių gaminių gamybos ir pardavimo apimtis ir jų pokyčius) kokybę, t.y. automatizuoti įmonių pramoninių gaminių gamybos ataskaitose loginių klaidų paiešką. Loginių klaidų „išgaudymui“ buvo pasiūlytos programos, kurių veikimas buvo patikrintas su pirminių (duomenys iki antrinio redagavimo) duomenų rinkiniu, o gauti rezultatai – tai įmonių, padariusių vienokio ar kitokio tipo loginę klaidą, sąrašas. Atlikus logistinę regresiją, buvo gauta, kad klaidos atsiradimą įtakoja ataskaitos pateikimo būdas (t.y. elektroninės formos siuntimas), gaminio kodo agregavimo lygis (t.y. tie kodai, kurie išsiskaido į smulkesnius kodus) bei matavimo vienetai kai jie yra „-“. / In order to warrant the quality of statistical information the Department of Statistics to the Government of the Republic of Lithuania follows Quality declaration of the European Statistical System and Code of practice for European statistics. The Division of statistics on industry, accordingly, in order to improve the quality of information it publishes may increase the number of primary statistical data controls and error eliminations. Thus, the primary aim of this thesis is to improve the quality of data (on the amount and changes of production and trade of major products) that is published by the Division of statistics on industry, i.e. to automate the search for the logical errors in the reports on the production of industry products at enterprises. A software application was developed for the elimination of logical errors. It was tested with the set of primary statistical data (the data before the secondary editing) and it provided as its result a list of companies that have made some kind of mistake. By means of logistic regression it was found that the appearance of a mistake is conditioned by the method of submission of the report (i.e., the uploading of an electronic form), by the level of aggregation of a product code (i.e., the codes that resolve into smaller codes) and by the measures when they are “-”.

Konjunkcija – loginiai prasminiai ryšiai tarp dviejų sakinių, realizuojami formaliomis sakinių siejimo priemonėmis, išreiškiančiomis tam tikrus santykius. Konjunkcijos raiškos priemonių gretinimui pasirinkti dviejų skirtingų funkcinių stilių – meninio ir administracinio – tekstai. Konjunkcija skirstytina į du tipus: tipiškąją ir modalinę. Tipiškąja konjunkcija reiškiami santykiai yra grynieji, jais nenusakomas joks vertinimas ar santykis su tekstu. Pagal tai, kokias funkcijas tekste atlieka loginės semantinės (prasminės) sakinių siejimo priemonės, skiriami keturi tipiškosios konjunkcijos potipiai: sudėjimo, priežasties, priešinamoji ir laiko konjunkcija. Modalinės konjunkcijos siejimo priemonės ne tik susieja sakinius kokiu nors santykiu, bet taip pat nusako ir tam tikrą adresanto požiūrį į sakomą dalyką, turi subjektyvumo atspalvį; ją realizuojančios siejimo priemonės gali išreikšti abejojimą, įsitikinimą, pabrėžimą ar reikšti informacijos šaltinį. Tirtų konjunkcijos atvejų analizė leidžia daryti tokias išvadas: 1) Gausiausia tirtuose tekstuose – sudėjimo konjunkcija (45%). Dažniausias sudėjimo santykis – turinio papildymas – meninio stiliaus tekste reiškiamas sudedamuoju jungtuku ir, administracinio stiliaus tekste – jungtuku tačiau. 2) Pridūrimo konjunkcija būdinga tik meninio stiliaus tekstams, nes atlieka ekspresinę funkciją. 3) Administracinio stiliaus tekste labai dažnas iliustruojamasis santykis, realizuotas įterpiniu pavyzdžiui. Tai lemia analizuoto teksto... [toliau žr. visą tekstą] / A conjunction is a logical semantic link between two sentences, realized with the formal devices for connecting sentences, and expressing certain relations. Two different styles of texts were chosen for the comparison of the devices used to express a conjunction, which are literary texts and administrative texts. Conjunctions are divided into two types: typical and modal. A typical conjunction expressing relation are pure, and with them no judgement or link with the text is defined. There are four sub-types of typical conjunctions according to the functions the logical semantical devices for connecting sentences perform in the text, which are additive, causal, adversative and temporal conjunctions. The linking device for a modal conjuntion do not only link sentences by a relation, but also define a certain point of view by the addresser towards something that is said, and has a hint of subjectivity; the connecting tools realizing it can express doubt, certainty, emphasis or stand for an informational source. The analysis of the cases of the conjuntions studied allow one to make the following conclusions: 1. The most conjunctions found in the texts analysed were additive conjuntions (45 %). The most common building relationship – extension – in an literary text is expressed by using the building conjuntion ir (“and”), and in administrative texts with the conjunction tačiau (“however”). 2. Enhancement conjunctions are characteristic only for literary texts, because they... [to full text]