Lašišų (Salmo salar L.) skirtingų amžinių grupių tyrinėjimas yra svarbus norint įvertinti šių žuvų išteklių. Žuvų augimo įvertinimas yra svarbus rodiklis, leidžiantis apibūdinti populiacijos būklę ir prognozuoti žuvų išteklius. Jis gali kisti tiek laike, tiek erdvėje kartu su jam darančiais įtaką biotiniais ir abiotiniais veiksniais. Darbo tikslas yra, remiantis turima ir sukaupta informacija, išnagrinėti lašišų populiacijos paplitimo ypatumus ir gausumą Lietuvos upėse, jų išteklių sumažėjimo prevencines priemones, bei nustatyti lašišų jauniklių augimo priklausomybę nuo upių ekologinių sąlygų. Duomenys buvo rinkti lašišinėse upėse 2000 – 2006 metais, vykdant VU Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijai Lašišinių žuvų monitoringo programą bei Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui Lašišinių žuvų įveisimo į valstybinius neišnuomotus vandens telkinius planus (programas). Upių bendro hidrologinio režimo apžvalgai panaudoti Žeimenos, Vilnios ir Šventosios upių Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vandens matavimo stočių duomenys už 2000 – 2006 metus. Pradėjus veisimo ir įžuvinimo darbus, 1999-2006 metais į upes išleista 715,56 tūkst. lašišų jauniklių, iš jų 39 % visos įveisimo medžiagos atiteko Neries baseinui, 34 % – Šventosios, 11 % – Šventosios (pajūro), 10 % – Dubysos ir 6 % Minijos baseinui. Pagal tyrimų ir eksperimentinio vertinimo duomenis 2006 m. 10 Lietuvos lašišinių upių potencialus produktyvumas siekia apie 137 tūkst. rituolių... [toliau žr. visą tekstą] / Researches on salmon (Salmo salar L.) adults and juveniles are important for the estimation of these fish stocks. The growth of individuals varies temporarily and spatially, relatively to abiotic and biotic factors. The aim of this work is to estimate a peculiarity and density of salmon population and define ecological conditions - dependent growth of salmon juveniles in Lithuanian rivers. Investigations were carried out in different salmon rivers sampling stations in 2000 – 2006, in pursuance of programme of salmon fish abundance monitoring in investigated water bodies by Institute of Ecology of Vilnius University, and in pursuance of programme of releasing cultured salmon juveniles into rivers by Lithuanian State Pisciculture and Fishery Research Centrum. Data for the overview of Žeimena, Vilnia and Šventoji river‘s hidrological regime was collected from Lithuanian Hydrometeorological Service under the Ministry of Environment for year 2000 – 2006. In 1999 – 2006 about 715560 individuals of cultured salmonids were released at all life stages, i.e. as fry, juveniles and smolts. 39 % of it‘s hatchery production comes for Neris river basin, 34 % - Šventoji river basin, 11 % – Šventoji (seabord) river basin, 10 % – Dubysa and 6 % Minija river basin. According to research and experimental assessment potential salmon smolt production in Lithuanian rivers amounts to 137 000 individuals. However, the actual annual wild salmon smolt production makes only 25.6 – 26 % of that potential... [to full text]

Svarstymai apie ekologinio saugumo sampratą bei šio sektoriaus reikšmę valstybių nacionalinių interesų kontekste prasidėjo dar praeito šimtmečio viduryje. Dėl spartaus ekonominio vystymosi kilo daugybė aplinkos saugumo problemų, tiek visame pasaulyje, tiek Baltijos jūros regione. Ekologinio saugumo problemos bei jų sprendimas savo prigimtimi peržengia nacionalinių valstybių sienas. Dėl šios priežasties pradėtos kurti tarptautinės institucijos arba režimai, atsirado poreikis tarptautiniam bendradarbiavimui. Siekiant spręsti aplinkos saugumo klausimus Baltijos jūros regiono valstybės įkūrė Helsinkio Komisiją bei aktyviai dirba šioje srityje. Pagrindinis darbo tikslas yra susipažinti ekologinio saugumo problematika Baltijos jūros regione, įvardijant pagrindinus tikslus bei iššūkius, bei jų įgyvendinimo galimybes ir efektyvumą. Siekiant geriau atskleisti temą darbe yra lyginami Švedijos ir Lietuvos atvejai. Pagrindiniai darbo uždaviniai yra apibrėžti valstybių nacionalinių interesų saugumo sampratą ir plačiau apžvelgti pagrindinius ekologinio arba aplinkos saugumo apibrėžimus ir perspektyvas politikos mokslų teorijoje. Aptarti svarbiausias grėsmes ir iššūkius Baltijos jūros regiono ekologiniam saugumui, atkreipiant dėmesį į pagrindines aplinkos saugumo problemas su kuriomis susiduria Švedija ir Lietuva. Susipažinti su Helsinkio Komisijos vaidmeniu Baltijos jūros regiono ekologinio saugumo srityje. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą bei uždavinius naudojamas aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / Ecological security problems, such as climate change and severe air and water pollution, have reached global attention over the last couple of decades. Environmental threats are usually caused not only by one state and can have impacts well beyond national borders. Hence, there is an obvious need for cross-national cooperation. The main object of this study is the challenges of ecological security in the Baltic Sea region and the efforts to meet them through cooperation within the Helsinki Commission. The Helsinki Commission is one of the main institutions seeking to ensure marine environment protection in the Baltic Sea through international cooperation between Denmark, Estonia, Finland, Germany, Latvia, Lithuania, Poland, Russia, Sweden and the wider European Union. To better understand the role and possible effects of the Helsinki Commission, a comparison between Sweden and Lithuania is being made. The main focus is on recent developments of ecological security, particularly after the adoption of the Helsinki Commission’s Baltic Sea Action Plan in 2007. The central question of this work is: what are the main ecological security problems and objectives set by the Helsinki Commission and what are the challenges for implementation in Sweden and Lithuania? Descriptive, comparative, and analytical research methods are employed in order to analyze this question. Numerous studies have revealed that pollution, caused by the agricultural sector, marine transportation and other... [to full text]

Aplinkosauginis ir ekologinis ugdymas skatina pažinti aplinką bei suteikia gilesnius pažintinius gamtos mokslų gebėjimus, skatina aplinkai palankaus elgesio motyvaciją, atsakomybę už savo veiksmus. Visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas yra svarbus įgyvendint aplinkos politiką ir siekiant darnaus vystymosi plačiąja prasme, o visuomenės informavimas ir švietimas tampa esmine kaitos ir pilietinės veiklos prielaida. Aukštosios mokyklos yra viena iš sudėtinių švietimo sistemos dalių. Šio darbo tikslas yra ištirti VDU studentų ekologines nuostatas ir nustatyti ekologinio sąmoningumo lygį bei jį sąlygojančius veiksnius. Tikslui pasiekti semestro pradžioje buvo apklausta 447 respondentai, o semestro pabaigoje 552 respondentai. Norint įvertinti kaip kito studentų ekologinis sąmoningumas semestro pradžioje ir pabaigoje buvo naudojamas Vilkoksono ženklų kriterijus. Buvo skaičiuotas vidutinis gausumo rangas, rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05 ir (atskirais atvejais p<0,1). Apibendrinus apklausos duomenis, paaiškėjo, kad išklausytas biomedicinos ir fizinių mokslų kursas reikšmingos įtakos studentų aplinkosauginio sąmoningumo lygmens pasirinkimui neturėjo (Z= -1,136, p>0,05). Toki pat duomenys gauti ir analizuojant respondentų domėjimąsi ekologija, aplinkos problemomis (Z=-0,306, p>0,05). Taip pat buvo tiriamas atsakomybės priskyrimas už aplinkos apsaugą. Mažiausiai studentų požiūris kito asmeninio atsakingumo už aplinkos apsaugą, o labiausiai žiniasklaidos... [toliau žr. visą tekstą] / Environmental and ecological education promotes knowledge of the environment and provide a deeper cognitive science skills and promote environmentally friendly behavior motivation, responsibility for their actions. Public environmental awareness is important for realization of environmental policy and sustainable development in the broad sense, and public information and education is a fundamental change and civil activity assumption. High school is one of the constituent parts of the education system. The aim is to explore the ecological VDU students and establish a level of environmental awareness and the factors determining it. In order to achieve a semester at the beginning of 447 respondents were interviewed and at the end of the semester 552 respondents. In order to assess the evolution of students environmental awareness at the beginning and end of the semester was used Wilcoxon criteria. The calculated average abundance rank, is considered statistically significant at p <0.05 and (in some cases, p<0.1). Summarizing the survey data showed that heard in biomedical and physical sciences course material didn‘t impact on students environmental awareness level (Z = -1.136, p>0.05). The same data were obtained and the analysis of respondents interest in ecology and environmental problems (Z =-0.306, p>0.05). It has also been studied in attribution of responsibility for environmental protection. At least student attitudes change students personal responsibility for... [to full text]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe pateikiami skirtingų ekologinių trąšų poveikio vasariniams kviečiams tyrimai. Tyrimų objektas – paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) vasarinės veislės ‘Triso‘ agrocenozė. Tyrimų tikslas – nustatyti ekologinių azoto trąšų poveikį vasarinių kviečių agrocenozei. Tyrimų metodai: Vasarinių kviečių derlius nustatytas svoriniu metodu, perskaičiuojant į 15 % drėgmės derlių. Kviečių augalų, produktyvių stiebų ir piktžolių skaičius bei masė nustatyti kiekviename laukelyje 4 vietose 0,25 m2 dydžio ploteliuose. Dirvožemio ėminiai mineralinio azoto koncentracijos nustatymui buvo imti du kartus iš visų variantų laukelių 0–30 ir 30–60 cm sluoksnio: pirmą kartą pavasarį prieš pagrindinį augalų tręšimą azoto trąšomis, antrą kartą rudenį. Tyrimų rezultatai. Kviečių produktyvių stiebų skaičius, 2010 m. patikimai didžiausias buvo laukeliuose tręštuose kaulų miltais, kaulų miltais ir žaliąja trąša bei Biofer ir žaliąja trąša, 2011 ir 2012 m. – Biofer ir kaulų miltais tręštuose laukeliuose. 2010 ir 2012 m. nustatyta, kad visuose tręštuose laukeliuose, išskyrus 2012 metais tręšiant Biofer trąšomis, piktžolių skaičius buvo esmingai mažesnis, negu netręšiant. Nustatyta piktžolių orasausės masės mažėjimo tendencija, pasėlius tręšiant įvairiomis azoto trąšomis. Vasarinių kviečių derlius 2010–2012 m. buvo patikimai didesnis azotu tręštuose laukeliuose, lyginant su netręštais. Vertinant dirvožemį, 0–30 ir 30–60 cm sluoksniuose, auginant vasarinius... [toliau žr. visą tekstą] / In this thesis of master degree studies research of the influence of different ecologic fertilizer on spring wheat is made. The object of the research – spring wheat (Triticum aestivum L.) ‘Triso’ agrocenosis. Aim of the research – to research the influence of different ecologic fertilizer on spring wheat. Research methods: yield of spring wheat is measured by weight with 15 percent of moisture. Wheat plants, productive stems, mass and number of weed is measured in 4 sectors of 0,25 m2. Examples of soil for measurements of mineral nitrogen first time was taken in spring before the main fertilization second time in autumn, from 0–30 cm. and 30–60 cm. layer. The results of research. The number of productive stems in the year of 2010 was reliably the greatest in the fields that bone meal, green manure and Biofer fertilizer were applied. In the year of 2011 and 2012 – in fields fertilized with Biofer and bone meal. In year 2010 and 2012 was researched that the number of weed significantly decreased in fertilized fields except the year 2012 when Biofer fertilizer were applied. Number of weed in fertilized fields was significantly smaller than in unfertilized fields. The decrease of air dry mass of weed is detected while fertilizing crop with nitrogen. Yield of spring wheat in year 2010 – 2012 was significantly greater in fertilized fields in comparison with unfertilized fields. Quality of soil in layer of 0–30 and 30–60 cm where spring wheat were grown was significantly... [to full text]

Darbo tikslas: atlikti vartotojų apklausą apie ekologiškos kiaulienos pasirinkimą, palyginti ekologinėmis ir įprastinėmis sąlygomis išaugintų Lietuvos baltųjų kiaulių mėsos savybes. Darbo uždaviniai: atlikti vartotojų apklausą apie ekologiškos kiaulienos pasirinkimą, jų žinias apie Lietuvos baltųjų kiaulių veislės kiaulienos savybes; atlikti Lietuvos baltųjų kiaulių išaugintų ekologinėmis sąlygomis skerdenos kokybės, mėsos fizinių, cheminių rodiklių tyrimą, mėsos kai kurių technologinių savybių (vandens rišlumo, tekstūros rodiklių ir kt.) analizę; gautus tyrimo rezultatus palyginti su Lietuvos baltųjų kiaulių, išaugintų įprastinėmis sąlygomis, mokslinėje literatūroje pateiktais skerdenos kokybės, mėsos fiziniais, cheminiais rodikliais ir kai kuriomis technologinėmis savybėmis. Tyrimai atlikti 2013 m. LSMU ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Chemijos laboratorijose. Skerdenas atvėsinus (praėjus 24 val.) buvo nustatytas: lašinių storis (ties 10 šonkauliu), ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas, kumpio masė (kg), aktyvusis rūgštingumas (pH), raumeningumas. Ekologinėmis sąlygomis išaugintų Lietuvos baltųjų veislės 6 kiaulių skerdenų, sveriančių apie 90 kg, mėsos cheminei sudėčiai, fiziniams bei technologiniams rodikliams, buvo paimti 6 mėginiai. Praėjus 48 val. po skerdimo, buvo nustatytas: mėsos spalvingumas, mėsos vandens rišlumas, virimo nuostoliai, mėsos vandeningumas, mėginių tekstūros savybės bei baltymai. Gauti rezultatai. Atlikus apklausą... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: to do consumers survey about about organic pork selection, to compare Lithuanian white swine meat properties of Lithuanian white swines raised in organic and typical conditions. Tasks: to do consumers survey about organic pork choice their knowledge of Lithuanian White pig breed pork qualities; to do Lithuanian White pigs reared in organic conditions research of carcass quality, meat physical, chemical indicators, some of meat technological properties (water holding capacity, texture parameters, etc.). analysis; these results compare with Lithuanian White pigs, reared under typical conditions, in the scientific literature carcass quality, meat physical, chemical indicators and some technological properties. Research were carried out in 2013 LSMU and Kaunas University of Technology, Institute of Food Chemistry labs. Carcasses after chilling (24 hrs.) were observed: backfat thickness (10th rib), loin muscle cross-sectional area, ham weight (kg), the active acidity (pH), lean meat. Organic grown Lithuanian white breed pigs 6 carcasses about 90 kg weight of study meat chemical composition, physical and technological characteristics were taken 6 samples. At 48 h post-mortem was set meat color, meat water holding capacity, cooking loss, drip of meat, the texture characteristics of the samples and proteins. Results. Found out that more expensive organic pork purchases by respondents' income was not statistically significant (p = 0.941). In assessing whether the purchase... [to full text]

Tiriamojo darbo objektas – segetinės floros paplitimas Vakarų Žemaičių lygumos, Šilutės rajono ekologinės gamybos ūkių žieminių rugių pasėliuose. Tyrimo tikslas – lauko tyrimais įvertinti segetinės floros paplitimo priklausomybę nuo priešsėlių pasirinktuose ekologinės gamybos ūkių žieminių rugių pasėliuose. Tyrimo metodika. Siekiant ištirti segetinės floros paplitimą žieminių rugių pasėliuose, piktžolės bei rugiai buvo imami iš penkių ekologinių ūkių. Tyrimai atlikti 8 žieminių rugių laukuose. Piktžolių bei rugių kiekis buvo nustatomas kiekviename lauke išskiriant po 0,25 m2 tyrimo laukelius kiekvieno lauko pradžioje, viduryje ir gale. Gauti duomenys perskaičiuoti į 1 m2. Pasirinktuose tyrimo laukeliuose skaičiavimai atlikti vegetacijos pradžioje ir prieš derliaus nuėmimą. Vegetacijos pradžioje nustatytas pasėlių ir piktžolių skaičius, o prieš derliaus nuėmimą apskaičiuotas produktyvių, neproduktyvių stiebų bei piktžolių skaičius. Prieš derliaus nuėmimą iš kiekvieno tyrimo laukelio piktžolės buvo raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtytos žemės, suskaičiuojamas augalų kiekis vnt. bei pasveriama žalia masė. Piktžolės džiovintos saulės neapšviestoje patalpoje, o joms išdžiūvus nustatyta orasausė masė. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus didžiausias piktžolių skaičius buvo po mišinio ir po pūdimo. Mažiausiai piktžolių rasta žieminiuose rugiuose, kurių priešsėlis buvo dobilai ir bulvės. Daugiausiai produktyvių stiebų ir mažiausiai piktžolių rugių pasėliuose... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of research – the spread of segetic flora in the chosen cereals of winter ray in organic farms in the West Samogitia flatland in Silute region. The aim of the research – to measured the spread of the segetic flora dipendence on the precrop of winter ray. Methods of the research. On purpose to estimate the abudance of segetic flora in cereals of winter ray, the weeds were taken from eight organic fields. The amout of segetic flora was estimate in 0,25 m2 microfields which were separated at the begining and at the and of earch field. Data was translated to 1 m2. The samples of the weeds are taken in 2 stages: at the begining of vegetation ant before gathering. The results of the research. The biggest variety of the weed were estimated under the compound and fallow. The smallest variaty of the weeds were estimated under the clover sod and potatoes. The most of the productive stem and the least of the segetic flora were found under the clover sod. The least of the productive stem were estimated under the potatoes. The most of the segetic flora were found under the compound. Then most of the segetic flora and the most of the air – drief weight of the segetic flora were estimated in the farm Nr. 1.

Tyrimo objektas – ekologiniai ūkiai Darbo tikslas – nustatyti ekologinio ūkininkavimo plėtros kryptis ir suformuoti skatinimo priemones Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti ekologinio ūkininkavimo sampratos esmę ir svarbą darniam žemės ūkio vystimuisi. 2. Identifikuoti ekologinio ūkininkavimo plėtrą lemiančius veiksnius. 3. Išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo būklę Lietuvoje ir nustatyti plėtros tendencijas. 4. Nustatyti ekologinio ūkininkavimo plėtros skatinimo galimybes. Tyrimo metodai: Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros analizė, sisteminimas ir apibendrinimas taikant specialiosios literatūros bendruosius mokslinius tyrimo metodus: mokslinės literatūros loginę analizę ir sintezę, grafinį vaizdavimo metodą. / Research object: – the ecofarms Research aim: - to set the direction for the development of organic farming and create incentives. Research objectives: 1. To reveal the essence of the concept of organic farming and the importance of sustainable agricultural development 2. To identify the development of organic farming factors 3. To analyze the organic farming state of Lithuania and identify trends 4. Set the promotion of organic farming development opportunities Research methods: the Lithuanian and foreign authors of scientific literature analysis, organization and summary of the literature with the general research methods: scientific literature, logical analysis and synthesis, visualization method.

Tyrimo objektas – segetinė flora ekologinės gamybos ūkyje. Darbo tikslas – lauko tyrimais ištirti ekologinio gamybos ūkio segetinės floros gausumą varpinių javų bei daugiamečių žolių pasėliuose. Darbo metodai. Siekiant ištirti segetinės floros gausumą varpinių javų ir daugiamečių žolių pasėliuose, piktžolės buvo imamos iš 3 laukų: 1 – pirmų naudojimo metų dobilų ir motiejukų mišinys, 2 – avižų ir žirnių mišinys, 3 – antrų naudojimo metų daugiametės žolės (pašariniai motiejukai). 2010 metų gegužės mėnesį iš kiekvieno lauko buvo išskirta po 12 tyrimo laukelių (0,25 m2 ploto) keturiose vietose t.y. iš l m2, kiekvieno lauko pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Išskirtuose laukeliuose piktžolės imamos tris kartus: vegetacijos pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Piktžolės raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtomos žemės, tą pačią dieną nustatoma kiekvieno laukelio piktžolių botaninė sudėtis ir žalioji masė. Toliau piktžolės džiovinamos saulės neapšviestoje patalpoje keletą dienų, joms išdžiūvus nustatoma orasausė masė. Darbo rezultatai. Tirtuose varpinių javų bei daugiamečių žolių pasėliuose per visą tyrimo laikotarpį buvo aptiktos 27 piktžolių rūšys: 19 trumpaamžių ir 18 ilgaamžių. Iš trumpaamžių piktžolių vyravo: daržinė žliūgė (Stellaria media) ir dirvinis garstukas (Sinapis arvensis), o iš ilgaamžių piktžolių vyravo: dirvinė usnis (Cirsium arvense) ir dirvinė pienė (Sonchus arvensis). Piktžolių skaičius buvo didžiausias avižų ir žirnių mišinio pasėlyje – vidutiniškai 349 vnt. m-2... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – segetal flora in organic farming. The aim of the research – to perform field studies in order to investigate the abundance of segetal flora in cereal crops and perennial grasses at Agro ecological centre of Lithuanian University of Agriculture. Methods of the research. In order to investigate the abundance of segetal flora at cereal crops and perennial, weeds were taken from three fields: 1 – the first year use of clover and timothy, 2 – oats and peas mixture, 3 – the second year use of perennial grass (timothy). 2010 May has been divided 12 research fields (0,25 m2) in four areas namely on the 1 m2 at the beginning, middle and the end of each field. Weed were taken three times: at the beginning of vegetation, in the middle and the end. Weeds are eradicated with the roots, soil taken of, each field botanical structure and green mass are determined the same day. Then weeds are dried in dark room for several days, air-dried weight determined after this. The results of the research. Studying cereal crops and perennial grasses during the whole period were found in 27 species of weeds: 19 short and 18 long-living. Leading short-living weeds: common chickweed (Stellaria media) and wild mustard (Sinapis arvensis), dominating long-living weeds: ground thistle (Cirsium arvense), forage milk (Sonchus arvensis). Weed density was the highest in a mixture of oats and peas crop – an average of 349 unit m-2. The highest number of weeds was in the beginning of the field... [to full text]

Magistro darbe tiriamas segetinės floros paplitimas įprastinės ir ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Tyrimų objektas – segetinės floros paplitimas įprastinės ir ekologinės gamybos ūkiuose Marijampolės apskrityje, Šakių rajone, Griškabūdžio seniūnijoje, Bliuviškių kaime. Darbo tikslas - lauko tyrimais įvertinti segetinės floros paplitimą pasirinktuose varpinių javų pasėliuose įprastinės ir ekologinės žemdirbystės sąlygomis dulkiškų priemolių karbonatingų glėjiškų rudžemių rajone. Darbo metodai. Siekiant ištirti segetinės floros gausumą įprastinio ir ekologinio ūkio pasėliuose, įprastiniame ūkyje piktžolės buvo imamos iš 5 laukų, o ekologiniame ūkyje piktžolės imamos iš 3 laukų. Segetinės floros kiekis ir botaninė sudėtis buvo nustatoma išskiriant 0,5 m² mikrolaukelius lauko pradžioje, viduryje ir gale kiekviename tyrimo lauke. Gauti duomenys perskaičiuoti 1 m². Išskirtuose laukeliuose piktžolių pavyzdžiai imami trim etapais: vegetacijos pradžioje, viduryje ir prieš derliaus nuėmimą. Tyrimų laukeliuose piktžolės raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtomos žemės, sudedamos į atskiras krūveles pagal tyrimo laukelio numerį. Tą pačią dieną nustatoma piktžolių botaninė sudėtis ir žalia masė. Piktžolės džiovinamos saulės neapšviestoje patalpoje. Joms išdžiūvus nustatoma orasausė masė. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad įprastinės ir ekologinės gamybos ūkiuose didžiausia piktžolių įvairovė buvo vegetacijos viduryje. Įprastinės gamybos ūkyje 15 piktžolių rūšių. Ekologinės gamybos ūkyje... [toliau žr. visą tekstą] / There in the master thesis the research was focused on spread of segetic flora in the conventional and organic farms. Researh object: The spread of segnetic flora in organic and conventional farms in Marijampole county, Šakiai region, Griškabūdis monitory, Bliuviškiai village. The aim of the research: To measure the spread of the segetic flora in the chosen cereals on the organic and conventional farming conditions in the region of dusty loam carbonaceous glay brown-land. Methods of the research: On purpose to estimate the abudance of segnetic flora in organic and conventional farms, the weeds were taken from 5 fields in the conventional farm. The weeds were taken from 3 fields in the organic farm. The amount of segetic flora and botanical composition was estimated in 0,5m2 microfields which were separated at the beginning, in the middle and at the end of earch field. Data was translated to 1m2. The samples of the weeds in the microfields are taken in 3 stages: at the beginning of vegetation, in the middle of vegetation and before gathering. The weeds are teared up the roots, the soil is shaked down and put in different piles depending on the number of the field.Botanical composition and the green weight of the weeds is estimated at the same day. Weeds are dried in the untill room and air-dried weight is estimated. The results of the research:The biggest variety of the weeds are estimated in the middle of the vegetation in boath organic and conventional farms... [to full text]

Tyrimo objektas – ekologinio ūkininkavimo vystymasis Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo vystymąsi Lietuvoje ir identifikuoti ekologinį ūkininkavimą skatinančius veiksnius. Darbo tikslas suponavo šiuos uždavinius: 1) identifikuoti ekologinio ūkininkavimo vietą darnaus žemės ūkio vystymosi kontekste; 2) nustatyti ekologinio ūkininkavimo atsiradimo prielaidas, vystymosi motyvus; 3) išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo mastą ir jo pokyčius Lietuvoje; 4) identifikuoti ir įvertinti ekologinį ūkininkavimą skatinančius veiksnius šalyje. Tyrimo metodai: • analizuojant ekologinio ūkininkavimo vystymosi Lietuvoje teorinius pagrindus, naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – loginė mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė ir sintezė; • įvertinant ekologinės gamybos ūkių skaičiaus, jų ploto bei specializacijos pokyčius, naudoti statistinių duomenų rinkimo, analizės bei sintezės metodai; • įvertinant veiksnius, turinčius įtakos ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų pajamoms bei ekologinio ūkininkavimo vystymuisi Lietuvoje, naudotas statistinis – matematinis duomenų analizės metodas; • statistinei informacijai apdoroti ir sisteminti panaudoti grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Tyrimo rezultatai: • pirmoje darbo dalyje išnagrinėtos ekologinio ūkininkavimo atsiradimo prielaidos, motyvai. Apibendrinama mokslininkų nuomonė apie ekologinio ūkininkavimo vystymosi veiksnius ir problemas; • antroje darbo dalyje išanalizuoti ekologinės... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: the development of organic farming in Lithuania. Research aim: to analyze the development of organic farming in Lithuania and to identify the factors stimulating organic farming. The research object supposes those objectives: 1) to identify the positive territory for organic farming; 2) to determine the rise (origin) presumptions of organic farming, the motives of the development; 3) to analyses the extent of organic farming and its changes in Lithuania; 4) to analyses and evaluate the factors stimulating the organic farming in the country. Research methods: • common scientific methods such as analysis and synthesis of the scientific references and juristically documents were used while analyzing the theoretical reasons of the organic farming’s development; • to evaluate the number of organic farms, their territory and problem - oriented changes, the methods of search for statistical data, analysis and synthesis were practiced; • statistical – mathematical ways of analysis were used to evaluate the factors influencing the income and development of the organic farms • the ways of blocking, comparisons and graphic representations were taken to process and structure statistical information. Research results: • In the first part of the work coming (origin) presumptions and motives are presented as well as generalized scientific opinion about the developing factors and problems of organic industrial farming. • The second part analyses the number of organic... [to full text]