Краткое описание. В данной работе будут рассмотрены знаки и коды пара��игмы страдания в кинотексте по методу семиотической коммуникации, акцентирующей понимание передачи информации как конструкцию кодов, знаков и культуры, которые создают свои з��ачения. Конотация и денотация значений зависит от эмоционально-культурных ценностей. Взаимодействуя друг с другом, знаки создают кодовое сообщение на вербальном и невербальном уровне. Слова и визуальные символы занимают важное место в коммуникативном процессе при передаче и декодации, как утверждает Д. Фишке (J. Fiske (13, 64)). Таким образом, сравнивая два произведения, мы рссматриваем философию страдания в библейском дискурсе в романе М. Булгакова «Мастер и Маргарита» и в художественном фильме Мела Гибсона «Страсти Христовы». В ходе исследования нами было установлено, что есть общего и противоположного между ними и их ближайшими источниками: Обоим произведениям характерен жанр драмы, мистерии. В романе «Мастер и Маргарита» – это мистерия-буфф с элементами языческих ритуалов. В художественном фильме «Страсти Христовы» - это христианская мистерия с элементами противопоставления гротеска кощунства в изображении демонической силы зла. Оба произведения несут некую общность не только в жанровой структуре в области свободы функционирования, но и в области органичного наложения и своеобразного сложного сочетания текста и интертекста в сюжетных элементах. Финалы мистерий ставят как... [полный текст, см. далее] / SANTRAUKA Kančios filosofija – ši tėma tiesiogiai susijusi su blogio ir gėrio, melo ir tiesos, tamsos ir šviesos atsiradimu. Žmonijos kančios tema domino daugelį filosofų per amžius. Šis klausimas plačiai nagrinėjamas Šventajame Rašte ir turi keletą aspektų. Mūsų darbas analizuoja biblinio diskurso sklaidą, kančios filosofijos rakurse M.Bulgakovos romane „Meistras ir Margarita“ ir Melo Gibsono meniniame filme „Kristaus kančia“. Analizuojant, buvo nustatyta, kad abiems kūriniams būdingas misterijos žanras. Romane tai pagoniška misterija-buf, o filme – krikščioniška misterija, abu su grotesko elementais. Pasireiškia siaubo, juodo humoro ir sarkazmo susipynimas. Visi pagrindiniai herojai paženklinti kančios antspaudu. Romane gėrio ir blogio kova išsivysto fantasmagoriškame fone. Ji priešpastatoma kančios sakrališkumui meniniame filme. Mitologinio, folklorinio ir apokrifinio plano ryškėjimas būdingas abiems kūriniams. Darbe nagrinėjamas kančios aspektas neverbalinės komunikacijos rakurse, kino teksto verbalumas, ikonografiškumas, sakrališkumas. Darbo eigoje buvo nustatyta, kad M.Bulgakovos romane biblinio diskurso sklaida vystosi kaltės ir bausmės aspektu velnio, žmogaus ir Dievo santykiuose. Atskleidžiama pragaro ir skaistyklos tipologija. Būdingas lyginamasis aspektas su Getes „Fausto“ poema, kuri atskleidžia pagrindinių herojų kančios individualumą, o taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The issue of the philosophy of pain is connected with existence of good and evil, truth and lie, light and darkness. Human pain was the matter of interest for many philisophers all through the human history. This issue is deeply analysed in the Bible and has got some of its aspects. In this research the problem of pain is analysed through the dispersion of biblical discourse in M. Bulgakov's novel „Master and Margarita“ and M. Gibson's movie „Tha Passion of Christ“. All main characters in above mentioned pieces of art have got a sign of pain. In the novel the battle of evil and good develops in fantasmagoric background. In the film the pain has got it sacralic dimension. Both works obtain mythological, folklore and apocalypsis features. During this research it was defined that the dispersion of biblical discourse in the M. Bulgakov's novel develops through the aspect of guilt and fear in the relationships of the devil, man and God. The dispersion of biblical discourse in the M. Gibson's film is seen through the aspects of inocent sacrifice. Jesus Christ's sacrifice is a perfect example of sacralic act of pain. It is a symbol of the new convenant between God and man. In this research different kinds of analysis are used: sociological, communicative, analitical, psychological, hermeneutic, theological, comparative and descriptive.

Baigiamajame darbe nagrinėjamas universalumo fenomenas architekto meninėje veikloje. Sinkretiška kūryba būdinga įvairių laikotarpių architektams nuo seniausiųjų civilizacijų kultūrų iki šių dienų. Vis dėl to, meistro sąvoka, kuri ne tik Renesanso bet ir ankstesniaisiais laikotarpiais turėjo sinkretiško kūrėjo reikšmę, kinta ir siaurėja specializacijos bei fragmentacijos reiškinių skaidomoje visuomenėje. Gilesnis šios temos tyrimas ir aktualizavimas pasaulio ir Lietuvos architektų kūrybos kontekste reikalingas norint pabrėžti sinkretiškumo svarbą architekto veikloje. Šis akcentas svarbus ne tik formuojant architektūros ir meno objektus, bet ir įprasminant platesnes šiandienos kultūrines, socialines bei gamtines-ekologines aktualijas. Pirmajame darbo skyriuje – „Renesanso žmogus” – universalaus tipo kūrėjas“ – analizuojamos prielaidos ir istorinė patirtis, kurioje iškyla universalaus kūrėjo-architekto figūra. Nagrinėjama pati „universalaus kūrėjo“ samprata, jos genezė, raida bei aktualumas. Tyrinėjami „meistro“ ir „talento“ apibrėžimai, jų tarpusavio priklausomybė, ryšys bei sąsajos su sinkretiško kūrėjo paveikslu. Antrajame skyriuje – „Architekto kūrybinio universalumo priežastingumai“ – apžvelgiami kontekstualūs (politiniai-ekonominiai, kultūriniai-tradiciniai, religiniai) aspektai, formuojantys sinkretiškos architektų raiškos poreikį. Trečiajame skyriuje – „sinkretiškumo fenomeno raiškos formos“ – nagrinėjamos ir tipologizuojamos universaliõs architektų kūrybos sritys... [toliau žr. visą tekstą] / The phenomenon of universality in the architect‘s creative activity is examined in the MA Thesis. Syncretism in the artistic expression is a characteristic feature of an architect from the earliest cultures up to the contemporary times. Nevertheless, the concept of a Master which not only in the Renaissance epoch, but also in the earlier historic periods had the meaning of a universal artist, has changed radically due to the processes of fragmentation and specialization in the society. A deeper research in the topic and its actualization is required to accent the importance of universality in the architect‘s activity while forming the objects of art and architecture as well as addressing the contemporary contextual cultural, social and ecological issues. The historical origins of the phenomenon of universality in the architect‘s creative activity are studied in the first chapter. The notions of the „Universal artist“, „Master“ and „Talent“ as well as their historical interpretations and relevance are analysed. Contextual political-econimic, cultural-traditional and religious aspects of the phenomenon of universality in the architect‘s creative activity are analysed in the second chapter. Various fields of the architects‘ universal creative activity are studied in the third chapter. First of all, the traditional forms of the universal artistic expression are analysed. Secondly, the change of concepts of creativity and art in the beginning of the modern era are examined... [to full text]