Magistro darbe analizuojama egzodo rašytojo K.Bradūno ankstyvoji ir vėlyvoji poezija. Analizės metu atkleidžiami svarbiausieji lietuvių mitologijos įvaizdžiai bei simboliai, interpretuojamos jų reikšmės, ieškoma aliuzijų. Remiantis literatūrologų ir kultūrologų E.Leacho, C.Levi-Strausso, D.Dilytės, J.Puhvelo, I. Tenčini-Vadapelio, P.Dundulienės, M.Eliade, N.Vėliaus, M. Bartninko bei kitų tyrinėjimais darbe analizuojama mito samprata, apžvelgiami svarbiausi jo raidos bruožai ir svarbiausių stichijų (žemės, vandens, ugnies ir oro) simboliai. Praktinėje dalyje K.Bradūno kūriniai analizuojami stichijų aspektu. K. Bradūno poezijoje išryškėja ne tik žodinis, bet ir ritualinis mito aspektas, reikšminga ne tik pagoniškoji, bet ir krikščioniškoji mitologija, bei jų jungtys. Autirius stebi gimimo, krikšto, mirties, šermenų, aukojimo apeigas iš skirtingų atskaitos taškų – pagonybės ir krikščionybės. Autorių domina pagonybės elementai, galūs dar ir šiandienos pasaulyje, suaugę su krikščioniškomis tradicijomis. Žemė personifikuojama kaip vaisingumo stichija, ji gerbiama, tausojama, jai aukojama. Vanduo pagrindų pagrindas, turintis kultinę reikšmę. Jis lietuvių mitinėje pasaulėjautoje išlaiko tą pačią funkciją: ardo, naikina, nuplauna nuodėmes, kartu apvalo, atnaujina. Mitiniai vaizdiniai gali išreikšti pasaulio elementų – ugnies ir vandens – santykius. Jie priešingi, vienas kitą neutralizuojantys, tačiau turintys panašių funkcijų. Lietuvių pasaulėjautoje ugnis transformuojasi į namų... [toliau žr. visą tekstą] / JŪRATĖ RUGIENIENĖ The Mythological Images in K. Bradunas‘ Poetry SUMMARY The MA thesis analyses the early and late poetry of exodus writer K. Bradunas. The analysis reveals the main symbols and images of Lithuanian mythology, the interpretation of their meanings and allusions. The concept of myth is analysed according to the studies of literary and cultural scientists E. Leach, C. Levi-Strauss, D. Dilyte, J. Puhvel, I. Tencini-Vadapel, P. Dunduliene, M. Eliade, N. Velius, M. Bartninkas and others. The paper reviews the major features of the development of the myth concept and the symbols of the four elements (Earth, Water, Fire and Air). The practical part analyses the works of K. Bradunas according to the four elements. K. Bradunas‘ poetry reveals not only a verbal but also a ritual aspect of myth and considers not only Pagan but also Christian mythology and their connections. The author observes the rituals of birth, christening, death, burial, sacrifice from two different points of view – Paganism and Christianity. The writer is interested in Pagan elements which are mingled with Christian traditions and are vital nowadays. The Earth is personified as the element of fertility and is honoured and cherished. Water is the basis of everything and it has the meaning of cult. In Lithuanian mythology, it retains the same function: it destroys but at the same time it depurates from sins and sanctifies. Mythical images reveal the relationships between Fire and Water. They are two... [to full text]

Šiame bakalauro darbe išanalizuotas medžio fenomenas vaizduojamajame mene įvairiais laikotarpiais. Vaizduojamasis menas – tai šiuolaikinis pranešimas, įeinantis į medijos sąvoką. Medija apima fotografiją, kinematografiją, videografiją bei žiniasklaidą. Senovės lietuvių simboliai, ornamentai, raštai – visa tai taip pat yra vaizduojamasis menas. Šiai temai atskleisti buvo išnagrinėtas medžio vaizdavimas lietuvių liaudies mene ir mitologijoje. Taip pat buvo išnagrinėta medžio samprata bei funkcijos šiuolaikinių medijų perspektyvoje. Išanalizuotas medžio vaizdavimas ir svarba šiuolaikinių menininkų darbuose. Sukurtas animacinis filmukas „Medis”. / This movie, presented as the final work for the Bachelor’s degree in visual arts, analyses the phenomenon of a tree. Visual art – is a contemporary message, embraced in the “woody” concept. Wood resides in various artistic means: photography, cinematography, videography as well as media. Therefore, ancient Lithuanian symbols, ornaments and scripts also are forms of visual art. This animation reveals “tree” representation in Lithuanian folk art and mythology. It depicts not only the meaning of a tree but also a function in the contemporary perspective of “woodyness”, analyzing it’s visualization and importance in the works of the modern artists. Stop motion animation “Tree”.

Vertybinių nuostatų formavimas dailės pamokose atskleidžiant baltų mitologijos bruožus ir vertybes. Tikslas Atskleisti baltų mitologijos bruožus ir vertybes, sudaryti prielaidas jų sklaidai vizualinėje raiškoje. Hipotezė Pažintis su baltų mitologija praplečia mokinių kūrybinės veiklos diapazoną, skatina vaizduotės ir kūrybiškumo ugdymą. Uždaviniai 1. Apžvelgti baltų mitologijos vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir mokymo sistemoje. 2. Išnagrinėti mokslinę, metodinę literatūrą baltų mitologijos klausimais. 3. Naujų, patrauklių jaunimui tautiškumo jausenos, lietuviškos savimonės stiprinimo būdų paieška. 4. Sukurti vizualinius kūrinius, padedančius supažindinti mokinius su baltų mitologija. 5. Atlikti kokybinius – kiekybinius tyrimus, nustatant, kokios senosios baltų mitologijos vertybės atsispindi šiuolaikinio jaunimo sąmonėj 11 – 12 klasių mokinių tarpe. 6.Nustatyti pedagogų požiūrį į baltų mitologiją ir panagrinėti jos vietą dalykinėse programose. Kokybiniai tyrimai. Giluminio interviu metodas pasitarnavo: 1. Apžvelgiant pagrindinius visatos sąrangos principus Technologijos mokslų daktaras V. Dineika 2. Nustatant moksleivių sąmoningumo laipsnį. 10 klasės moksleivė, folkloristė J. Čičirkaitė 3. Įvardinant įdomiausias etnokultūros šventes,skleidžiant baltų mitologijos vertybes Etninių tradicijų puoselėtoja E. Plioplienė 4. Įvertinant etnokultūrossvarbą, formuojant miesto kultūrinį veidą Etnokultūros centro darbuotoja M. Liugienė 5. Pabrėžiant folklorinių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim To reveal the features and values of the Balt mythology in order to envisual art. Hypotezis Knoing the Balt mythology ridens the horizons of studens activities, develops imaginations and creativity Mythology and religion are the highest level of spiritual life. That is why religions belief very often was the couse of historic events. It is difficult to perclive the essence of some phenomena without those studies. This is the key to understanding of the care of folk songs, fairy tales and even the elements of folklore ornaments.The Balts dides’t invent their alphabet, thei dides’t lieve their religions texsts and rithuals. We can judge abaut their religion and kults from short messages in the chronicles of neighbouring countries or the reminiscence of travellers. After Lithuania was baptised many old religions things turned into traditions and customs. There are not enough data to reconstruct separate religious systems of the Baltic tribes. Researchess are confident of the main differences in Lithuanian Latvian or Prusian believs. Some elements of Indoeuropean substrato f ontlook kan be tranced as there are featuhres of totems and the cults of femini goddesses. According to the starter of archeomythology dr. M. Gimbutienė this is heritage of the old Europe. Structurized religions system corres pouding the society orf that time had pean tribes, its hierarchy is based on the threesome of Gods. ,,the whole old culture whick we call folk, traditional or ethnic... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe apžvelgiami pasakos „Eglė žalčių karalienė“ mitologiniai ir tautosakiniais niuansai, šią pasaką vertina kaip viena svarbiausių lietuvių ir daugelio kitų šalių mitą, kuris apima visą Dievų panteoną, pasakoja žmogaus, vandens ir žemės pradžios istoriją. Šis mitas glaudžiai susijęs su žalčio, kaip šeimos saugotojo ir globėjo kultu, todėl aptinkama daug skirtingų šios pasakos variantų ir tęsinių įvairių kultūrų mitologijoje. Remiamasi tik lietuvių autorių atlikta šios pasakos analize. Pagrindinė pasakos analizė skirta šios pasakos atsiradimo ir dominavimo įvairiose pasaulio kultūrose ir variantų gausumo problemai. Apsistojama ties mitologiniu „Eglė žalčių karalienė“ kontekstu, lyginant ją su kūrybiniam darbui pasirinkta pasaka „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, nagrinėjant šios pasakos interpretaciją teatre remiamasi Vitalijaus Mazūro spektakliu „Eglė žalčių karalienė“ (2007). / The myth overlooks entire Gods pantheon, talks about mankind’s, water’s and earth’s origin stories. This folk tale is valued as one of the most important Lithuanian myths which is as much valued in other countries, so the final paper of masters degree overlooks folk tale „Eglė the queen of serpents“ mythological and folk shadings. In mythological culture many other versions of this tale can be seen, that is because this myth is closely associated with serpents, as a family guardian cult. Only Lithuanian author’s analyses of the folk tale are used in this final paper. The main analyses of the folk tale are dedicated to analyze the folk tales origins and domination in many cultures of the world. Vitalijus Mazuras play “Eglė the queen of serpents” (2007) is used in other to analyze folk tales interpretation in theatre, while mythological context of the folk tale “Eglė the queen of serpents” is used in other to compare it with the tale “The Twelve Brothers, Twelve Black Ravens”.

Santrauka Dievas elgeta: elgetos vaizdinys lietuvių papročiuose ir mitologijoje Elgetavimas lietuvių tradicijoje atsiskleidžia kaip ypatingas, ikikrikščioniškosios kultūros bruožų išlaikęs reiškinys. Šiame darbe, pasitelkus istorinius, paprotinius bei pasakojamosios lietuvių tautosakos duomenis, bandoma ištirti šio reiškinio savitumą ir ištakas. Darbe nagrinėjami XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos kaime vyravę, su elgetomis susiję, kasdienybės ir švenčių papročiai. Juose atsiskleidžia elgetų svarba ir reikšmė to meto kaimo visuomenėje. Nors elgetos suvokiami kaip tam tikrame socialiniame užribyje esantys asmenys, jie sulaukia daug dėmesio ir pagarbos. Tai ypatingai ryšku su šventėmis susijusiuose papročiuose. Toks savitas elgesys su elgetomis gali būti pagrįstas tiek socialiniu, tiek mitologiniu aspektu. Socialinį aspektą darbe bandoma pagrįsti, duomenų (istorinių šaltinių, tautosakos), susijusių su senosios baltų tradicijos žyniais analize. Ja remiantis, elgetavimas gali būti ta niša, kurioje, tam tikru būdu, galėjo išlikti senosios baltų religinės tradicijos žynių institutas. Mitologinis aspektas grindžiamas elgetos vaizdinio nagrinėjimu lietuvių pasakose ir sakmėse. Jose elgetos vaizdinys neatsiejamas nuo pasakose pasirodančio Dievo Senelio vaizdinio. Nors Dievo Senelio pavidalu pasirodo trys populiarios lietuvių mitologinės dievybės – Perkūnas, Velnias ir Dievas, tačiau su elgetos vaizdiniu daugiausia susijusių duomenų galima aptikti toje pasakų grupėje, kurioje pasirodo po... [toliau žr. visą tekstą] / Summary God the Beggar: the Image of Beggar in Lithuanian Customs and Mythology Begging in the Lithuanian tradition manifests itself as a special phenomenon that has retained the features of pre-Christian culture. This paper attempts to research the peculiarity and origins of this phenomenon by means of historical data as well as data on Lithuanian customs and narrative folklore. The present paper analyses beggar-related daily and festive customs that prevailed in rural Lithuanian during the period between the end of the 19th century and the beginning of the 20th century. The analysis of customs reveals the significance and the importance of beggars to the rural society of that time. Whilst beggars are perceived as certain social outcasts they are treated with much consideration and respect. This is particularly evident in festive customs. Such special behaviour towards beggars may be accounted for by the social and the mythological aspects. The social aspect is underpinned by the analysis of data, such as historical sources and folklore data, which are concerned with magi of the old Baltic tradition. This analysis suggests that begging can be the niche, which in some way could have conserved the “institution” of magi of the old Baltic religious tradition. The mythological aspect is based on researching the image of the beggar in Lithuanian tales and sagas. The image of the beggar is inseparably linked with the image of God the Old Man, which appears in tales. Even though... [to full text]

<p>Orfičko učenje o bogu Erotu. Bog Erot u starogrčkoj mitologiji i njegovo predstavljanje u Hesiodovoj Teogoniji, Sapfinoj poeziji i Aristofanovoj komediji Ptice. Dokazivanje da je Platonov pojam erosa &ldquo;conditio sine qua non&rdquo; filozofije kao filozofije. Doktorska disertacija prikazuje razvoj pojma Erosa iz mitologije i poezije preko interpretacija Presokratovaca do Platonovog pojma erosa. Ovaj pojam je presudno uticao na hri&scaron;ćanstvo kao i na celokupnu filozofiju Zapada. Ključne reči: Sokratov pojam erosa, Platonov pojam erosa, savremene interpretacije pojma, veza antičkih i savremenih interpretacija.</p> / <p>Orfic teaching about god Eros. God Eros at the Ancient mythology and his representation in Hesiod`s Theogony, Sappho`s poetry and Aristophanes`s comedy The Birds. Proving that Plato`s concept of Eros is &ldquo;conditio sine qua non&rdquo; philosophy like philosophy. Doctor&rsquo;s thesis shows the progress concept of Eros from the mythology and poetry through Presocratic interpretations to the Plato`s concept of Eros. This concept is fundamental for the Christianity and for all forms of philosophy in Western World. Key words: Socrates`s concept of Eros, Plato`s concept of Eros,Contemporary interpretations of Concept, Link between Ancient and Contemporary Interpretations.</p>

<p>Проза Радована Белог Марковића није фантастична у<br />целини, већ садржи елементе фантастике. Типови<br />фантастике у њој су разноврсни. Типологија фантастике<br />у прози овога писца изведена је из његовог дела<br />индуктивном методом и унеколико се заснива на даљој<br />и ближој литерарној традицији, али и на закључцима до<br />којих смо дошли и на основу којих су изведени и други<br />типови фантастике у делу овога писца.<br />Типологија фантастике у прози Радована Белог<br />Марковића<br />Ф А Н Т А С Т И К А<br />ЛИРСКА, ЈЕЗИЧКА,<br />ДЕЛИРИЧНА<br />са елементима ониричког,<br />са елементима ониричког и сакралног<br />Демитологизована<br />Митолошка и фолклорна<br />Десакрализована<br />Приповедног простора и времена<br />Двојника<br />Меланхолије и досаде<br />Предмета<br />Природе<br />Смрти<br />Мнимих бића<br />Jединственост Радована Белог Марковића у савременој<br />српској књижевности огледа се у начину<br />структурирања дела, његовим формалним одликама,<br />као и у бројним и разноврсним начинима<br />мистификације приповеданог, у лиризацији прозног<br />текста и барокности језика, што су углавном и његови<br />највећи доприноси књижевности којој припада.</p> / <p>Proza Radovana Belog Markovića nije fantastična u<br />celini, već sadrži elemente fantastike. Tipovi<br />fantastike u njoj su raznovrsni. Tipologija fantastike<br />u prozi ovoga pisca izvedena je iz njegovog dela<br />induktivnom metodom i unekoliko se zasniva na daljoj<br />i bližoj literarnoj tradiciji, ali i na zaključcima do<br />kojih smo došli i na osnovu kojih su izvedeni i drugi<br />tipovi fantastike u delu ovoga pisca.<br />Tipologija fantastike u prozi Radovana Belog<br />Markovića<br />F A N T A S T I K A<br />LIRSKA, JEZIČKA,<br />DELIRIČNA<br />sa elementima oniričkog,<br />sa elementima oniričkog i sakralnog<br />Demitologizovana<br />Mitološka i folklorna<br />Desakralizovana<br />Pripovednog prostora i vremena<br />Dvojnika<br />Melanholije i dosade<br />Predmeta<br />Prirode<br />Smrti<br />Mnimih bića<br />Jedinstvenost Radovana Belog Markovića u savremenoj<br />srpskoj književnosti ogleda se u načinu<br />strukturiranja dela, njegovim formalnim odlikama,<br />kao i u brojnim i raznovrsnim načinima<br />mistifikacije pripovedanog, u lirizaciji proznog<br />teksta i baroknosti jezika, što su uglavnom i njegovi<br />najveći doprinosi književnosti kojoj pripada.</p> / <p>Тhe prose of Radovan Beli Marković is not fantastic as a<br />whole, but contains elements of fiction. Tipes of<br />fantasticism in it are diverse. The typology of fantasticism<br />in prose of this writer is derived from his work using the<br />inductive method. This typology is based on a distant and<br />recent literary tradition, but also on conclusions reached<br />by the author of this dissertation, on the basis of which<br />other types of fiction were derived in the writing of this<br />author.<br />Typology of Fantasticism in prose of Radovan Beli<br />Marković<br />F А N Т А S Т I C I S M<br />Lyric, linguistic<br />Delirious<br />- with elements of oneiric<br />- with elements of oneiric and sacred<br />Demythologized<br />Mythological and folklore<br />Desanctified<br />Narrative space and time counterpart<br />Melancholy and boredom<br />Objects<br />Nature<br />Death<br />Imaginary creatures<br />The uniqueness of Radovan Beli Markovic&#39;s writing in<br />contemporary Serbian literature is reflected in the way of<br />structuring his writing, its formal qualities, as well as in<br />numerous and diverse ways of mystification of the<br />narration, in making his prose lyrical and language<br />baroque, representing mainly his greatest contribution to<br />literature where he belongs.</p>