Visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, gyvenamosios vietos ar amžiaus, turi galimybę mokytis jiems patogioje aplinkoje: švietimo institucijose, darbe, namuose. Toks pagrindinis Mokymosi visą gyvenimą strategijos siekis, kur švietimas įvardijamas kaip neatskiriamas žmogaus palydovas nuo jo gimimo iki gilios senatvės. Svarbiausi per paskutinius 10 metų atlikti tyrimai liudija apie didelį šalies visuomenės bei mokslininkų dėmesį vaikų išsilavinimui ir jį įtakojantiems vidiniams bei išoriniams veiksniams. Jau nuo XX amžiaus Lietuvos bei kitų šalių sociologai nuolat akcentavo, kad būtent tėvų išsilavinimo (ir bendras sociologinis-kultūrinis) lygis dažniausiai lemia jų norą bei pasirengimą suteikti vaikams aukštąjį išsilavinimą. Darbas reikšmingas teoriškai ir praktiškai, nes tėvų išsilavinimo, kaip vieno svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymąsi, įtaka ( svarba, reikšmė?) Vilniaus miesto Užupio gimnazijoje netyrinėta. / All citizens independently from their social status, residential area or age have a possibility to study in comfortable surroundings: educational institution, work, home. This is the main objective of life-long learning where education must go along with a person from his/her birth to old age. The most important research done in ten years time shows our society and scientists’ great attention to children education and inner and outer factors which affect it. Since the 20th century Lithuanian and foreign sociologists have emphasized that parents’ education (and general socio-cultural) level often affects their wish and readiness to give their children higher education. The work is significant both theoretically and practically because the influence of the factors has not been studied in Vilnius Užupis high school.

Lietuva vis labiau įsitraukia į daugiamatę pasaulio raidą: pasinaudodama integracijos pranašumais ji siekia ilgalaikio konkurencingumo pasaulio ir Europos erdvėje. Šalyje nėra gausių gamtinių išteklių, ji nepasižymi išskirtine geografine padėtimi, todėl žmogiškieji ištekliai tampa pagrindine valstybės vertybe. Sparčiai didėjantis žmogiškųjų išteklių poreikis – vienas dabartinio laikmečio iššūkių, kurį sukelia besiplečiančios rinkos ekonominiai dėsniai, gamybos dinamiškumas, jos struktūriniai pokyčiai, naujos technologijos, stiprėjanti konkurencija ir aukštos kvalifikacijos specialistų stoka. Šiandieninis darbo pasaulis kelia iš esmės naujus reikalavimus žmogui jo karjeros kelyje. Šiuolaikiniam individui būtina karjeros kompetencija, kurią laiduoja aukšti specialieji profesiniai bei bendrieji: bendradarbiavimo bei veikimo socialinėje aplinkoje, darbo pasaulio pažinimo, sprendimų priėmimo, veiklos planavimo ir kiti gebėjimai. Dabartinėje, sparčiai besikeičiančioje, aplinkoje kiekvienam visuomenės nariui vis svarbesnė tampa galimybė mokytis ir tęsti savo žinių ir įgūdžių lavinimą visą gyvenimą. Nuošalėje atsiduria asmenys pradžioje, dažniausiai nenorintys, o vėliau ir nesugebantys prisitaikyti prie nuolat kintančių ir sudėtingėjančių gyvenimo sąlygų. Visuomenė vis labiau skirstosi į tuos, kurie turi rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius ir kvalifikaciją, ir tuos, kurie jos neturi. Tikėtina, kad jauni žmonės, įgiję tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau neįgiję darbinės... [toliau žr. visą tekstą] / The greatest treasure of every country in the world is its scholastic frame quality and youth education. The efficiency of educational system is expressed through the number of inceptives in proportion to the number of students who have achieved a certain education degree. It is essential for a student to undergo success in each part of an educational chain and develop correspondent competence. There is an objective in our country to warrant compulsory primary education and apprenticeship up to 16 years of age. Recently, persons from 18 to 24 years without secondary education and who do not proceed to study are being taken into particular consideration. The weak link in Lithuanian educational system is vocational training schools. Each year approximately 7 thousand apprentices of these schools terminate their learning agreements before acquiring vocation. Therefore the aim of this investigation is to discover the reasons which prevent students from acquiring their chosen profession. The first part covers theoretical aspects of ineffectual learning, taking scientists’ researches into consideration, the extent of an unsuccessful learning and prime reasons for an early retreat from the educational system. The second section renders the reasons and assumptions for leaving vocational schools on the grounds of a particular vocational school activity analysis and unsuccessful students’ questionnaire information. The results identify difficulties of psychological, educational... [to full text]