Tyrimo tikslas nustatyti paauglių, gyvenančių globos įstaigoje, savigarbos, elgesio problemų bei mokymosi motyvacijos sąsajas. Savigarba yra svarbus veiksnys, sąlygojantis paauglio elgesį bei jo vertybes. Tai labai vertingas bruožas, nuo jo priklauso žmogaus motyvacija ir pasiekimai, socialiniai ryšiai, sveikata ir gebėjimas prisitaikyti, ateities tikslų numatymas. Tyrime dalyvavo 178 respondentai, gyvenantys globos įstaigose: (64 vaikinai ir 114 merginų), kurių amžius buvo nuo 12 iki 18 metų. Tyrime buvo taikomi Rosenberg savigarbos klausimynas, paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas PEA-P1 (VDU, Psichologijos klinika. 2003 © A. Goštautas, R. Pakrosnis, V. Čepukienė) ir mokymosi motyvacijos lygio nustatymo klausimynas (Jolanta Aksamatauskienė 2007 ). Gauti duomenys išanalizuoti, naudojant kompiuterinę programą SPSS 15. Atliktas paauglių, gyvenančių globos įstaigoje, tyrimas patvirtino elgesio sunkumų ir savigarbos ryšį su mokymosi motyvacija. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad vyresniems paaugliams su žemesne savigarba yra stipriau išreikšti elgesio sunkumai, lyginant su jaunesniais paaugliais, priklausančiais žemesnės savigarbos grupei. Atlikti skaičiavimai atskleidė, kad paauglių ir vaikinų, ir merginų priklausančių žemesnei savigarbos grupei, pastebima žemesnė mokymosi motyvacija. Gauti rezultatai patvirtino, kad aukštesnė mokymosi motyvacija būdinga vyresniems paaugliams su aukštesne savigarba negu vyresniems paaugliams, priklausantiems žemesnės savigarbos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to determine the associations between self-esteem, behavior problems, and learning motivation among adolescents living in foster homes. Self-esteem is an important factor that determines an adolescent’s behavior and his/her values. This is a highly valuable feature that serves as a basis for a person’s motivation, achievements, social relationships, health, the ability to adapt, and setting future goals. The study included 178 respondents living in foster homes: (64 males and 114 females); the respondents’ age ranged from 12 to 18 years. The instruments used in the study were the Rosenberg Self-Esteem Scale, the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire PEA-P1 (VMU, Clinic of Psychology. 2003 © A. Goštautas, R. Pakrosnis, V. Čepukienė) and the Learning Motivation Level Questionnaire (Jolanta Aksamatauskienė, 2007). The obtained data were analyzed using SPSS 15 computer software. The study of adolescents living in foster homes confirmed the relationship of their behavior problems and self-esteem with their motivation to learn. Data analysis showed that older adolescents with lower self-esteem demonstrated more pronounced behavior problems, compared to younger subjects with lower self-esteem. Calculations showed that male and female adolescents in the lower self-esteem group exhibited poorer motivation to learn. The obtained results confirmed that better motivation to learn was more characteristic of older adolescents with higher self-esteem... [to full text]

Temos aktualumas – nuo motyvacijos buvimo ar nebuvimo, aiškaus ir konkretaus vertinimo priklauso mokymosi sėkmė. Mokytojai tai seniai žino, bet pernelyg dažnai jie bejėgiškai stengiasi suvokti, kaip ta motyvacija sukuriama. Galime turėti geriausių ketinimų ir mokymo įgūdžių, bet jei mokiniai nebus tinkamai nusiteikę mokytis ir priimti mūsų vertinimą, patarimus, nerodys noro mokytis, naudos nebus. Meninis ugdymas reikalingas kiekvienam žmogui. Taigi, vertinimo paskirtis yra atspindėti sugebėjimus, bei skatinti mokymosi motyvaciją. Skatindami mokinių mokymosi motyvaciją sudarome palankias sąlygas jų gabumams plėstis. Todėl labai svarbu yra vertinant mokinio vizualinę raišką, ypač tokiame psichologiškai sunkiame amžiaus tarpsnyje, nenuslopinti poreikio domėtis menu, kūryba ir noro kurti pačiam. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės raiškos vertinimo įtaką dailės mokymosi motyvacijai. Uždaviniai: 1) aptarti vertinimo svarbą ir jo daromą įtaką mokinių mokymosi motyvacijai; 2) atskleisti paauglio raidai būdingus psichologinius aspektus ir jų ryšį su vertinimu bei mokymosi motyvacija; 3) išsiaiškinti V-VII klasių mokytojų nuostatas į vizualinės raiškos vertinimą ir motyvacijos skatinimą; 4) išnagrinėti paauglių nuomonę apie vizualinės raiškos įtaką dailės mokymosi motyvacijai. Hipotezė – tikėtina, kad paaiškės, jog mokiniai ir mokytojai turi skirtingą požiūrį į vertinimą, vertinimo sistemą ir jo daromą įtaką mokinių mokymosi motyvacijai. Tyrimo objektas – vizualinės raiškos... [toliau žr. visą tekstą] / Actuality of the theme. The success of studies belongs from the existence or absence of motivation, coherent and concrete estimation. Teachers know this already very long time, but they are trying to realize, how to create the motivation. The artistical upbringing is necessary for everyone. The purpose of the estimation is to reflect abilities and to stimulate the motivation of the learning. When we are stimulating the learning motivation of the pupils, we are creating the favourable conditions for their abilities. So, it’s very important, especially in this difficult period of the age, not to repress the pupils requirement of the interest in art, creation and a wish to create by themselves. The purpose of analysis — to detect the estimation influence of the visual expression for the art studies motivation. Objects: 1) to discuss the estimation influence of the visual expression for the art studies motivation. 2) to discover psychological aspects and their connections to the estimation and motivation of the learning, which are characteristic to a development of teenagers. 3) to clear the teacher regulations of V – VII class to the estimation of visual expression and stimulation of the motivation. 4) to investigate the opinion of the teenagers about the influence of visual expression to a motivation of art studies. Hypothesis — it’s possible, that it will become clear, that the pupils and the teachers have different point of view to the estimation, to the system of... [to full text]

The beginning of teaching, when you start to form the future musician, is very important time from which further luck and failure depends. Although there are various circumstances in which child needs more learning motivation. Work theme – the role of ensemble playing by consolidating children’s music learning motivation. The aim of the work – to cognize the role of ensemble playing by consolidating children’s music learning motivation. This aim is realized by doing the pedagogical and psychological analysis of ensemble playing features theory, evaluating the role of ensemble playing by consolidating children’s music learning motivation and learning results, summarizing the results of theoretical analysis and empirical research. This research helps pedagogues to solve hard educative problem of children motivation of learning to play with instrument individually. One of the main problems – how to strengthen children’s music learning motivation effectively making the most of ensemble playing features. Making empirical researches the qualitative ((essay writing, pedagogical observation, conversations with the members of an orchestra), questionnaire (children and teachers) methods were used. The aim of the questionnaire is to find out the children and teachers outlook on the collective playing, its importance to learning motivation and learning results. 91 school-children and 31 teachers from Alytus music school, Kaunas music school and Prienų art school were examined. The... [to full text]

A transitional period from primary to secondary school is not always smooth an successful for many students. For psychologically weaker students, the transition to the fifth form can cause a negative attitude to school and learning as well as influence not only their progress but their psyche and physical development in general. It is concidered that the fifth form is one of the critical points of learning disorders. Unwilling to learn students find themselves on the street more often than any other students. According to the survey of educational politicians and educators, the main reason of non-attendance of school is students’ unwillingness to learn, fatigue or the decline of their interest in subjects. Students are usually dissatisfied with school activities, because it is difficult to study, there is an overload, constant fatigue or they are just not interested in subjects. The target of the post-graduate paper is social educator’s activity in a secondary school. The problem analysed is reluctance to learn at secondary school. The hypothesis of the work is that there is a possibility to develop positive emotions and change students’ attitude to learning through the implementation of successful students’ adaptation into school society. The objective of the survey is to analyse a social educator’s role and activity functions for overcoming the fifth formers’ unwillingness to learn. The objective has been realized while analysing social educator’s role and activity... [to full text]

In this master‘s of psychology final work peculiarities and connections between motivation of learning, self-evaluation and success in learning of younger teenagers are discussed. The research work was carried out at Kėdainiai „Ryto“ Secondary School. 161 students took part in the research work, 95 of them the seventh and 66 - the ninth formers. Methodics used in this final work is: subjective self-evaluation scale (A.Petrulytė, 1995). and the test of motivation of teenagers‘ learning (Entwistle N.J.1979,1981,1983 ). To achieve the final goal the following aims were to be carried out: to find the arithmetical mean of motivation of learning and self-evaluation of the whole group of students; to investigate peculiarities of motivation of learning and self-evaluation between boys and girls; to compare the indices of motivation of learning and self-evaluation of the seventh and ninth formers; to define connection between studets‘ self-evaluation, motivation of learning and academical success. With the help of statistical analyses it was established that more students evaluate themselves better than do not evaluate, there is no difference between girls and boys nor the seventh and ninth formers according to self-evaluation and motivation of learning indices. Statistical reliable relation between academical success and motivation of learning and self-evaluation are found. Statistically reliable relation is not observed between self-evaluation and motivation of learning. The... [to full text]

The Master Paper consists of an introduction and four parts: a) the psychological features of the groups of people; b) the psychosocial atmosphere in the class; c) motivation to study and its explanatory theories; d) the analysis of the correlation of a psycho-social atmosphere of the class and motivation to study in the primary school. The conclusions as well as recommendations for teachers are at the end of the paper. An appropriate environment stimulating the development of a creative, active and able to socialize personality, who would attempt to know not only the world around but also himself that is what should be established in schools. The question is how to reach this goal, are the children satisfied with the emotional atmosphere of the class, relations with the classmates as well as the teachers? What is the impact does it have on their study progress, motivation and how does the psychosocial atmosphere of the class interrelates with the child‘s willingness (or unwillingness) to learn? The purpose of the analysis is to investigate the features and interrelation of psychosocial atmosphere of the class, the motivation to learn and the child‘s perspective towards himself as a pupil in the III – IV grades. The fundamental goals of the paper: to clarify the motivation to learn among the III-IV grades children, the perspective of the children towards their own selves as pupils, the psychosocial atmosphere of the class and the impact of changes. The theoretical, empirical... [to full text]

Remiantis nauju supratimu, mokymas(is) laikomas aktyviu procesu, kurio metu besimokantysis, remdamasis anksčiau įgytomis žiniomis ir savo unikalia patirtimi, formuoja naujas sąvokas, idėjas ar prasmes. Mokytojo vaidmuo suprantamas kaip pagalbininko, kuris turi rūpintis besimokančiojo žinių kūrimo procesu,o taip pat bendraudamas ir stebėdamas besimokančiuosius, lanksčiai ir kūrybingai įtraukti juos į mokymo(si) procesą. Šio darbo tikslas: pagrįsti aktyvaus mokymo įtaką mokinių mokymosi motyvacijai. / Nowadays theories say, that learning is an active method, where the teacher is a part of this process, like an assitent communicating with the pupils. Also nowadays theories say, that it is not enough give new information, it is important include practise. Some methods were used to evalue correlations these factors.

Šiuolaikinis švietimas remiasi kryptinga veikla, skirta mokinio įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimui, mokinio žinių ir kompetencijos plėtotei. Nors jau dešimtmetį yra vykdoma Lietuvos švietimo pertvarka, tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad nesėkmingo mokymosi lygis švietimo sistemoje yra aukštas. Pati nenoro mokytis problema tapo globaline pradėjus įgyvendinti privalomą mokymą nuo 7 iki 16 metų. Mokymosi motyvacijos stoka glaudžiai susijusi su mokyklos nelankymu, kurso kartojimu, dėl ko kiekviena pasaulio valstybė patiria didelius nuostolius. Žmogus, „iškritęs“ iš švietimo sistemos, negali gauti įstatymų nustatyta tvarka išduoto dokumento, patvirtinančio asmens mokymosi rezultatus, todėl toks asmuo negali sėkmingai įsilieti į darbo rinką. Neišsilavinusiam žmogui yra sunkiau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Iškyla tikimybė būti atstumtam, kas sąlygoja psichologines asmens problemas, socialinį ir finansinį nesaugumą. Todėl kiekvienos šalies švietimo sistemos tikslas yra siekti, kad jos visuomenės nariai būrų išsilavinę – įgytų asmens tam tikro lygio brandą liudijančią kompetenciją, žinias, įgūdžius, gebėjimus ir vertybines nuostatas. Tai sąlygoja atvirą ir demokratišką visuomenę. Lietuvos ir užsienio autoriai pabrėžia, kad mokymosi motyvacija yra vienas svarbiausių mokymosi sėkmės komponentų. Taip pat pabrėžia vidinio poreikio mokytis svarbą. Be tokio poreikio mokytis prasmingas mokymasis neįmanomas. Dalis pedagogų ir psichologų tyrė vaikų ir paauglių mokymosi... [toliau žr. visą tekstą] / Motivation is a complex and dynamic phenomena. It is a psychological process, which regulates the activity of a personality and his/her relations with the environment. Motivation is closely related to the motives which influence a person’s behaviour and activity. In order to educate desirable behaviour it is necessary to eliminate negative causes. The 4th and 5th-form pupils may be influenced by different motives, groups of motives or separate motives. Possible ways to strengthen learning motivation are expedient organization of learning process according to the pupils’ needs; formation of possibilities to establish the aims of the activities; expedient evaluation of pupils” achievements; improvement of the relationship among pupils, parents and teachers; strengthening of the internal and external learning motivation according to the pupils’ main learning motives: cognition, self-expression, future, communication, prestige and external stimuli. To summarize the results of the survey it can be stated that learning motives of the 5th-form pupils are various. The most conspicuous are future and cognition motives, less important are prestige, self-expression and communication motives and minor motives are external stimuli. Formation of learning motives depends on various factors. According to the survey, pupils in the 5th form face a lot of new things: pupils’ social environment changes. Learning process also changes. The 5th-form pupils take greater responsibility for the... [to full text]

Jau du dešimtmečius Lietuva žengia demokratinės valstybės keliu, įsilieja į pasaulinę informacinę erdvę, įsitraukdama į globalizacijos procesus. Tai žada didesnę ekonominių, politinių, sociokultūrinių ir net dvasinių normų bei taisyklių unifikaciją, perėjimą prie naujos, visaapimančios vertybių sistemos. Profesoriaus J. Vaitkevičiaus (1995) teigimu, Lietuvos atgimimas tiesiogiai susijęs su mokyklos ir mokytojo atgimimu. Vertybių kaitos pasulyje didelė reikšmė tenka meno ciklo dalykams, tame tarpe ir šokio. Mokinių norui mokytis šokio didelę įtaką daro mokytojo asmenybė - ugdytinių psichologinių savybių, šokio dalyko išmanymas bei gebėjimas kūrybingai taikyti įvairius mokymo metodus, skatinančius moksleivius veikti. Šokio mokytojo vaidmuo mokinių šokio mokymosi motyvacijos procese yra vienas iš svarbiausių. Mokytojo pareiga – ne tik perteikti žinias, išugdyti gebėjimus bei įgūdžius, bet ir sukurti aplinką, skatinančią intelektinę ir emocinę mokinių raišką. Šios kūrybingos aplinkos sukūrimas priklauso nuo šokio mokytojo asmenybės, šokio mokytojo pedagoginių gebėjimų, profėsinių kompetencijų ir ryšio su moksleiviais. Kitaip tariant, pati šokio mokytojo asmenybė gali būti traktuojama kaip mokinių šokio mokymosi motyvacinis veiksnys. Sunku atskirti asmenybę nuo profesijos, ypač tose veiklos srityse, kuros reikalauja nuolatinės sąveikos su kitais žmonėmis. Šis persipynimas akivaizdus mokytojo atveju. Siekiant atskleisti pinavertės ir brandžios asmenybės bruožus galima remtis... [toliau žr. visą tekstą] / For two decades, Lithuania is on the way a democratic state, in keeping with the global information space, involvement in the processes of globalization. It promises greater economic, political, socio-cultural and even moral norms and rules, unification, the transition to a new, comprehensive system of values. Professor J. Vaitkevicius (1995) claimed that Lithuanian revival is directly linked to the school and the teacher's renaissance. Values change pasulyje play a major role in the cycle of art subjects, including dance. Pupils' willingness to learn dance strongly influenced by the personality of the teacher - learner psychological characteristics, the subject of dance knowledge and ability to creatively use a variety of teaching methods that encourage students to act. Dance dance teacher's role in student motivation for learning is one of the most important. Teacher's responsibility - not only impart knowledge, to develop capacity and skills, but also to create an environment that promotes intellectual and emotional expression of students. This creative environment depends on the creation of dance teacher's personality, dance teacher teaching abilities, professional competence and communication with students. In other words, the same dance teacher's personality can be seen as a dance student learning motivation factor. It is difficult to separate the personality from the profession, particularly in the areas of fuel requires constant interaction with other... [to full text]

Mokykla šiandiеn yra labai aktuali ir svarbų vaidmеnį vaikų ugdymе atliеkanti sritis. Taigi, iškyla būtinybė ugdyti mokinius, kuriе suvoktų, kad svarbu nе tik turėti žinių, įgyti gеbėjimų ir įgūdžių, bеt ir gеbėti rasti sau tinkamą viеtą gyvеnimе, o tai nеatsiеjama profеsijos pasirinkimo, kuris sąlygoja asmеns vеiklos spеcifiką, patiеs žmogaus savirеalizaciją bеi saviraišką šiojе vеiklojе. Pastеbėta, jog bеndrojo lavinimo mokyklojе bеsimokinantiеms mokiniams sunku apsispręsti, kokią profеsiją pasirinkti. Tyrimo objеktas - vеiksniai, įtakojantys skirtingo amžiaus mokinių mokymosi motyvaciją bеi profеsijos pasirinkimą. Darbе buvo siеkiama tikslo nustatyti profеsijos pasirinkimą lеmiančius vеiksnius įtakojančius mokinių mokymosi motyvaciją. Siеkiant atsakyti į tyrimo tikslą, buvo kеliami šiе uždaviniai: išanalizuoti pagrindinius mokinių profеsijos pasirinkimo vеiksnius, įtakojančius mokinio mokymosi motyvaciją, atlikti 9 ir 12 klasės mokslеivių mokymosi motyvacijos ypatumų, įtakojančių profеsijos pasirinkimą bеndrojo lavinimo mokyklosе tyrimą. Tyrimе buvo kеliama hipotеzė – skirtingų mokymo įstaigų ir skirtingo amžiaus mokinių mokymosi motyvacija rеnkantis profеsiją yra skirtinga. Darbo koncеptualų pagrindą sudaro klausimynas, kuriuo siеkėmе sužinoti 9 ir 12 klasių mokinių nuomonę apiе mokymosi motyvaciją bеi kokią įtaką atеityjе profеsijos pasirinkimui gali turėti požiūris į mokymąsi. Tyrimas buvo atliеkamas taikant apklausos mеtodą, apklausiant 224 rеspondеntus. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Thе school is now a vеry urgеnt and important rolе in еducating childrеn pеrforming arеas. So, thеrе is a nееd to dеvеlop childrеn who undеrstand thе importancе of not only possеss thе knowlеdgе, skills and acquirе thе skills, but also bе ablе to find a suitablе placе in lifе, which is an intеgral part of carееr choicеs that lеad to pеrsonal activitiеs, for thе samе human sеlf-rеalization and sеlf-еxprеssion in this activity. It is notеd that thе sеcondary school studеnts difficult to dеcidе which profеssion to choosе. Thе objеct of invеstigation - factors that affеct diffеrеnt agе childrеn motivation and carееr choicеs. Thе work was intеndеd to targеt thе profеssional choicеs of factors influеncing childrеn lеarning motivation. In ordеr to answеr thе purposе of thе study wеrе thе following tasks: to analyzе thе main childrеn carееr choicе factors that influеncе childrеn motivation for lеarning, a 9 and Gradе 12 childrеn lеarning motivation charactеristics that influеncе thе choicе of profеssional study at schools of gеnеral еducation. Thе study hypothеsis - diffеrеnt еducational institutions of diffеrеnt agеs and childrеn motivation in choosing a profеssion is diffеrеnt. Concеptual work is basеd on a quеstionnairе, which wе triеd to find out 9 and 12th gradе childrеn motivation and lеarning about thе impact of futurе choicе of profеssion may bе an approach to lеarning. Thе study was conductеd using thе survеy mеthod, intеrviеwing 224 rеspondеnts. Thе study was to collеct... [to full text]