Informacinės komunikacinės ir multimedijos technologijos švietimo sistemoje sudaro visas galimybes ugdyti šiuolaikišką pilietį, pasirengusį gyventi elektroninėje erdvėje. Stengiamasi, kad šios technologijos būtų integruojamos į visų dalykų mokymą. Šiandieniniame muzikos mokyme ir mokinių muzikinėje veikloje IKT ir multimedijos technologijos sudaro neribotas galimybes mokinių asmeninėms bei kūrybinėms išraiškoms. Valstybinėse švietimo strategijos nuostatose 2003 – 2012m. ypatingas dėmesys skiriamas originalių mokomųjų kompiuterinių programų, garso, grafikos ir vaizdo priemonių (multimedijos technologijų), interneto pritaikymui ugdymo procese, akcentuojamos IKT panaudojimo galimybes integruojant jas į kitų dalykų mokymo programas, tame tarpe ir muzikos. Viena iš svarbiausių sėkmingo muzikinio ugdymo ir veiklos sąlygų yra mokėjimas jas valdyti. Magistro baigiamojo darbo mokslinė problema orientuota į IKT ir multimedijos technologijų įtaką mokinių muzikinei veiklai ir šios veiklos skatinimui. Darbo tikslas – atskleisti informacinių komunikacinių ir multimedijos technologijų panaudojimo kaip skatinimo veiksnio galimybes mokinių muzikinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti informacinių komunikacinių ir multimedijos technologijų taikymo muzikinėje veikloje teorinius aspektus. 2. Atskleisti mokytojų ir mokinių požiūrį į informacinių komunikacinių ir multimedijos technologijų taikymą muzikiniame ugdyme. 3. Nustatyti informacinių komunikacinių ir multimedijos technologijų... [toliau žr. visą tekstą] / Informative communicative and technologies of multimedia are great aspects to educate a present day citizen ready to live in an electronic space in an educational system. It is necessary to integrate all these technologies into teaching of all subjects. Technologies of multimedia gives a great opportunity for personal and creative student’s side in the musical education of present day and student’s musical activities informative communicative technologies. The special attention is paid to the original computer program, sound, graphics, means of video (technologies of multimedia) and the internet in the public educational norms of 2003 – 2012. The greatest attention is paid to informative communicative technologies opportunities, especially in musical education. The most important and successful aspect is an ability to operate them. The problem of the master final work is mainly concentrated to informative communicative technologies and influence of technologies of multimedia to musical activities of students and its promotion. The purpose of the work – to show the importance of informative communicative and technologies of multimedia in student’s musical education. The aims of research: 1. To overview the theoretical aspects of informative communicative and technologies of multimedia. 2. To show the teachers and student’s altitude towards informative communicative and technologies of multimedia in musical education. 3. To determine the influence of informative communicative... [to full text]

Socialinė aplinka įtakojo ir įtakoja tolimesnį žmogaus pasirinkimą, požiūrį į kai kuriuos asmeninius ir kultūrinius reiškinius. Šeima išlieka ir šiais laikais išlieka visko pagrindu, o ypač ikimokyklinio amžiaus vaikui, nes jam svarbiausia tėvų ir kitų šeimos narių nuomonė apie bet kurią jo veiklą. Vaiko ir tėvų santykių nuoširdumo vaisiai neabejotinai įtakoja vaiko gebėjimus, pozityvų požiūrį į bendravimą bei kolektyvinę (taip pat muzikinę) veiklą. Darbo autorė, kiekvieną rytą stebėdama vaikų ir jų tėvų elgesį pirmomis vaiko buvimo darželyje minutėmis, siekė atskleisti šio momento svarbą visos dienos vaiko muzikinei (ir bendrai kultūrinei) veiklai. Iš gautų tyrimo rezultatų galima daryti išvadą, kad kasdieninė veikla bei artimiausia aplinka daro didžiulę įtaką vaiko požiūriui į aplinkinius, į muzikinę veiklą, savęs kaip muzikinės veiklos dalyvio suvokimą. Šeimos narių įtaka muzikinei vaiko veiklai ir jo muzikiniams prioritetams daro neabejotiną įtaką. Tai neabejotinai įtakoja vaiko intonacinio žodyno, muzikinio skonio, muzikinių preferencijų formavimąsi. / The social environment has always influenced and still influences the further choice of a person, his attitude towards some of the personal and cultural phenomena. The family remains the basis of everything nowadays, especially for the preschool child, as the opinion of his parents and other members of the family about any of his activities is very important. The progeny of the sincerity between children and parents undoubtedly influence the child’s abilities, positive attitude towards the communication and collective (as well as musical) activity. The author of the paper, every morning observing the behavior of children and parents during the first minutes of their presence at the kindergarten, sought to reveal the significance of this moment to the musical activity of the child (and general culture) for the whole day. The results of the research enable to come to such conclusions, that everyday activity and the closest environment makes a huge influence on the child’s attitude towards the surrounding people, musical activity, self-consciousness as a participant of the musical activity. The family members have an undoubtedly big influence on the musical activity of the child and his musical priorities. This, without doubt, influences the development of the child’s vocabulary of intonation, musical taste and musical preferences.

Patyčios – tai sąmoningas, neišprovokuotas veiksmas prieš vieną ar kelis asmenis, siekiant sukelti nuolatinius prievartos ar įžeidinėjimų modelius. Patyčios pasireiškia įvairiomis formomis: žodiniu užgauliojimu, ignoravimu ar atstūmimu, fiziniais išpuoliais, reketu, daiktų atiminėjimu ir laužymu bei nemalonių užrašų rašymu. Patyčių reiškinys masiškai paplitęs visame pasaulyje, su juo susiduriama kasdien. Pirmi patyčių reiškinio paplitimo tyrimai pasirodė Švedijoje, vėliau patyčių reiškiniu susidomėjo kitos šalys. Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje apie 70 proc. vaikų bent kartą yra patyrę bendraamžių patyčias. Analizuojant užsienio ir lietuvių mokslinę literatūrą matome, kad patyčios, tai opi problema mūsų visuomenėje, kuriai reikalinga efektyvi prevencinė programa. Analizuojant mokslinę literatūrą pastebėta, kad tyrimų patyčių tema nėra daug, o siekiant išsiaiškinti moksleivių, dalyvaujančių muzikinėje veikloje patiriamas patyčių apraiškas, nebuvo rasta. Tai inspiravo idėją ištirti patyčių reiškinį tarp panašaus amžiaus paauglių (dalyvaujančių ir nedalyvaujančių) muzikinėje veikloje bendravimo ypatumus, išskiriant patyčių reiškinio apraiškas. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar muzikinė veikla inspiruoja patyčių reiškinio apraiškas paauglių tarpe. Tyrimo tikslas – atskleisti paauglių bendravimo ypatumus su bendraamžiais, dalyvaujančiais muzikinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: atskleisti teorinius patyčių sampratos aspektus; numatyti patyčių... [toliau žr. visą tekstą] / Bullying is a deliberate, unprovoked action against one or a few persons, seeking to create constant abuse or harassment models. Bullying can be expressed in different forms, e.g. verbal abuse, disregard or repulse, physical attacks, ratchet, damaging or stealing things and as well, nasty notes. The phenomenon of bullying is widely spread in a whole world and students encounter it every day. The first studies on the prevalence of bullying were carried out in Sweden. Later other countries also started to pay attention to this problem. According to the World Health Organization survey results, 70% of Lithuanian children have at least once been bullied. While analysing the Lithuanian and foreign scientific literature, it becomes evident, that bullying is a relevant problem of the contemporary society and it requires an efficient prevention programme. The analysis of the scientific literature disclosed that there have been only a several investigations performed on the topic of bullying. Moreover, one could not find any bullying manifestations about students participating in a musical activity. This fact inspired the idea to investigate the phenomenon of bullying among the similar age teenagers (participating and not participating in a musical activity) communication peculiarities, distinguishing the manifestation of the bullying as a phenomenon. This study aims to determine whether a musical activity inspires the phenomenon of bullying among teenagers. The aim of the research is... [to full text]

This Master Thesis analyses the peculiarities of assumptions of student social integration through teaching to play the kankles. The objective of the research is to establish the assumptions of social integration through playing the kankles. The Thesis does not analyse the peculiarities of socio-cultural integration through teaching to play the kankles, as a pedagogical phenomenon, even though playing the kankles in our society is a familiar phenomenon and an assumption of preserving our ethnic culture. That is why the assumptions of student socio-cultural integration through playing the kankles in a music school are an important problem both from theoretical and practical aspect. Goals of Research: to reveal the opportunities of socialization through teaching to play the kankles during a music lesson; discuss the system of socio-cultural integration of the students playing the folk instruments in a music school; reveal the connections between the cultural values and national music and a person‘s socialization and opportunities of self-expression. Methods of Research: questionnaire answered in writing and observation. The Research was performed in Alytus Music School in 2005. Fifty one 6-18 year student studying the kankles speciality in the Music School and twenty seven graduates of the above speciality were questioned. The first section of the Thesis reviews the peculiarities, concept and assumptions of socio-cultural... [to full text]

The beginning of teaching, when you start to form the future musician, is very important time from which further luck and failure depends. Although there are various circumstances in which child needs more learning motivation. Work theme – the role of ensemble playing by consolidating children’s music learning motivation. The aim of the work – to cognize the role of ensemble playing by consolidating children’s music learning motivation. This aim is realized by doing the pedagogical and psychological analysis of ensemble playing features theory, evaluating the role of ensemble playing by consolidating children’s music learning motivation and learning results, summarizing the results of theoretical analysis and empirical research. This research helps pedagogues to solve hard educative problem of children motivation of learning to play with instrument individually. One of the main problems – how to strengthen children’s music learning motivation effectively making the most of ensemble playing features. Making empirical researches the qualitative ((essay writing, pedagogical observation, conversations with the members of an orchestra), questionnaire (children and teachers) methods were used. The aim of the questionnaire is to find out the children and teachers outlook on the collective playing, its importance to learning motivation and learning results. 91 school-children and 31 teachers from Alytus music school, Kaunas music school and Prienų art school were examined. The... [to full text]

Popamokinė veikla – labai svarbi moksleivių užimtumo sritis, suteikianti galimybes atsiskleisti jų gabumams, leidžianti pagilinti ir praktiškai panaudoti žinias, įgytas pamokų metu. Viena iš popamokinės veiklos rūšių yra muzikinė veikla (būreliai). Mokinių įtraukimas į jiems reikšmingą, įdomią veiklą — svarbi sąlyga asmenybės tapsmui formuotis. Pastaraisiais metais formalusis popamokinis ugdymas suprantamas kaip papildoma popamokinė veikla, atliekanti mokinių užimtumo funkciją. Tačiau pagrindinis popamokinės muzikinės veiklos tikslas — puoselėti prigimtinį vaiko muzikalumą, ugdyti kūrybišką ir emocingą, norinčią ir gebančią prasmingai dalyvauti muzikinėje veikloje asmenybę. Mokinių ugdymas remiantis popamokine muzikine veikla, traktuojant šią veiklą ne kaip užimtumo priemonę, o kaip į raišką orientuotą veiklą, yra svarbi pedagoginė problema. Todėl tyrimo objektu pasirinktas vidurinių klasių mokinių ugdymas remiantis popamokine muzikine veikla. Tyrimo tikslas — atskleisti mokinių ugdymo remiantis popamokine muzikine veikla galimybes. Formuluojama tyrimo hipotezė, kad popamokinė muzikinė veikla yra neatsiejama mokinio asmenybės ugdymo dalis, stiprinanti savarankiškumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą bei saviraišką. Tyrimas atskleidė, kad popamokinės veiklos ugdymo institucijose veiksmingumas priklauso nuo subjektyvių ir objektyvių sąlygų — prieinamumo, materialinių išteklių, organizacijos, informacijos sklaidos bei kitų veiksnių. Pagrindinis popamokinės muzikinės veiklos tikslas —... [toliau žr. visą tekstą] / After-school activity is a very important field of pupils’ occupation, giving opportunities to reveal their talents, deepen and practically use their knowledge, gained during the lessons. Musical activity (circles) is one type of after-school activity. Pupils’ attachment to the activity they are keen on is an important condition of developing their personalities. In the last years formal after-school education is considered as an extra after-school activity carrying out the function of pupils’ occupation. However, the main objective of after-school musical activity is to cherish natural musical abilities of a child developing a creative and emotional personality who is eager and capable taking a meaningful part in a musical activity. Pupils’ education referring to after school musical activity, considering it not merely as means of occupation but as an activity seeking personal self expression - this is an important pedagogical problem. Thus an object of investigation is education of pupils on the basis of after-school musical activity in a secondary school. The purpose of this analysis is to reveal possibilities of pupils’ education based on after school musical activity. The hypothesis of the analysis is formulated that after- school musical activity is an inseparable part of developing pupils’ personality enforcing individual independence, creativity, initiative and self-expression. The analysis reflected that the effectiveness of after-school musical activity in an... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama neįgalumą turinčių asmenų socialinei integracijai į visuomenę. Tam turi reikšmės priimti Invalidų socialinės integracijos (1991), Neįgaliųjų socialinės integracijos (2005), Specialiojo ugdymo (1998) įstatymai, Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003 – 2012 metų programa, iškeliantys būtinybę mažinti šių asmenų socialinę atskirtį. Pažymima, kad socialinė integracija gali padėti asmeniui prisitaikyti socialinėje aplinkoje ir kartu gerinti aplinkos sąlygas siekiant užtikrinti jo sėkmingą funkcionavimą. Sprendžiant šias problemas, svarbu, kad regėjimo negalę turintis asmuo, dalyvautų pilnavertėje visuomeninėje veikloje, patikėtų savo galimybėmis ir kad jam būtų padedama įgyti aukštesnį socialinį kompetentingumą. Meninė integracija suprantama kaip skirtingai besivystančių asmenų bendravimas ir kūrybinė meninė veikla. Tačiau ypatingą reikšmę turi profesionalus požiūris į integruotos meninės veiklos turinį, parenkamą repertuarą ir jo adaptavimą skirtingų gebėjimų kolektyvui, bendros veiklos organizavimą. Tyrimo objektas – regėjimo negalę turinčių asmenų kolektyvinė muzikinė veikla. Tyrimo tikslas – atskleisti regėjimo negalę turinčių asmenų įgalinimo galimybes kolektyvine muzikine veikla. Tyrimo uždaviniai: 1) apibrėžti regėjimo negalės sampratą mokslinėje literatūroje; 2) apžvelgti visuomenės požiūrio į neregius kaitą istorinės raidos kontekste; 3) apibūdinti regėjimo negalę turinčių asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / The society is increasingly focused on people with disabilities to social integrate them into society. Implications for Social integration for handicapts (1991), Social integration for disabled (2005), Special education (1998) laws, Nacional 2003 - 2012 year program for social integration for people with disabilities, putting emphasis on the need to reduce their social exclusion. Noted that social integration can help a person to adapt the social environment, and to improve environmental conditions in order to ensure its successful functioning. Tackling these problems, it is important that a person with vision disabilities participates in social activities , entrustes to his potential and that he would get help to gain a higher level of social competencies. Arts integration is understood as communication and creative artistic activity for people with different development. However, professional attitude for content of integrated art activities, selected repertoire and its adaptation for collective with different abilities and organizing activities have special significance. Research subject – collective musical activity in persons with visual disabilities. Purpose of the research – to reveal opportunities for integration into society for people with visual disabilities through collective musical activities. Research objectives: 1) define the concept of visual disability in scientific literature; 2) overview public attitude to blind people in the context of the historical... [to full text]

Darbe aptariama neįgalumo samprata, neįgalaus jaunimo muzikavimo būdai ir metodai bei integracijos į visuomenę galimybės muzikine veikla. Baigiamojo darbo tikslas – apibrėžti neįgalaus jaunimo integravimosi į visuomenę galimybes muzikine veikla. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti psichologinę bei pedagoginę literatūrą apie neįgaliųjų muzikinio ugdymo formas; apibūdinti skirtingas negalios formas turinčių jaunuolių muzikinius gebėjimus; aptarti muzikinės veiklos naudą ir reikšmę neįgaliesiems; atlikti diagnostinį tyrimą, įvertinant negalią turinčių asmenų požiūrį muzikinę veiklą kaip integravimosi į visuomenę galimybę Tyrimo objektas – neįgalaus jaunimo muzikinė veikla. Tyrimui pasirinktas Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras. Buvo naudojama neatsitiktinės atrankos neatsitiktinis grupės pasirinkimo būdas. Apklausiami Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro lankytojai, dalyvaujantys muzikiniuose užsiėmimuose. Tyrimas atliktas 2011m. balandžio 8 – 13d. Tyrime dalyvavo 32 respondentai Tyrimo metu siekta sužinoti, kokią reikšmę muzikinė veikla turi neįgaliems asmenims bei jų integracijai į visuomenę. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad muzikinė raiška, gali būti vienas veiksmingiausių neįgaliųjų sveikatinimo bei integravimo(si) į visuomenę būdų. Neįgaliųjų dalyvavimas muzikinėje veikloje padeda keisti visuomenės nuostatas, didina visų visuomenės narių lygias galimybes ir kt. Atliktas... [toliau žr. visą tekstą] / Concept of disability, approaches and methods of playing music by disabled youth as well as possibilities of integration into society by mean of music activity are discussed in this study. The objective of the research is to define possibilities of integration into society of disabled youth by musical activity. The following tasks were set in order to achieve the objective of the research: to analyze psychological and pedagogical literature on forms of musical development of disabled; to characterize musical abilities of youth having different forms of disability; to analyze benefit and importance of musical activity to disabled; to carry out diagnostic analysis by evaluating attitude to musical activity of disabled individuals as the possibility of integration into society. The object of the research is musical activity of disabled youth. Kaunas disabled Youth day center was selected for the research. Visitors of center, participating in musical sessions, were questioned. Research was carried out between April 8th and 13th, 2011. 32 respondents participated in the study. The influence of musical activity to disabled individuals and their integration into society were analyzed in this research. The analysis of scientific literature revealed, that musical expression may be one of the most efficient ways for health promotion as well as integration into society of disabled. Participation of disabled in musical activity... [to full text]

Summary Aliona Pavliukova Alternation of the complex game-based activity and musical activity in the first – the third forms of the primary school The content of the Postgraduate work comprises the analysis of a child’s activity alternation orientated towards his/her self-expression. Learning becomes a new and basic activity at an elementary schools stage. This kind of practice requires the new content of the activity, experience, intellectual efforts and thinking from the child. The learning must be based on the natural child’s activity integrating a certain amount of knowledge in it. The learning experience and demand to learn start to ripen. At a junior school stage the key activity corresponding the characteristics of the child’s maturity, his experience, inner world is the one of the complex game-based activity. It means that the activity is orientated towards the child’s self-expression. When the child grows up and starts to gets mature, his needs, interests change together with the self-expression’s potentiality. The complex game-based activity step by step turns into the musical activity. The musical activity is available only by keeping the child’s natural activity and integrating the knowledge of the Art discipline in it. The activity should be supplemented with the Art expression means, sequentially changing the quality of the content of the activity and accumulating the experience of the self-expression. The artistic-musical activity remains not only crucial... [to full text]

Besikeičiančioje Europos bei Lietuvos sociokultūrinėje situacijoje ypač aktualūs tampa muzikinio ugdymo plėtotės klausimai. Muzika, artimai susijusi su plačiu žmogaus dvasinio, pažintinio, socialinio, praktinio, religinio gyvenimo spektrais, tampa svarbia jausmų pasaulio ir su juo integruoto intelekto sudėtine dalimi. Žmogaus vaikystei būdingi pasaulio pažinimo būdai šiandien sudaro kognityvinio – sąveikaujančio mokymo(si) pagrindą. Meninė veikla padeda vaikui pažinti ir išreikšti save pačiomis įvairiausiomis meno priemonėmis bei formomis. Vaiko veiklos meninės kokybės galima siekti atitinkamai derinant proceso ir žinių, kaip vieningos sistemos komponentų, poveikį. Todėl ankstyvojo amžiaus vaikų muzikinės kultūros komponentų bei elementų, jų tarpusavio ryšių, funkcionavimo ypatumų, ankstyvojo amžiaus vaikų socialinių ir kognityvinių gebėjimų ugdymo muzikine veikla galimybių atskleidimas yra aktuali pedagoginė problema. Tyrimo tikslas - atskleisti 2-4 metų amžiaus vaikų socialinių ir kognityvinių gebėjimų ugdymo galimybes muzikine veikla. Tyrimo objektas - 2-4 metų amžiaus vaikų kognityviniai ir socialiniai gebėjimai. Magistro darbe remiantis pedagoginės, psichologinės, metodinės literatūros bei švietimo dokumentų analize atskleista ankstyvojo muzikinio ugdymo samprata bei ankstyvojo amžiaus vaikų psichofiziniai ypatumai. Tėvų apklausos duomenys atskleidė, kad tėvai išskiria muzikinės veiklos kaip vienos iš pagrindinių priemonių formuojant asmenybės pagrindus jau ankstyvajame... [toliau žr. visą tekstą] / In the changing sociocultural situation of Europe and Lithuania, issues concerning development of musical training are becoming of specific topicality. Music, closely related with wide spectra of human psychic, cognitive, social, practical and religious life, is becoming an important composite part of the world of feelings as well as intellect integrated with it. Methods of cognizing the world which are typical of human childhood, today constitute the core of cognitive – interactive training/learning. Artistic activities help a child to cognize and express himself/herself by an enormous variety of artistic means and forms. Artistic quality of a child‘s activity can be pursued by appropriately coordinating the effect of the process and knowledge as a unanimous system of components. Therefore, the revelation of components and elements, their interconnection and functioning peculiarities of musical culture of children of an early age as well as the revelation of possibilities of training social and cognitive capabilities of children of an early age by musical activity is a topical educational problem. The aim of the investigation is to reveal the possibilities of training social and cognitive capabilities of children aged 2-4 by musical activity. The target of the investigation is cognitive and social abilities of children of 2-4 years of age. The conception of early musical training as well as psycho physiological peculiarities of children of an early age are revealed in this... [to full text]