Darbe analizuojamas atleidimo fenomenas bei atleidimo mokymo efektyvumas, atleidimo mokymo įtaka mokinių moralinių vertybių, socialinių įgūdžių ugdymui, psichologinei savijautai. Darbo objektas – paauglių mokymas atleisti. Tikrinamos trys hipotezės: 1. Tikėtina, kad po mokymo atleisti pagerėja moksleivių psichologinė savijauta: padidėja džiaugsmo, laimės, meilės, sumažėja baimės, liūdesio, pykčio, keršto parametrai. 2. Po pedagoginio eksperimento didėja moksleivių savivertė. 3. Po pedagoginio eksperimento kinta moksleivių vertybės. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje chronologine tvarka aprašomas atleidimo reiškinio plitimas nuo užuomazgų religijoje iki įsitvirtinimo edukologijos moksle, supažindinama su užsienio ir lietuvių mokslininkų tyrimais atleidimo tema bei pagrindžiama atleidimo mokymo galimybė ir reikšmė mokinių moraliniam ugdymui, socialiniams gebėjimams, psichologinei savijautai. Antroje dalyje pateikiama Jaunimo mokyklos mokinių anketų ir refleksijų analizė po atleidimo mokymo, prisatoma pedagoginio eksperimento programa ir rezultatai, kurie patvirtino darbe keltas hipotezes. Apklausti 110 respondentų, eksperimentinėje grupėje dalyvavo 51 mokinys, kontrolinėje – 59 mokiniai. Išvadose pažymima, kad atleidimo mokymas yra vienas būdų ugdyti mokinių moralines vertybes, padėti suprasti save ir kitus ir taip pasiruošti tolimesniam doram gyvenimui. / Forgiveness phenomenon, forgiveness education, it‘s influence of students‘ moral values, development of their social skills, psychological condicion have been analyzed in this work. The object of this study is to teach children forgiveness. Three hypotheses have been tested: 1. It is possible that after forgiveness teaching students‘ well-being becomes better: parameters of joy, happiness, love increase and parameters of fear, sadness, anger, revenge decrease. 2. After pedagogical experiment rises students’ self-esteem. 3. After pedagogical experiment students’ values also increases. The work consists of two parts. In the first part forgiveness phenomenon has been described in chronological order from the early beginning in religion and later in educology; research of lithuanian and foreign scientist on this topic have also been introducted and possibility of teaching forgiveness, influence on students’ moral development, social skills, psychological well-being have been proved. In the second part the analysis of students questionnaire and reflection after teaching forgiveness, the program and results of pedagogical experiment have been presented. In conclusion it has been remarked that teaching forgiveness is one the main ways to develop students’ moral values, assist for understanding oneself and others, prepare for the further honest life.

Šiame darbe analizuojamos pamatinės liberalizmo prielaidos: žmogaus teisų, moralinio individualizmo, valstybės neutralumo doktrinos, nustatomi jų tarpusavio ryšiai. Pasitelkiant Locke‘o ir Dworkino koncepcijas atskleidžiama liberaliosios minties giluminė struktūra, kritikuojamas jos nenuoseklumas bei ribotumas. Identifikuojami liberalizmo idėjų fundamentalūs šaltiniai – protestantiškoji pasaulėžiūra, renesansiškoji humanistika. Atskleidžiama centrinė liberalios politikos sąvoka - individas ir jo autonomija. Parodomi ankstyvosios ir šiuolaikinės liberaliosios minties esminiai skirtumai. / The main point of this work concerns basic premises and its interrelation of liberalism: doctrines of human rights, moral individualism and state neutrality. Locke‘s and Dworkin‘s liberal conceptions help to reveal the deep structure of liberal mind, its inconsistence and limitation. There are identified Protestant world-view and Renaissance humanism as a fundamental sources of liberal ideas. Individual and its autonomy is revealed as a central idea of liberal politics. There are shown substancial differences between early and contemporary liberal mind.

The dissertation explores the question of the possibility of a moral theory compatible with common sense morality. Common sense morality is limited to its two fundamental features, or suppositions: moral judgements are truth apt and practical, i.e. they are at the same time in some sense objectively right or wrong and necessarily action guiding. In contemporary philosophy, the two fundamental features of common sense morality seem to be incompatible: only descriptions can have truth values, but descriptions are not prescriptions, or, to put it otherwise, from the way the things are, it does not follow straightforwardly how the things should be. However, analyses of the methodological, ontological, epistemological and semantic possibilities of moral theories enable a positive answer: a moral theory which embodies the two fundamental features of common-sense morality is possible, only if it makes coherence its constitutive value and uses the approach of rationalist internalism. In this research, the main controversies and distinctions of contemporary meta ethics (moral realism/anti realism, motivational internalism/externalism) are discussed and an account of rationalist internalism is explicated and enforced. / Disertacijoje nagrinėjama su sveiko proto morale suderinamos moralės teorijos galimybė. Sveiko proto moralė apribojama dviem pamatinėm prielaidom, arba savybėm: moraliniai sprendiniai turi teisingumo reikšmes ir yra praktinio pobūdžio, t.y. jie yra kažkuria prasme objektyviai teisingi arba klaidingi ir būtinai kreipia mūsų veiksmus. Šiandienėje filosofijoje šios dvi pamatinės sveiko proto moralės savybės atrodo esančios nesuderinamos: juk teisingumo reikšmes gali turėti tik deskripcijos, o deskripcijos nėra preskripcijos, arba iš to, kaip yra, tiesiogiai neseka tai, kaip turėtų būti. Vis dėlto nagrinėjant metodologines, ontologines, epistemologines bei semantines moralės teorijų galimybes, disertacijoje į pagrindinį klausimą atsakoma teigiamai: abi pamatines sveiko proto moralės savybes įkūnijanti moralės teorija yra galima, tik jei ji padaro koherentiškumą savo konstituojančia vertybe ir naudoja racionalistinio internalizmo prieigą. Darbe aptariamos pagrindinės šiandienės metaetikos kontroversijos bei skirtys (moralinis realizmas/antirealizmas, motyvacinis internalizmas/eksternalizmas), išskleidžiama bei papildoma racionalistinio internalizmo teorija.

Disertacijoje nagrinėjama su sveiko proto morale suderinamos moralės teorijos galimybė. Sveiko proto moralė apribojama dviem pamatinėm prielaidom, arba savybėm: moraliniai sprendiniai turi teisingumo reikšmes ir yra praktinio pobūdžio, t.y. jie yra kažkuria prasme objektyviai teisingi arba klaidingi ir būtinai kreipia mūsų veiksmus. Šiandienėje filosofijoje šios dvi pamatinės sveiko proto moralės savybės atrodo esančios nesuderinamos: juk teisingumo reikšmes gali turėti tik deskripcijos, o deskripcijos nėra preskripcijos, arba iš to, kaip yra, tiesiogiai neseka tai, kaip turėtų būti. Vis dėlto nagrinėjant metodologines, ontologines, epistemologines bei semantines moralės teorijų galimybes, disertacijoje į pagrindinį klausimą atsakoma teigiamai: abi pamatines sveiko proto moralės savybes įkūnijanti moralės teorija yra galima, tik jei ji padaro koherentiškumą savo konstituojančia vertybe ir naudoja racionalistinio internalizmo prieigą. Darbe aptariamos pagrindinės šiandienės metaetikos kontroversijos bei skirtys (moralinis realizmas/antirealizmas, motyvacinis internalizmas/eksternalizmas), išskleidžiama bei papildoma racionalistinio internalizmo teorija. / The dissertation explores the question of the possibility of a moral theory compatible with common sense morality. Common sense morality is limited to its two fundamental features, or suppositions: moral judgements are truth apt and practical, i.e. they are at the same time in some sense objectively right or wrong and necessarily action guiding. In contemporary philosophy, the two fundamental features of common sense morality seem to be incompatible: only descriptions can have truth values, but descriptions are not prescriptions, or, to put it otherwise, from the way the things are, it does not follow straightforwardly how the things should be. However, analyses of the methodological, ontological, epistemological and semantic possibilities of moral theories enable a positive answer: a moral theory which embodies the two fundamental features of common-sense morality is possible, only if it makes coherence its constitutive value and uses the approach of rationalist internalism. In this research, the main controversies and distinctions of contemporary meta ethics (moral realism/anti realism, motivational internalism/externalism) are discussed and an account of rationalist internalism is explicated and enforced.

Tyrimo objektas – sportuojančių mokinių prosocialus ir antisocialus elgesys, vertybės sportinėje veikloje, nuomonė apie trenerio kompetenciją ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti juos sportinei kovai, moralinis pateisinimas sportinėje veikloje bei siekiami tikslai. Tyrimo problema. Tyrime keliami probleminiai klausimais siekiant išsiaiškinti kaip sportininkų elgesys sportinėje veikloje susijęs su vertybėmis, požiūriu į trenerio kompetencijas ugdyti garbingos kovos nuostatas, moraliniu pateisinimu bei siekiamų tikslų suvokimu. Tyrimo tikslas – nustatyti sportininkų elgesio sportinėje veikloje sąsajas su siekiamais tikslais, moraliniu pateisinimu ir nuomone apie trenerio kompetenciją ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti. Tyrimo tikslui pasiekti darbe keliami uždaviniai: nustatyti sportuojančių mokinių prosocialaus ir antisocialaus elgesio raišką sportinėje veikloje; vertybes sportinėje veikloje ir nuomonę apie trenerio kompetenciją ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti; moralinį pateisinimą; siekiamus tikslus (laimėjimų motyvacijos) sportinėje veikloje ir atskleisti koreliacinius ryšius tarp sportuojančiųjų elgesio ir kitų tyrime analizuojamų tyrimo kintamųjų. Tyrime keltos hipotezės, kad sportininkų prosocialus elgesys susijęs su jų orientacija į moralines vertybes, suvokta trenerio kompetencija ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti bei sportininko orientacija į užduoties atlikimą, o antisocialus elgesys susijęs su orientacijomis į statuso... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – prosocial and antisocial behaviour of exercising students, values in sports activity, the opinion about the trainer’s competence to develop the attitudes towards fair play and to motivate them for competition, moral disengagement and the objectives. The research raises the problematic questions on purpose of ascertaining how the behaviour of athletes in sports activity is related to the values, attitude towards the trainer’s competences to develop the attitudes towards fair play, moral disengagement and perception of the objectives. The aim of the research was to determine the correlations of the behaviour of the athletes in sports activity with the objectives, moral disengagement and the opinion about the trainer’s competence to develop the attitudes towards fair play and to motivate. The following research objectives were raised: to determine the prosocial and antisocial behaviour in sports activity; the values in sports activity and the opinion about the trainer’s competence; moral disengagement; the objectives in sports activity and to reveal the correlations between the behaviour of athletes and other variables analysed in the research. We hyphotizased that the prosocial behaviour of the athletes is related to moral values, the perceived trainer’s competence to develop the attitudes towards fair play and to motivate, and athlete’s orientation to the performance of the task; and antisocial behaviour is related to the status values, moral... [to full text]