Baigiamajame darbe išnagrinėtos ekonominių vartotojų elgsenos ypatybės. Vartotojo elgseną nulemia preferencijos. Grafiškai jos vaizduojamos kaip naudingumo funkcijos lygio kreivėmis. Pusiausvyros modeliuose vartotojų preferencijos nagrinėjamos tik biudžetinėse aibėse. Darbe išanalizuotas optimalaus pasirinkimo uždavinys atskiru atveju, kai vartotojų preferencijos modeliuojamos Kobo ir Daglaso naudingumo funkcijomis. Išnagrinėtas mainų ekonomikos konkurencinės pusiausvyros radimo uždavinys taikant Edžvorto dėžę. / The classical general equilibrium model aims to describe the economy by aggregating the behavior of individuals and firms. In the model, the individual is assumed to be the basic unit of analysis and these individuals, both workers and employers, will make choices that reflect their unique tastes, objectives, and preferences. Consumer behavior describes his utility function. The work analyzed the optimal choice of the task on a case where the user preferences designed Cobb-Douglas utility functions. Then we describe the Edgeworth box at exchange economy. It is used in general equilibrium theory, and can aid in finding the competitive equilibrium of a simple system.

Magistro baigiamojo darbo objektas yra mobilių paslaugų įsisavinimas. Darbo tikslas – nustatyti ir ištirti veiksnius, skatinančius jaunimą vartoti mobilias paslaugas. Darbo uždaviniai: Remiantis informacijos sistemų teorijomis bei informacijos ir komunikacijos technologijų įtakos kasdieniniam jaunimo gyvenimui analize, nustatyti veiksnius, skatinančius jaunimo ketinimus naudoti mobilias paslaugas; Sudaryti mobilių paslaugų įsisavinimo modelį, skirtą jaunimo ketinimų naudoti mobilias paslaugas analizei. Taip pat jį patikrinti empiriniu tyrimu; Empiriniu tyrimu nustatyti veiksnius, darančius didžiausią įtaką jaunimo ketinimams naudoti mobilias paslaugas. Išanalizuoti modelį įvairių mobilių paslaugų grupėse. Atlikus mobilių paslaugų rinkos analizę, pastebėta, kad naujų mobilių paslaugų vartojimo augimas nėra toks, kokio tikėtasi. Taigi pagrindinis iššūkis yra suprasti, kaip ir kodėl vartotojai įsisavina mobilias paslaugas. Mobilių paslaugų rinkoje vieni svarbiausių vartotojų yra jaunimas: jie sudaro trečdalį visų mobilių telefonų vartotojų rinkos, šis segmentas nuolat didėja, jaunimo išlaidos mobiliosioms paslaugoms yra vienos didžiausių, be to jie skatina aplinkinius naudotis mobiliomis paslaugomis. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, technologijų įsisavinimo teorijų (Planuojamo Elgesio, Pagrįstų Veiksmų, Inovacijų Išplitimo ir kt.) analizėje bei palyginus jau atliktuose šios srities tyrimuose naudojamus modelius, prieita prie išvados, kad nagrinėjant mobilių... [toliau žr. visą tekstą] / Mobile technologies are gaining more popularity and diffusing into every aspect of people every day life. It is expected that future of mobile telephony will rely on mobile services. However, the actual adoption of new mobile services has been much slower than expected. Therefore, it is becoming more crucial to study how and why consumers adopt mobile technologies and services. Youth is one of the most important segments in mobile services market: they constitute one-third of all mobile phone users, this segment is growing steadily, youth’s expenses for mobile services are one of the largest, in addition, they encourage others to use mobile services. The objective of this paper is to study the drivers of youth mobile services adoption. Therefore, first problem is to define these drives, through analysis of information and communication technologies influence on youth every day life. Second, is to construct the model suitable for this study. Last problem is to test research model in Lithuania’s youth market and determine the factors, which significantly influence youth intentions to use mobile services. The analysis of various theoretical technology acceptance models ascertained that an integration of various theoretical perspectives may provide a richer understanding of the mobile services phenomenon. Therefore, using deduction method, two main drivers where identified – belonging and significance. The suggested model proposes that perceived usefulness, ease of use... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama Lietuvos pastatų energinio naudingumo sertifikavimo metodika pagal STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“. Ši metodika lyginama su STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“ šilumos nuostolių skaičiavimo metodika ir su faktiniu šilumos suvartojimu. Nagrinėjamos suminės energijos sąnaudos ir energinio naudingumo kvalifikacinis rodiklis esant skirtingo aukštingumo pastatams ir jo pokytis diegiant renovacijos priemones. Taip pat atliekama renovacijos priemonių ekonominio efektyvumo analizė. Sudaromas A klasės pastato modelis. Analizuojama energinio naudingumo klasės suteikimo sistema ir pateikiamos rekomendacijos energinio naudingumo sertifikavimui Lietuvoje. / In the master thesis the methodology of building energy performance by The national building regulation STR 2.01.09:2005 „Building Energy performance. Certificate of energy performance” is analysed . The methodology is compared with heat gains calculation methodology in regulation STR 2.09.04:2002 „Capacity of building heating system. Energy input for heating“ and actual heat consumption. The total energy consumption and the energy performance qualifying index is analyzed in the buildings of different height and the difference of index after renovation. The economical efficiency analysis of recommended renovation is analysed. The model of energy performance class is analised and the recomendations for energy performance certification in Lithuania are presented.