Darbe iškelta hipotezė, kad netradicinės seksualinės orientacijos asmenys turi taikių susirinkimų laisvę. Siekiant patvirtinti arba paneigti hipotezę, atlikta teorinė taikių susirinkimų laisvės ir seksualinės orientacijos koncepcijų analizė, nagrinėtos tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dokumentų normos, reglamentuojančios taikių susirinkimų laisvę ir apžvelgtas šių normų aiškinimas teisminėje praktikoje. Apžvelgtas nediskriminacijos principo seksualinės orientacijos pagrindu įtvirtinimas tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dokumentuose bei jo praktinio taikymo aspektas. Atlikta taikių susirinkimų laisvės ir nediskriminacijos principo seksualinės orientacijos pagrindu reglamentavimo apžvalga atskirų valstybių vidaus teisės aktuose. Analizuotos Lietuvos teisės aktų normos, reguliuojančios diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu draudimą, pateikiami konkretūs pavyzdžiai bei aprašomas taikių susirinkimų laisvės reglamentavimas ir praktinis jos įgyvendinimas. / The hypothesis of the work is that the homosexuals have the freedom of peaceful assembly. The first part of the work describes the terms related to the freedom of peaceful assembly, the sorts of assemblies, main principles determining the proper regulation of this freedom and legal restrictions of the freedom of assembly. The aspects of sexual orientation are discussed and the brief history of homosexual movements is presented. The second part of the work analyzes the provisions of Universal Declaration of Human Rights, International Covenant on Civil and Political Rights, European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, American Convention on Human Rights and African Charter on Human and People’s Rights, regulating the prohibition of discrimination and freedom of peaceful assembly. Also there are analyzed the primary and secondary legal acts of the European Union, which form the EU policy on the protection of human rights. The third part of the work is dedicated to the analysis of the national legal base of the United States of America, Canada, South African Republic, Finland and Poland, which regulate the freedom of peaceful assembly and protection of homosexuals. The last part of the work reviews the Lithuanian legal norms regulating the prohibition of the discrimination on the basis of sexual orientation, presents the concrete examples and describes the regulation of freedom of peaceful assembly and its practical implementation.

Šiame darbe yra analizuojami darbo teisiniai santykiai ir teisės normos reguliuojančios diskriminacijos dėl amžiaus draudimą darbo teisėje. Siekiant kuo išsamiau atskleisti šią temą pirmiausiai yra nagrinėjamas lygybės principas, iš kurio yra kildinamas diskriminacijos draudimo (nediskriminacinis) principas, kuris yra įtvirtintas tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Diskriminacijos dėl amžiaus draudimą Lietuvoje numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir Lygių galimybių įstatymas, kuris buvo priimtas, siekiant įgyvendinti 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodų sąlygų taikymo užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus. Todėl darbe yra analizuojama, ar tinkamai perkeltos šios direktyvos nuostatos į Lietuvos teisę. Lygybės ir diskriminacijos draudimo principais draudžiama taikyti skirtingus įdarbinimo kriterijus, skirtingas darbo sąlygas, atleidimo iš darbo pagrindus, tapačius santykius vertinti skirtingai dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su darbuotojo dalykinėmis savybėmis. Nagrinėjant diskriminacijos dėl amžiaus draudimo teisinį reguliavimą darbo teisiniuose santykiuose, yra atsižvelgiama ne tik į teisinį diskriminacijos dėl amžiaus draudimo įtvirtinimą teisės normose, bet ir į nustatyto asmens teisių apsaugos mechanizmo efektyvumą – kaip ir kokio pobūdžio institucijos gina asmenų pažeistas teises. Yra analizuojama lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, valstybinės darbo inspekcijos, darbo ginčų komisijos... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyzes the legal rapports and law concerning age discrimination in labour law. On purpose to develop this topic most thoroughly the principle of equality is researched primarily, which the principle of discrimination prohibition (non-discrimination) is derived from, which is confirmed in Lithuanian and international legal acts. The prohibition of age discrimination is specifically defined in the Labour Code of the Republic of Lithuania and in the Law of Equal Opportunities which was enacted on purpose to implement the Council’s Directive 2000/78/EB of November 27th, 2000, defining the general basics of applying equal conditions in occupational and professional fields. Therefore it is analyzed if the norms of directive are properly transferred. By the principles of equality and prohibition of discrimination, it is forbidden to apply different criteria of employment, different working conditions, and basics of dismissal, to discriminate identical relations basing on circumstances not related with objective qualities of an employee. On purpose to assess if these principles are being properly implemented, not only affirmation of this prohibition in legal acts is analysed, but also their operation in practice. Also, when researching proper implementation of age discrimination prohibition norms, the protection mechanism’s efficiency is taken into consideration – how and what kind of institutions protect violated rights of persons. Office of Equal Opportunities... [to full text]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]

1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartis į ES sistemą įvedė ES pilietybės institutą. Europos pilietybė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais, todėl, kalbant apie ją nereikėtų remtis valstybių narių pilietybės suvokimu. Sutartyje numatyta, kad Sąjungos piliečiu gali būti kiekvienas asmuo, jei jis turi kurios nors valstybės narės pilietybę. Tik pati valstybė narė turi teisę apibrėžti sąlygas, kurioms esant asmenys įgyja ar praranda tos valstybės pilietybę, o kitos valstybės narės privalo gerbti šią jos teisę. Tačiau pagrindinis šiame magistro darbe nagrinėjamas klausimas yra ne Sąjungos pilietybės samprata, bet teisės, išplaukiančios iš ES pilietybės, įtvirtintos EB steigimo sutarties Antroje dalyje. Įsteigus ES pilietybės institutą, asmenims suteikiamos tam tikros papildomos teisės toms, kurios jau egzistuoja nacionaliniame ar Bendrijos lygmenyje. Šiame darbe koncentruojamasi į antrinės teisės aktus, detalizuojančius minėtų teisių įgyvendinimo sąlygas bei ribojimo pagrindus bei Europos Teisingumo Teismo praktiką. Viena iš tokių teisių yra teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Darbe pabrėžiama, kad laisvo asmenų judėjimo principas sudaro vieną iš Europos Bendrijos pagrindų. Ilgą laiką ši asmenų judėjimo laisvė buvo siejama su reikalavimu asmenims užsiimti tam tikra ekonomine veikla. Tačiau situacija pasikeitė ir dabar kiekvienas Sąjungos pilietis, net ir ekonomiškai neaktyvus, gali naudotis šia teise. Be to, Sąjungos piliečiai... [toliau žr. visą tekstą] / Maastricht Treaty signed on 7 February 1992 introduced citizenship concept into the framework of European Union. European citizenship embodying specific features differs from traditional notion of national citizenship. To be a European citizen one must first be a national of a Member State. Only Member States can lay down the conditions under which individuals acquire and lose nationality and other states must respect this competence. However the central issue of this master’s thesis is not the concept of the European citizenship, but the rights stemming from the citizenship of the Union covered in the Part II of EC Treaty. The establishment of the European citizenship composes an additional sphere of rights to those currently existing in the national and Community sphere. This master thesis focuses on the instruments of the secondary legislation containing provisions, detailing the exercise and limitation of the mentioned rights. One of such fundamental rights is the right to move and reside freely within territory of the Member States. The author stresses that the free movement of persons comprises one of the basis of European Community. For a long time this freedom had been bound to requirement to pursue economic activity. Despite this now every citizen of the Union may enjoy this right outside the economic context. Besides citizens of the Union residing in another Member State of which they are not nationals have the right to participate as voters or as candidates in... [to full text]