Nekaltumo prezumpcija – pamatinis ir visuotinai pripažįstamas baudžiamosios teisės principas, įtvirtintas tarptautiniuose teisės tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Šio principo postulatas reikalauja asmenį laikyti nekaltu, jei neįrodoma priešingai ir suponuoja būtinų procesinių taisyklių laikymąsi nustatant tam tikras proceso dalyvių teises ir pareigas. Tačiau nekaltumo prezumpcijos principas turi tam tikrų prieštaravimų, kurių esminis yra tai, kad baudžiamajame procese greta nekaltumo prezumpcijos egzistuoja jos antipodas - kaltumo prezumpcija. Jei tokios nebūtų, būtų neįmanomą prieš asmenį pradėti baudžiamąjį procesą ir taikyti jam procesines prievartos priemones. Vadinasi nekaltumo prezumpcija nėra ir negali būti suabsoliutinama baudžiamajame procese, tačiau visgi ji būtina kaip asmens teisių garantas. Šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje, nors ir suvokiama nekaltumo prezumpcijos svarba žmogaus teisių užtikrinimo kontekste ir vienų mokslininkų laikoma objektyvia ir visuotinai privaloma teisine nuostata, visgi yra manančių, kad nekaltumo prezumpcija yra viso labo tik fikcija, neturinti praktinės reikšmės. Be to nekaltumo prezumpcija nebegalioja tik nuo to momento kai įsiteisėja kaltumą konstatuojantis teismo nuosprendis. Vadinasi kol vyksta ikiteisminis tyrimas, ar teismo procesas, daugelis aplinkybių dar nėra pilnutinai ištirtos, taigi nesibaigus teisminiam nagrinėjimui išlieka didėlė tikimybė nekaltai apkaltinti asmenį. Todėl praktikoje dažnai kyla nekaltumo prezumpcijos... [toliau žr. visą tekstą] / The presumption of innocence is the fundamental and general principle in the criminal law which is recognized both: internationally and nationally. The presumption of innocence - is the principle that one is considered innocent until proven guilty. This principle implies that there should be the certain and strict rules followed in the process while settling the rights and obligations of the participants of the criminal procedures. However this principle has some contradictions with other principles. The essential contradiction is with the presumption of guilt. Without the presumption of guilt there would be impossible to start the criminal proceedings and to impose coercive measures against any person. So the presumption of innocence is not and can not be considered as absolute principle, but the one which guarantees the implementation of certain rights of the person in criminal proceedings. Even though in modern criminal law the importance of the presumption of innocence to ensure human rights is realized and principle is considered as universally binding legal provision by many researchers, some researches express the opinion that presumption of innocence is pure fiction and that it has no practical significance. The presumption of innocence proceeds until someone is found guilty by final and valid court decision. Taking into the consideration mentioned above during the pre-trial investigation or during the trial many factors have not yet been fully explored and... [to full text]

Šiame magistro darbe išsamiai nagrinėta baudžiamojo proceso paskirtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos BPK pirmame straipsnyje. Siekiant kuo išsamiau atskleisti baudžiamojo proceso paskirties esmę, pirmojoje darbo dalyje buvo aptariama baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos, tipai (formos), stadijos. Taip pat atskleidžiamas pats baudžiamojo proceso, kaip atskiros teisės šakos reikalingumas bei jos sąryšis su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais principais. Lietuvos baudžiamojo proceso samprata palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų bei Vokietijos teisės doktrinose suformuota koncepcija. Aptariant proceso funkcijas, tipus bei stadijas, jos konkrečiai siejamos su nagrinėjma tema ir atskleidžiama kaip jos tiesiogiai padeda įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį. Antrojoje magistro darbo dalyje išsamiai išanalizuoti konkretūs principai, kurių visetui esant, yra tinkamai pasiekiama baudžiamojo proceso paskirtis. Aptariami žmogaus ir piliečio, visuomenės bei valstybės teisių gynimo, proceso greitumo, išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo, tinkamo įstatymo pritaikymo bei nusikalstamą veiką padarusio asmens tinkamo nubaudimo ir reikalavimo, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas principų įgyvendinimas. Pateikiami Konstitucinio, Europos žmogaus teisių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismų sprendimai bei išaiškinimai minėtų principų taikymo aspektais. Analizuojama teisės doktrina. Magistro darbo autorius pateikia išvadas bei pasiūlymus kaip įgyvendinant principus galima... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the article is to reveal the purpose of criminal procedure which is consolidated in the criminal procedure code of Lithuania. The concept, functions, forms, stages of the criminal procedure are discussed in the first part of the article on purpose to demystify circumstantial purpose of criminal procedure. It is asserted the need of criminal procedure, as a separate type of law, and its connection with the principles which are consolidated in the Constitution of Lithuania. Lithuaniain conception of criminal procedure is compared with the concept which is settled in the United States of America and Germany. Taking in consideration functions, forms and stages they are associated with the pending subject and it is revealed how they assist to implement the purpose of criminal procedure. Particular principles, which completeness helps to obtain the purpose of criminal procedure, are rationalised and explained in the second part of the article. The aspects of the defence of human, citizen, society and state rights, the quickness of process, comprehensive detection of crimes, proper use of legislation, proper punishment of a man who commited a crime and a demand that an innocent man would not be punished are considered. Some judgements and explications of Constitutional Court, Supreme Court and Europen Court of Human Rights are introduced which reflect the use of mentioned principles. The doctrine of law is analised. The author of the article makes conclusions... [to full text]

The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms drawn up in Rome on 4 November 1950, entered into force in September 1953, consolidated the minimal standarts of human rights protection which are equally binding for all democratic Europe countries. Article 6 guarantees the right to a fair trial – one of the favourable condition to realize human rights. It is the fundamental right and the guarantee of other human rights protection. The aim of the master thesis is to scrutinize the conception of the right to a fair trial under the Article 6 of the European Convention, its content and the practice of The European Court of Human Rights on this question. It is considering especially urgent questions of the Article‘s 6 application. On that ground the position of the Court is formed and the analysed regulations becomes the part of theory. The master thesis should create the basis for the further analysis of the Article 6 and promote the publication of the problem on human rights and safeguard them in Lithuania. In the Article 6 there is determined the right that everyone is entitled to a fair and public hearing within a reaonable time by an independent and impartial tribunal established by law. In the Convention sense the right to a fair trial is interpreted widely because of its significance in the democratic society. Otherwise the narrow interpretation of Article 6 would not answer the purpose. The right to a fair trial should be analysed as the whole... [to full text]