Šiame magistro darbe lyginamuoju metodu nagrinėjamas teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą gynimas skirtingos teisės sistemos valstybėse - Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiame magistro darbe siekiama atsakyti į klausimą kada ir kokiais būdais yra ginama asmens teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą gydymo procese. Pažymėtina, kad pagrindinis nagrinėjamos teisės gynimo būdas yra draudimas atlikti bet kokią intervenciją į žmogaus kūną be galiojančio asmens sutikimo tokioms intervencijoms. Gydytojas, kaip ir bet kuris kitas asmuo, negali gydyti ir net liesti paciento be galiojančio paciento sutikimo. Bet kokia medicininė intervencija be galiojančio paciento sutikimo yra neteisėta, nebent ją galima pateisinti tam tikromis išimtimis. Todėl daugiausia dėmesio darbe yra skiriama sutikimo medicininiams ir moksliniams tyrimams, bandymams svarbos, sutikimo elementų, išimčių iš bendrojo principo, kai sutikimas nėra reikalingas, analizei. Išskiriami tokie būtini sutikimo gydymui elementai, kaip informacijos atskleidimas, veiksnumas ir laisva valia. Kaip vienas iš asmens autonomijos įgyvendinimo aspektų analizuojama ir asmens teisė atsisakyti siūlomo gydymo. Kadangi asmens teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą nėra absoliuti, tai nemažas dėmesys darbe yra skiriamas aptarti situacijoms, kai asmuo gali būti gydomas ir be tokio asmens sutikimo. / The present master’s work primarily deals with the analysis of the comparative aspects of the protection of the person’s right to the bodily inviolability and integrity in different law systems – the Republic of Lithuania and the United Kingdom. Moreover, the aim of the present research is to analyse when and how the person’s right to the bodily inviolability and integrity is protected. It should be noted that the primary protection method of this right is prohibition to perform any medical intervention without the patient’s valid consent. The physician, like others, is not allowed to treat or even touch a patient without the patient’s valid consent. Any medical intervention without the patient’s valid consent is considered unlawful, unless it falls within very few exceptions. Therefore this master’s work deals mostly with analyse of the importance of consent to the medical and scientific examinations and research, the elements of the consent and the exceptions from general principal. There are three essential elements of the consent to the treatment – disclosure of the relevant information, capacity and voluntaries. As one aspect of the persons autonomy, the right to withdraw the treatment is also analyse in this master‘s work. Since the right to the bodily inviolability and integrity is not absolute one, this master’s work also deals with situations when the consent to medical interventions is not necessary and the patient could be treated without consent.

Šiame darbe analizuojamos neviešų tyrimo veiksmų, Lietuvoje vadinamų operatyviniais, teisėtumo problemos. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad slaptų tyrimo veiksmų naudojimas pats savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nes būtent dėl jų neviešo pobūdžio tokie tyrimo veiksmai yra efektyvūs, tačiau naudojant neviešus tyrimo veiksmus svarbiausias valstybės uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų lygiaverčių teisinių vertybių: visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų veikų ir žmogaus teisių apsaugos. Tam, kad neviešų tyrimo veiksmų naudojimas netaptų nekontroliuojamu valstybės institucijų slapto asmenų sekimo įrankiu, valstybės įpareigotos savo nacionalinius įstatymus suderinti su EŽTT praktikoje suformuotais neviešų tyrimo veiksmų reglamentavimo bei naudojimo reikalavimais. Šiame darbe Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas nagrinėjamas atitikimo EŽTT reikalavimams aspektu, taip pat aptariamas operatyvinės veiklos ir baudžiamojo proceso santykis, kadangi dalis neviešų tyrimo veiksmų įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Aptariamos esminės tokiu reglamentavimu keliamos praktinės problemos. Nagrinėjama, ar OVĮ įtvirtintos atskirų operatyvinių veiksmų naudojimo sąlygos užtikrina tokią asmens teisių apsaugą, kokios reikalauja EŽTT jurisprudencija. Analizuojant įstatymus bei teismų praktiką, identifikuojami esminiai Lietuvoje egzistuojančio operatyvinių veiksmų reglamentavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this research the problem of the legitimacy of the non-public actions of investigation which in Lithuania refers to “operational actions” is analyzed. The European Court of Human Rights recognizes that the use of non-public actions of investigation itself does not violate the provisions of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms because of its non-public nature, these actions of investigation are effective, yet the most important task for the state in the use of non-public actions of investigation is to maintain a balance between the two equivalent legal values: the protection of society from criminal acts and protection of human rights. Whereas the use of non-public actions of investigation would not become uncontrolled secret surveillance tool of the state institutions, the states are obliged to coordinate its national laws with the requirements on regulation and use of non-public actions of investigation, that are formulated by the practice of ECHR. In this paper, the Law of the Republic of Lithuania on operational activities is analyzed in respect to the accordance to the requirements of ECHR. Also the relation between the operational activities and the the criminal proceedings is discussed because the elements of non-public actions of investigation is included into the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania. The substantial problems of practice of these regulations are disputed. The research concerns with... [to full text]