Teorinė neįgaliųjų socialinio dalyvavimo analizė parodė, kad socialinis dalyvavimas mokslo šaltiniuose traktuojamas, kaip asmenų (šiuo atveju neįgaliųjų) privalumų akcentavimas siekiant atskleisti jų aktyvumą, originalumą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, taigi, ir darbo rinkoje. Remiantis teorine analize, neįgalių asmenų profesinis rengimas - nuolatinis, nenutrūkstamas ugdymo(si) procesas susidedantis iš lygiaverčių pagal reikšmingumą, komponentų: ikiprofesinio ugdymo, pirminio profesinio rengimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo, profesinio perkvalifikavimo, profesinio reabilitavimo siejant neįgaliųjų profesinį rengimą ne tik su profesine adaptacija, bet ir su neįgaliųjų socializacija. Iškelta hipotezė, kad NST patyrusių asmenų į(si)darbinimo poreikiai nerealizuojami arba realizuojami tik iš dalies dėl nepakankamo darbdavių informuotumo apie šių asmenų socioedukacines galimybes ir pačių neįgaliųjų savo galimybių nuvertinimo. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti NST patyrusių asmenų dalyvavimo darbo rinkoje socioedukacinius veiksnius. Tyrimo duomenys apibendrinti statistiniais metodais (aprašomoji statistika, faktorinė ir koreliacinė analizė). Tyrime dalyvavo 311 respondentų, 210 NST patyrusių asmenų ir 101 darbdavys. Empirinėje dalyje nagrinėjami sėkmingo dalyvavimo darbo rinkoje veiksnių tarpusavio ryšiai, NST patyrusių asmenų profesinės motyvacijos veiksniai, dalyvavimo darbinėje veikloje patirtis, pastangos ir pagalbos... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of social involvement showed that social involvement in scientific sources is regarded as the emphasis of advantages of the persons (particularily disabled persons) when trying to reveal their activity and originality in various spheres of life, which includes labor market as well. On the basis of theoretical analysis, professional training of the disabled is a perennial process of (self) education, which consists of equal components: pre-professional education, primary professional education, improvement of professional qualification, professional re-qualification, professional rehabilitation when relating professional education of the disabled not only with professional adaptation, but with socialization of the disabled as well. Hypothesis of the research is the persons that experienced back’s brain’s traumas (hereinafter – BBT) needs of self (employment) are not realized or are realized only partially due to insufficient privity of the employers about socioeducational possibilities of the disabled as well as their own low self-confidence. Method of questionnaire research has been done. Its aim was to reveal socioeducational factors in labor market of the involvement of the persons that have experienced BBT. The data of the research has been generalized when using statistical methods (descriptive statistics, factor and correlation analysis). 311 respondents participated in the research, 210 of them being the persons that experienced BBT and 1... [to full text]