Tyrimo „Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos 1990 – 2012“ tikslas yra atlikti Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemų, paslaugų teikėjų (institucijų, kurios yra atsakingos už profesinio orientavimo paslaugų teikimą, kokybę, plėtotę) lyginamąją analizę. Tyrimo ataskaitą sudaro 4 skyriai. Pirmame skyriuje analizuojama ir lyginama abiejų šalių profesinio orientavimo sistemų raida nuo 1990 m. iki 2012 m. Antrame skyriuje analizuojamos ir lyginamos profesinio informavimo struktūros t.y., už profesinį orientavimą atsakingos institucijos. Trečiame skyriuje analizuojamos ir lyginamos Lietuvos ir Latvijos profesinio informavimo internetinės duomenų bazės. Ketvirtame skyriuje lyginami Lietuvos ir Latvijos profesinį orientavimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai.Tyrimas grindžiamas prielaida, kad Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos plėtojamos skirtingai, nepaisant to, kad yra kaimyninės šalys ir jas sieja istoriniai bei politiniai įvykiai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos yra plėtojamos skirtingai, nes: priimami skirtingo pobūdžio įstatymai, orientuojamasi į skirtingas profesinio orientavimo sistemos dalis ir t.t. Nors rasta ir labai daug panašumų: Europos Sąjungos fondų vykdyti tokie pat arba panašūs projektai, sutampa, kai kurių už profesinį orientavimą atsakingų institucijų veiklą ir t.t. Tačiau negalima patvirtinti, kad Lietuvos profesinio orientavimo sistema yra labiau išvystyta negu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research “Lithuanian and Latvian Systems of Professional Orientation in 1990-2012” is to perform a comparative analysis between the Lithuanian and Latvian vocational guidance systems and the service providers (institutions, responsible for vocational guidance service providing, their quality and development). The research report consists of 4 chapters. In the first one, there are analysed and compared the development of vocational guidance systems from 1900 till 2012 in both countries. In the second chapter, there are analysed and compared professional information structures, i. e. institutions, responsible for vocational guidance. In the third chapter, there are analysed and compared internet data bases of the Lithuanian and Latvian professional information. In the last chapter of the report, the legal documents regulating the Lithuanian and Latvian vocational guidance are compared. The research is grounded on the assumption that despite the Lithuanian and Latvian common historical and political events, the vocational guidance systems are developed differently in both countries. The research showed that the Lithuanian and Latvian vocational guidance systems are developed differently, because: the legislation is drafted of different character, it is oriented to different vocational guidance systems parts, etc. Even though there were certain similarities found: same projects, developed by the European Union funds, activity of some institutions, responsible for... [to full text]

Lietuva nuo 2004 metų gegužės 1 dienos yra pilnateisė ES narė. Narystė ES reiškia daugelio supranacionalinių politikų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, o ES regioninė politika yra viena iš jų. Regioninės politikos įgyvendinimo efektyvumo vertinimas Lietuvoje yra vienas esminių narystės ES klausimų. Šio darbo tyrimo objektu pasirinktas konkretus žemės ūkio sektorius bei ES regioninės politikos įgyvendinimo Lietuvoje 2004-2006 metų programavimo periodu efektyvumo vertinimas šiame sektoriuje. Darbo tikslas yra įvertinti ES regioninės politikos žemės ūkio sektoriaus plėtros priemonių įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje. Detalizuojant darbo tikslą, išskirtini trys pagrindiniai darbo uždaviniai. Pirma, darbe siekiama įvertinti ES regioninės politikos žemės ūkio sektoriaus plėtros priemonių, skirtų žemės ūkio sektoriaus plėtrai, efektyvumą tiek bendrai, tiek ir pagal atskiras jos dalis. Antras darbo uždavinys yra konkrečių veiksnių, mažinančių priemonių įgyvendinimo efektyvumą, identifikavimas. Trečia, darbe siekiama pateikti rekomendacijas ES regioninės politikos įgyvendinimo Lietuvoje efektyvumo didinimui 2007-2013 metų programavimo periodu. Pagrindinė darbo hipotezė formuluojama taip: santykinai neefektyvų ES regioninės politikos žemės ūkio plėtros priemonių įgyvendinimą Lietuvoje 2004-2006 metų programavimo periodu labiausiai įtakoja neefektyvios administracinės procedūros, apimančios paraiškų teikimo ir vertinimo tvarką bei projektų administravimo tvarką. Kadangi egzistuoja... [toliau žr. visą tekstą] / In 2004 Lithuania joined the European Union. The membership in this organization inter allia determines the implementation of supranational EU policies on the national level. One of such policies is EU regional policy, influencing the development of various economical sectors including agricultural sector. The development of this sector is co-financed by The European Agricultural Guidance and Guarantee Fund. The main goal of this research was to find out how effectively Lithuania implements the EU regional policy means in the agricultural sector. It is important to point out, that the term “means implementation” in this particular case involves the selection, the administrative procedures and the institutional implementation of the measures. First of all, it is necessary to define the appropriate evaluation methodology. In the first section of this paper the client-oriented and the economic effectiveness models are chosen as appropriate theoretical models for evaluation. The use of these two different models increases amplitude and impartiality of analysis. In the second section of this paper is given main empirical data about the implementation of EU regional policy means in agricultural sector. This analysis includes respondents’ estimation of means objectives, task, goals, administrative system and main financial indicators. Defined theoretical methodology and given empirical data are used to evaluate effectiveness of EU regional policy means implementation in the... [to full text]