Magistro darbo objektas – reklama ir jos įtaka žiniasklaidos temų tvarkaraščiui Lietuvos periodinėje spaudoje. Darbo tikslas – ištirti, ar reklama Lietuvoje turi įtakos žiniasklaidos temų tvarkaraščio sudarymui bei jo turiniui. Pagrindiniai uždaviniai – išsiaiškinti, kaip reklama veikia žiniasklaidos temų tvarkaraštį, kas Lietuvoje yra laikoma reklama ir paslėpta reklama, kaip ir kokių įstatymų tai yra reglamentuojama ir kontroliuojama Europos sąjungoje ir Lietuvoje, nustatyti objektyvias prielaidas, leidžiančias tirti reklamos poveikio žiniasklaidos temų tvarkaraščiui pasireiškimo priežastis ir būdus. Naudojant literatūrinių šaltinių analizę, dokumentų turinio (content) analizės ir anketinės apklausos tyrimų metodiką, atlikta reklamos įtakos temų tvarkaraščiui Lietuvos spaudoje kiekybinė ir kokybinė analizė. Periodinės spaudos tyrimas parodė, kad Lietuvos dienraščiams būdingi kiek skirtingi temų tvarkaraščiai – tai gali būti manipuliavimo informacija požymis, tačiau tiksliai išskirti reklamos įtaką sudėtinga. Egzistuoja įvairios interesų grupės: reklamos užsakovai, viešųjų ryšių agentūros, politinės jėgos ir pan. – visa tai daro poveikį žiniasklaidos temų darbotvarkei. Nedažnai, tačiau dienraščių praktikoje yra naudojamas reklamos pateikimo būdas, neidentifikuojant jos pagal tikrąją paskirtį, vadinamas paslėptąja reklama. Todėl svarbu kritiškai vertinti žiniasklaidos temų tvarkaraštį, naudotis daugybe skirtingų informacijos šaltinių, analizuoti ir lyginti informaciją, nes... [toliau žr. visą tekstą] / There are a lot of research studies of different external and internal forces impact on the media content: individual level of journalist, the structure of media organization, ideological models, the effects of ownerships, in-censorship, concentration and concurrence, commercialism and corruption of media, pressure of economics and politics, the impact of advertisement customers, audience, etc. The economic and regulation of media are untypical both of normal business and of normal public services, because media are not only businesses, responding to economic forces, but also deeply rooted (usually nationally based) social and cultural institutions. The aim of the Greta Daiva Morkūnienė’s final paper for a MA is “The Impact of the Advertisement on the Media Agenda Setting”. The paper’s main tasks are to investigate how the advertisement makes impact on Lithuanian daily newspapers’ agenda setting, to find out what can be considered advertising and hidden advertising in Lithuania, to review lawful regulation and control of advertisement in European Union and Lithuania, to establish the objective assumptions to research the impact of the advertisement on the agenda setting habits and reasons. This work consists of five parts. First part explains the singularity of advertisement. Second part discusses about media like the way to reach audience for advertisers. Third part analyses factors for advertisement to access and impact agenda setting. Fourth part presents a research “The... [to full text]

Vis dažniau galima išgirsti žiniasklaidos tyrėjų ir kritikų pasisakymus, jog tradicinės ribos tarp žurnalistikos ir reklamos nyksta. Nupirkti straipsniai, užsakytos naujienos, apmokėti reportažai, radijo laidos ir kt. yra viena opiausių XXI a. žiniasklaidos problemų. Ypatingos kritikos sulaukia itin išpopuliarėjęs reklamos ir redakcinio straipsnio mišinys – užsakomieji straipsniai. Reklaminė informacija, kuria suinteresuotos institucijos ar asmenys siekia savo tikslų, vartotojams pateikiama kaip objektyvi naujiena, įprasta žurnalisto parašyta publikacija. Nors tokio tipo informacija turi būti pažymėta kaip reklama, tačiau neretai tokių žymenų nėra. Atsižvelgiant į tai, žiniasklaidos vartotojams darosi vis sunkiau identifikuoti, ar tai ką jie skaito yra objektyvi publikacija, ar tam tikros organizacijos, asmens užsakytas reklaminis straipsnis. Ilgą laiką pagrindinis žiniasklaidos tyrėjų dėmesys daugiausiai buvo nukreiptas į žiniasklaidos pranešimus, jų turinį, požymius ar ypatumus, tačiau vis labiau aktualu tampa sužinoti ne tik kiek ir kokia auditorija vartoja žiniasklaidą, bet ir kaip ji tuos pranešimus suvokia, ar visą pateiktą informaciją priima tiesiogiai, ar ją interpretuoja, vertina savaip, kaip keičiasi jų požiūris į žiniasklaidos tekstus. Siekiant gauti šią informaciją, taikomi nauji auditorijos tyrimai, vadinami priėmimo tyrimais. Taikant šiuos tyrimus galima atskleisti ir kaip žiniasklaidos auditorija priima užsakomuosius straipsnius. Nors pastebima, kad sulig... [toliau žr. visą tekstą] / More and more often media critics and researchers express their concern that the line between the journalism and advertising is vanishing. Journalism is criticized for being deeply commercialized as paid articles, reporting, television and radio broadcastings etc. are very popular in the 21st century. The fear of reduced advertising effectiveness has lead to the development of new promotional tools such as advertorials – a hybrid between advertisement and editorial. This new genre is a paid print advertisement which is written in the form of an objective opinion editorial. Such form of advertisement is less obvious than traditional advertisement, consequently, it confuses people who can not identify whether they read objective article or paid advertisement. Obviously, audiences construct their own meanings for media texts, so it is very important to know what they think about different media messages. Even though advertorials became in use in 1900, we know very little about how they are perceived. To investigate the audience's reception of media messages, it is often used researches generally known as reception analysis. The purpose of this work is to reveal the conception of advertorials and to find out what does the audience think about advertorials. The goals of the work are: to find out the concept of advertorials; to survey the main features of labeled and unlabeled advertorials; to survey the peculiarities of advertorials; to analyze surveys about advertorials; to sift... [to full text]