Šio darbo objektas yra suinteresuotos visuomenės – kraštotyrinio sąjūdžio dalyvių ramuviečių ir žygeivių - paminklosauginės nuostatos bei praktikos sovietų Lietuvoje. Nagrinėjamas laikotarpis apima 7-9 dešimtmečius, kai Lietuvoje vyko kraštotyrinis – folklorinis sąjūdis: kūrėsi kraštotyros, žygeivių (turistų) klubai, pusiau legalūs inteligentų susibūrimai, balansavę ties sovietinės valdžios leistinumo riba, kurių patriotiškai nusiteikę nariai domėjosi savo krašto istorija, puoselėjo tautines tradicijas, rūpinosi tautos kultūros paminklų išsaugojimu ir tvarkymu. Darbo tikslas – atskleisti, kaip sovietmečiu suinteresuotos visuomenės istorinė atmintis bei kultūriniai tapatumai reiškėsi paveldo apsaugos srityje, išskirti pagrindinius, ryškiausius to meto visuomenės istorinės kultūros bruožus, jų tęstinumą ir kaitą šiandieninėje visuomenėje. Iškeltas darbo tikslas ir uždaviniai lėmė darbo struktūrą. Pirmame skyriuje aptariamos sovietų Lietuvos valdžios nuostatos praeities palikimo, istorijos atžvilgiu, kėlusios visuomenės nepasitenkinimą. Užslėptas kultūrinis / politinis valdžios – visuomenės konfliktas pasireiškė etnokultūriniame – kraštotyriniame – folkloriniame sąjūdyje, kuris nagrinėjamas antrame skyriuje. Siekiama nustatyti pagrindines žygeivių ir ramuviečių elgsenas saugant kultūros palikimą ir kaip per šias elgsenas pasireiškė požiūriai į tautos istoriją, jos herojus bei reikšmingiausius įvykius. Trečiame skyriuje apžvelgiamas tautinio atgimimo metu prasidėjęs tautos... [toliau žr. visą tekstą] / The conceptions, that have influenced during the soviet period (and still are influencing) appreciation, recognition and usage of the heritage are analyzed in this essey. The main purpose of this research work is reconstructing popular images of national history in the ethnocultural movement which had taken place in Lithunia approximately from 7‘th to 9‘th decay. To be more exact, the question under discussion is heritage presservation activities of turist clubs, called ,,žygeiviai“ and etnographic club ,,ramuviečiai“.The resource used for this essey (mostly commemorations of members who participated in the mentioned clubs) records information about motives, purposes and means of heritage conservation movement. These commemorations reveals that the strongest influence on the heritage presservation activities of ,,žygeiviai“ and ,,ramuviečiai“ had the dominant and rooted nationalistic ideology and nationalistic historical narrative which was absorbed by Lithuanian society from the first Republic of Lithuania (1918-1940). It must be mentioned, that this nationalistic ideology had an important role consolidating the people during the times when the soviet invaders and their collaborators tried to erase or change the historic memory of the nation in creating the new soviet identification. However, the nationalistic ideology was rather conservative, rigid and selective or in other words – mono-perspective. Therefore the heritage preserved by ,,žygeiviai“ ir ,,ramuviečiai“ was... [to full text]

Magistro darbo objektas – vaizdo ir garso dokumentų paveldo apsauga instituciniu aspektu ir organizaciniu požiūriu. Darbo tikslas – nustatyti bendruosius audiovizualinio paveldo bruožus ir ištirti jo apsaugą instituciniu ir organizaciniu aspektu, pagrindžiančiu ilgalaikės Lietuvos audiovizualinio paveldo apsaugos strategijos būtinybę. Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti ir išanalizuoti audiovizualinio paveldo išliekamąją vertę; ištirti, koks yra vaizdo ir garso archyvo vaidmuo bibliotekų, muziejų ir tradicinių archyvų kontekste; nustatyti, vaizdo ir garso dokumentų paveldo apsaugos sąsajas su Lietuvos archyvų sistema; išnagrinėti organizacinį apsaugos aspektą. Naudojantis bendramoksliniais (aprašomuoju, lyginamuoju, analitiniu), taip pat sisteminės dokumentų analizės ir anketavimo metodu, prieita prie šių išvadų ir rekomendacijų: vaizdo ir garso dokumentinį paveldą galima įvardinti bendra viso kultūros paveldo dalimi, tačiau jo išsaugojimo ir naudojimo sferose egzistuojančių problemų sprendimui reikalingi specifiniai, o ne iš kitų sričių perimami sprendimai; vaizdo ir garso dokumentiniam paveldui yra būdingos kultūrinė, mokslinė, meninė, istorinė bei kitos, prasmės ir kokybės aspektus išryškinančios vertės; šiandieninėje aplinkoje aktualiausios yra kultūrinė ir socialinė vaizdo ir garso dokumentinio paveldo vertės; komunikacijos kontekste televizijas, radijas ir kinas atitinka informacijos perdavimo kanalus, o vaizdo ir garso įrašai patenka į „medijų“ sąvoką, visa tai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master’s work – protection of sound and moving image institutional aspect, from the organisational point of view. The goal of this paper is to determine common characteristics of audiovisual heritage and to examine the organizational and institutional aspect of its protection, in such a way motivating the importance for the necessity of long-term preservation strategy of Lithuanian audiovisual heritage. The main tasks of research are: to determine and analyze the values of audiovisual heritage and reasons for its preservation; to find out its relation with the communication process and communication science; to investigate the role of an audiovisual archive in the context of libraries, museums and traditional archives; to determinate the relation between traditional Lithuanian archival system and sound and moving image documental heritage; to explore the organizational aspect of preservation. Sound and moving image documental heritage should be recognized as part of our cultural heritage and as the most characteristic heritage of the 20th century. It is important to realize that we can’t simply adopt the knowledge accumulated by museums, archives or libraries in the field of preservation, but we have to develop new solutions, suitable for audiovisual material preservation. The common values for sound and moving image documental heritage are cultural, scientific, artistic, historical and other values, which stresses quality and meaning aspects of said... [to full text]