Remiantis aprašomuoju – analitiniu, istoriniu, lyginamuoju, archeologiniu metodais, darbe nagrinėjamas LDK Nemuno piliakalnių gynybinės sistemos archeologinis ir istorinis ištirtumas, bei jo pritaikymo kultūriniam turizmui perspektyvos.Tyrimo objektu pasirinkta viena iš plačiausių archeologinio paveldo sričių – piliakalniai, kurie viduramžiais sudarė Nemuno upės gynybinę sistemą ir buvo pagrindinis gynybos ramstis kovose su Kryžiuočių ordinu. Išlikę piliakalniai yra galingos ir didingos Lietuvos istorijos liudytojai, kurie pasakoja apie šlovingas kovas ir mūšius.Didžioji dalis piliakalnių nėra pritaikyti turizmo reikmėms, turistų dėmesio nestokoja Seredžiaus, Veliuonos Sudargo piliakalnių kompleksai, tačiau visi likę – sunkiai pasiekiami, apaugę medžiais ir krūmais, vizualumas prastas. Tačiau ši piliakalnių sistema turi labai didelę istorinę ir archeologinę vertę, todėl būtina ją sudarančius piliakalnius įtraukti į kultūrinius įvykius (archeologinius festivalius, šventes) vykstančius Lietuvoje ir turistinius maršrutus. / By using descriptive - analytical, historical, comparative and archaeological methods this paper analyzes the archaeological and historical explorations of the defensive systems of the Grand Duchy of Lithuania Nemunas mounds and the possibilities to adapt it for cultural tourism. The main object of this analysis is one of the most extensive areas of archaeological heritage – mounds. In the Middle Ages they made up the defence system of Nemunas river and were the main pillar of defense while fighting against the Teutonic Order. The remaining mounds are the witnesses of the powerful and majestic history of Lithuania. The big part of the mounds are not yet suitable for tourism. Mound complexes of Seredžius, Veliuona and Sudargas are widely visited by tourists, but all the rest are hard to reach and not well maintained. However, this system of mounds are of great historical and archaeological importance, so it is necessary to make these mounds the centre of various cultural events that are taking place in Lithuania.

Bakalauro darbo objektas yra Šiaurės Lietuvos XI–XV a. medinių pilių gynybinė sistema. Darbo tikslas – ištirti Šiaurės Lietuvos medinių pilių gynybinę sistemą ir įvardinti tyrimo metu kilusias problemas. Tikslui pasiekti keliami keli uždaviniai. Pirmiausia, pagal archeologinius duomenis reikia surasti, ant kurių piliakalnių XIII–XV a. Šiaurės Lietuvoje stovėjo medinės pilys, sudarydamos Šiaurės Lietuvos pilių gynybinę sistemą; po to – patikrinti, ar tai neprieštarauja rašytinių šaltinių informacijai. Kadangi viena pilių gynybinė sistema negali būti objektyviai įvertinama viena pati, todėl darbe buvo ištirta ir Pietvakarių Lietuvoje esanti Jūros ir Nemuno pilių gynybinė sistema. Palyginus abiejų sistemų statistinius duomenis buvo gauta daug naudingos informacijos. Kadangi vėlyvųjų piliakalnių (II tūkst. pr.) ištirtumas yra kaip vienas iš penkių pagal 1995 m. duomenis, o Šiaurės Lietuvos pilių gynybinei sistemai priklausė pusė tokių piliakalnių (35 iš 69), o likusieji yra priskirti valstybiniam laikotarpiui (XIII–XV a.), tai susidaro labai didelė problema vertinant šią pilių gynybinę sistemą. Tai yra ir daug didesnio masto problema. Ji liečia visą pradinio istorinio laikotarpio (XIII–XV a.) objektyvų supratimą. Kol istorikai nesuras būdų tiksliau identifikuoti vėlyvuosius piliakalnius, tol bet kokie tyrimai apie šį laikotarpį nebus visiškai patikimi. Jei darytume prielaidą, kad vėlyvieji piliakalniai, identifikuoti tik II tūkst. pr., niekaip nesusiję su identifikuotais... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Bachelor’s Thesis focuses on the defensive system of wooden castles in Northern Lithuania in the 11th–15th centuries. To investigate the defensive system of wooden castles in Northern Lithuania in the 11th–15th centuries and to identify the problems arising in the course of the research are the aim of the research. In order to achieve the aim, several objectives have been set. First, on the ground of archaeological data, to find the mounds in Northern Lithuania on which wooden castles were built in the 13th–15th centuries, thus forming the defensive system of Northern Lithuania castles; afterwards, to check if this does not contradict the information presented in written sources. As one defensive system of castles cannot be objectively assessed solely, therefore, the thesis also explores the defensive system of castles near the rivers Jūra and Nemunas in Southwest Lithuania. Having compared statistical data of both systems, much useful information has been obtained. As examination of late mounds (the early 2nd millennium) is estimated as low as one out of five according to the data of 1995 and the defensive system of Northern Lithuania encompassed half of such mounds (35 out of 69), whereas the remaining ones were attributed to the state period (13th–15th centuries), a highly significant problem arises when assessing this defensive system of castles. This problem is of a broader scope. It concerns the entire objective understanding of the primary historical... [to full text]