Research objective: To assess species ratio of L. maculans and L. biglobosa during oilseed rape growing season and determine the response of oilseed rape plants to L. maculans and L. biglobosa infection. Experimental objectives: 1. To investigate seasonal dynamics of Leptosphaeria spp. ascospore release and investigate species composition of L. maculans and L. biglobosa ascospores in spore samples using real time PCR. 2. To assess the occurrence of L. maculans and L. biglobosa on different Brassicaceae plants (B. napus var. oleifera, B. oleracea var. capitata and B. oleracea var. italic). 3. To investigate species diversity of L. maculans and L. biglobosa in the population using molecular markers. 4. To assess dynamics of blackleg sympthoms after inoculation with L. maculans and L. biglobosa and identify differentially expressed genes in oilseed rape. / Tyrimų tikslas: nustatyti L. maculans ir L. biglobosa rūšių santykį rapsų vegetacijos metu, bei identifikuoti diferenciškai ekspresuojamus rapsų augalų genus L. maculans ir L. biglobosa infekcijos metu. Tyrimų uždaviniai: 1. Ištirti Leptosphaeria spp. aukšliasporių plitimo dėsningumus bei L. maculans ir L. biglobosa rūšių santykį grybo populiacijoje rapsų vegetacijos metu iš aukšliasporių panaudojant tikrojo laiko PGR su rūšims specifiniais pradmenimis. 2. Nustatyti L. maculans ir L. biglobosa rūšių paplitimą ant įvairių bastutinių šeimos augalų rūšių (Brassica napus var. oleifera, B. oleracea var. capitata, B. oleracea var. italica). 3. Molekulinių žymeklių pagalba įvertinti L. maculans ir L. biglobosa rūšių skirtingumą ir izoliatų giminingumą rūšies viduje. 4. Ištirti fomozės požymių dinamiką po rapsų augalų užkrėtimo L. maculans ir L. biglobosa piknosporomis (dirbtinio užkrėtimo sąlygomis šiltnamyje), bei identifikuoti diferenciškai ekspresuojamus rapsų augalų genus L. maculans ir L. biglobosa grybų piknosporomis užkrėstuose augaluose.

Viena didžiausių šiuolaikinių grėsmių biologinei įvairovei yra svetimžemių rūšių skverbimasis. Svetimžemės rūšys visame pasaulyje sukelia didelių biologinių, ekonominių ir socialinių problemų. Svetimžemiai augalai patekę į naują aplinką, greitai dauginasi, auga ir taip stelbia vietines augalų rūšis.Smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora) tyrimai buvo atliekami 2007-2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesį, Vilniaus vietovėse (Aukštuosiuose Paneriuose, Verkių regioniniame parke, Salininkuose, Žvėryne, Liepkalnyje, Markučiuose, Vingio parke, Viršuliškių miške bei Lazdynų miške). Vertinant antžeminių dalių morfologinius parametrus, buvo matuojamas stiebų aukštis (nuo augalo šaknies kaklelio iki augalo viršūnės), aukštis iki žiedyno, aukštis iki pirmos šakos bei suskaičiuotos šakos. Analizuojant daigų dinamiką buvo skaičiuojami bei registruojami kas savaitę naujai išdygę daigai, taipogi buvo skaičiuojamas sėklų bei subrandinamu dėžučių kiekis, ir įvertinamas invazyvumo mastas.Išanalizavus smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora) cenopopuliacjas nustatyta, kad didžiausią neigiamą poveikį vietiniams augalams sukuria antropogeniškai paveiktose teritorijose, nes čia sprigės individai sudaro ištisus sąžalynus. Daigų gausa bei išgyvenamumas aiškiai priklauso nuo mikroaplinkos, greta tarpstančių augalų poveikio, bei nuo pačių daigų tarpusavio konkurencijos. / One of the greatest threats to biological diversity is non-native species spread these days. Invasive species cause a lot off biological, economic and social problems in all around the world. When they get in to the new area, they breed and grow extremely fast and that is how they put into the shade the native species. Small balsam (Impatiens parviflora) studies were carried out in 2007-2010 (on June and August) in these Vilnius city parts: Aukštieji Paneriai, regional park of Verkiai, Salininkai, Žvėrynas, Liepkalnis, Markučiai, Vingis park, forest of Viršuliškės and Lazdynai. During the research it was measured stem height (from plant root neck to the plant apex), height to the plant inflorescence and height till the first and counted branch, in order to evaluate plant superstructure parts morfological parameters. The new sprouts that came out every week were counted and registered in order to analyze sprouts dynamic, seeds and maturation boxes quantity was counted to measure invasive level. After the research of small balsam (Impatiens parviflora) populations was found, that the greatest negative impact on native plants creates in anthropogenic affected areas because small balsam make entire beds. Sprouts abundance and survival clearly depends from microenvironment, nearby growing plants and from sprouts between competing.

Donatas Naugžemys Genetinės įvairovės tyrimas pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus L.) populiacijose SANTRAUKA RAPD metodu buvo tirta pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus L.) genetinė įvairovė. Ištirtos penkios populiacijos iš skirtingų Lietuvos rajonų. Šiuo metodu gauti 93 lokusai, iš kurių 71% buvo polimorfiški. Nustatytas ryšys tarp Nei genų įvairovės ir tirtų populiacijų dydžio. Didžiausias DNR polimorfizmas nustatytas Merkinės (86,36%), o mažiausias – Juodlės populiacijoje (71,21%). UPGMA ir PCO metodai išryškino tirtų populiacijų genetinį savitumą. AMOVA parodė gana aukštą diferenciacijos lygį tarp tirtų S. hirculus populiacijų, kuris buvo lygus 27%. Genetinis atstumas tarp populiacijų svyravo nuo 0,168 iki 0,258. Merkinės ir Juodlės populiacojose buvo identifikuota keletas populiacijoms specifinių lokusų. Koreliacijos tarp tirtų populiacijų genetinių ir geografinių atstumų neaptikta. Kadangi visi tirti 76 augalai buvo genetiškai skirtingi, galima manyti, kad S. hirculus populiacijos atsinaujina iš sėklų sudygusiais augalais. / Donatas Naugžemys Analysis of genetic diversity in yellow marsh Saxifrage (SAXIFRAGA HIRCULUS L.) populations SUMMARY We used RAPDs (random amplified polymorphic DNAs) to analyse genetic diversity in the arctic – alpine yellow marsh Saxifrage (Saxifraga hirculus L.) that is considered as glacial relict. Five populations from different regions of Lithuania were studied. A total of 76 individuals were included in this research. In the RAPD analysis 93 loci we detected, of which 71 were polymorphic. All studied plants showed different RAPD phenotypes. The percentage of polymorphic bands and Nei’s gene diversity within populations correlated with population size. UPGMA and PCO analyses showed genetic specificity of studied populations. AMOVA revealed rather high level of differentiation among studied populations of S. hirculus. The interpopulation variance component accounted for 27%. The genetic distance between populations ranged from 0.168 to 0.258. Some population specific minor loci were identified in Merkinė and Juodlė populations. There was no correlation found between genetic and geographic distance of studied populations. Our results suggest that sexual reproduction plays a significant role in the establishment of genetic structure of S. hirculus populations.

Rita Verbylaitė Plastidžių DNR sekų panaudojimas obelinių (Pomoideae Focke) filogenijos, rūšių identifikacijos ir populiacijų įvairovės tyrimams SANTRAUKA Šio darbo tikslas buvo nustatyti plastidžių DNR sekų panaudojimo filogenijos, rūšių identifikacijos bei populiacijų įvairovės tyrimams galimybes. Tyrimai buvo atliekami su erškėtrožinių šeimos augalais. Populiacijų įvairovės nustatymui pasirinkta paprastoji avietė, o filogenijai – obelinių pošeimio rūšys. Rūšių identifikacijai buvo pateikti nežinomų rūšių šaknų pavyzdžiai. Filogenetinių ryšių ir rūšių identifikacijos tyrimams buvo naudojamos trnL-trnF plastidžių regiono sekos, o paprastosios avietės populiacijų skirtumus buvo bandoma surasti naudojant trnS-trnG plastidžių regiono sekas. Šio darbo metu išsiaiškintas tinkamiausias DNR išskyrimo metodas Pomoideae pošeimio rūšims, nustatyta, kad tinkamausias metodas filogenetinių ryšių analizei yra mažiausio galimo pokyčių skaičiavimo (angl. maximum parsimony) metodas. Gauti rezultatai patvirtino monofiletinę Pomoideae pošeimio kilmę, įskaitant Vauquelinia ir Kageneckia gentis. Taip pat buvo nustatyta, kad Crataegus bei Mespilus gentys yra artimai giminingos. Analizuojant trnL-trnF chloroplasto rgiono sekas nebuvo nustatyta vidurūšinių skirtumų tirtoms Pomoideae pošeimio rūšims. Remiantis gautais duomenimis negalima galutinai patvirtinti ar atmesti hibridinės Mespilus canescens kilmės. Antrosios tyrimo dalies metu nustatyta, kad sekoskaita yra tinkamas ir daug žadantis metodas... [toliau žr. visą tekstą] / Rita Verbylaitė The use of plastid DNA sequences for Pomoideae Focke subfamily phylogeny, species identification and population diversity studies SUMMARY In this study was investigated the use of plastid DNA sequences for phylogeny, species identification and population diversity studies. Rosaceae family plants were used in this experiment. For population diversity studies it was used Rubus idaeus, and for phylogeny research – different Pomoideae subfamily species. For species identification it was taken unidentified species root samples. TrnL-trnF plastid region sequences were used for phylogeny and plant species identification, and for population diversity studies it was used trnS-trnG plastid region sequences. During this study the most suitable DNA extraction method for Pomoideae subfamily plants were identified. Also it was shown, that the most suitable method to analyse phylogenetic data, such as observed in this study is the maximum parsimony method. The monophyletic origin of Pomoideae subfamily including Vauquelinia and Kageneckia were confirmed. The close relationships between Crataegus and Mespilus were obtained. However, no intra-specific variation within the Pomoideae genera according to trnL-trnF plastid region was observed, and the hypothesis of Mespilus canescens origin still needs more data to be confirmed or rejected. In the second part of this study it was confirmed that sequencing is useful and one of the most promising method for species identification... [to full text]

Šiame darbe apžvelgtas vienos rūšies populiacijos dinamikos modelis [7], atsižvelgiant į advekciją, migraciją, difuziją (sąlygotą chaotiško individų judėjimo) ir populiacijos augimą, slopinamą stipraus Ali efekto. Šis modelis sudarytas iš netiesinės dalinių išvestinių advekcijos – difuzijos – reakcijos tipo lygties, turinčios tikslų sprendinį, aprašantį populiacijos plitimą. Tikslūs sąryšiai tarp parametrų (29), (41), (44) leidžia teigti, ar sąveika tarp įvairių faktorių baigsis rūšies invazija, ar atsitraukimu. Rūšies invazija, atsiradusi tik dėl individų chaotiško judėjimo (difuzijos), gali būti blokuota pakankamai stiprios priešinga kryptimi veikiančios advekcijos. Tačiau kai invazija, atsiradusi dėl difuzijos, yra sustiprinama dar ir individų kryptingo judėjimo į regioną, kur populiacijos tankis mažas, rūšies plitimas negali būti sustabdytas tokių aplinkos faktorių kaip vėjas ar vandens srovė. Tuomet populiacijos plitimo greitis yra pakankamai didelis. Vien tik nuo tankio priklausanti migracija negali blokuoti difuzinio plitimo, jeigu Ali efektas yra nestiprus, t. y. kad ir koks didelis būtų ν (kas atitinka rūšies atsitraukimą su dideliu migracijos greičiu), visuomet egzistuos mažas teigiamas β , kad (41) nelygybė būtų teisinga. Naudojant [7] darbo metodą, ištirta populiacijos invazija į tos pačios rūšies populiacijos tolygiai apgyvendintą arealą. / In this paper, we have reviewed a single-species model of spatiotemporal population dynamics [7] taking into account advection and migration, diffusion due to the random motion of the individuals, and the local growth of the population damped by a strong Allee effect. The model consists of a non-linear partial differential equation of the advection – diffusion – reaction type. Using a suitable change of variables, an exact solution of the equation describing the propagation of a population front has been found. By means of studying the properties of the solution, the interplay between diffusion and different types of advection/migration (density – dependent and density – independent) has been thoroughly investigated. Exact relations between the parameters have been obtained ((29), (41), (44)), which make it possible to forecast whether the interplay between various factors leads to species invasion or to species retreat. Using the method, used in paper [7], a population invasion to a region, evenly settled by a population of the same species, has been investigated.

Šiame darbe buvo tiriamas Lietuvoje gyvenančių jerubių genetinis variabilumas panaudojant mikrosatelitinių pradmenų analizės metodus. Pavyzdžiai buvo surinkti iš Rietavo savivaldybėje, Ukmergės, Trakų, Vilniaus, Šakių ir Telšių rajonuose esančių miškų. DNR buvo išskiriama iš neinvaziniu būdu surinktų pavyzdžių, iškritusių plunksnų bei surinktų ekskrementų. Kadangi specialių mikrosatelitinių pradmenų jerubių rūšiai dar nėra sukurta, šiame darbe buvo panaudotos trys žvyrėms (Lagopus lagopus) specifiški mikrosatelitinių lokusų pagausinimui skirti pradmenys. Buvo apskaičiuoti alelių, genotipų ir heterozigotiškumo dažniai, ir individai iš Ukmergės MU pasižymėjo žemu alelių dažniu ir aukštu homozigotų dažniu. Mitochondrinės DNR analizė parodė, kad tarp 12 Lietuvos populiacijai priklausančių jerubių sekų, net 8 buvo skirtingos ir dėl to priskirtinos 8 skirtingiems haplotipais. Mitochondrinės DNR sekų filogenetiniai ryšiai parodė, kad Lietuvos jerubių populiacijoje aptikti haplotipai formuoja dvi filogenetiškai tolimas šakas, tuo tarpu Lenkijos haplotipų įvairovė gerokai didesnė. Tikėtina, kad šiuos skirtumus labiausiai įtakoja nevienodi lyginamų imčių dydžiai. / Non-invasively collected samples of feathers and faeces of Hazel Grouse (Tetrastes bonasia) were collected in different parts of Lithuania and covered several local populations of Rietavas, Ukmergė, Trakai, Vilnius, Šakiai and Telšiai districts. Three primer pairs of microsatellite loci, designed for taxonomically related Red Grouse (Lagopus lagopus scoticus), were used to verify their suitability for evaluation of genetic structure. Allele and genotype frequencies as well as heterozygosity were calculated and individuals from Ukmergė showed low frequency of allele, and high in homozigosity. Mitochondrial DNA analysis showed that in 12 sequences from Lithuanian population, 8 of them were different and could be assigned to 8 different haplotypes. Neighbour joining tree showed that haplotypes in Lithuanian population forms two branches with high distance. While variability of Poland haplotypes, obtained from Gene Bank was bigger. That could be affected by different compared samples sizes.

Invaziniai augalai – tai sparčiai plintantys augalai. Jie įsikuria įvairiose buveinėse, jas smarkiai pakeičia arba net visai sunaikina. Vienas iš aplinkai pavojingų augalų laikomas gausialapis lubinas. Jis yra įtrauktas į Lietuvos augalų sąrašą, kuriuos reikia išnaikinti. Todėl šito augalo populiacijų tyrimai yra labai svarbus. Darbo tikslas – nustatyti gausialapio lubino (Lupinus polyphyllus) populiacijų demografinę sudėtį ir ištirti dauginimąsi skirtingomis ekologinėmis sąlygomis. Tyrimai atlikti 2008 ir 2010 metais. Kiekvienoje populiacijoje tyrimams 2008 metais buvo parinkta po du laukus. Tyrimams buvo rinkti gausialapio lubino individų šaknys ir įvertinti jų antžeminių dalių rodikliai. Laboratorijoje buvo atlikti šaknų kaklelio herbochronologiniai tyrimai. Tyrimams 2010 metais gausialapio lubino populiacijos buvo pasirinktos dvi vietos iš tų kurios buvo tirtos 2008 metais. Kiekvienoje populiacijoje buvo pasirinkta po 30 gausialapio lubino kerų, iš to kero pasirinkta po vieną žydinti stiebą. Tyrimo metu buvo įvertinti kiekvieno žiedyno parametrai. Tyrimo metu nustatyta, kad visos tirtos gausialapio lubino populiacijos nėra labai tankios. Pagal amžiaus grupes visos tirtos populiacijos turėjo ir generatyvinių, ir vegetatyvinių gausialapio lubino individų ir jų skaičius skirtingose populiacijose buvo įvairus. Pagal daugumą morfologinių generatyvinių ir vegetatyvinių individų požymių visos keturios populiacijos skiriasi nedaug. Pagal amžių tirtos populiacijos yra skirtingos... [toliau žr. visą tekstą] / Invasion plants are widely spread plants. They grow in different places, they are changed very much or even annihilated entirely. One of the most dangerous plants for environment is washington lupin. It is included in Lithuania plants list, which should be annihilated. Therefore investigations of this plant populiations are very important. The aim of the work is to determine demographic composition of populiations of washington lupin (Lupinus polyphyllus) and to investigate its reproduction in different ecological conditions. Investigations were made in 2008 and 2010 years. For each populiation of 2008 year investigations two fields were chosen. For investigations individuals roots of washington lupin were chosen and their overground parts readings were taken. Roots necks herbochronological investigations were made in laboratory. For 2010 year investigations of washington lupin populations, two places frons earlier investigated in 2008 year places, were chosen. In each population 30 bushes of washington lupin were chosen, from this bush one blooming stem was chosen. While investigating each floscule parameters were taken. While investigating it was ascertained that all investigated washington lupin populations were not very thick. As far as age group is concerned, all investigated populations ha generative and vegetative washington lupin individuals and their quantity in different populations were different. By majority of morphological generative and vegetative individuals... [to full text]

Paukščiai laikomi gerais biologinės įvairovės ir aplinkos kokybės indikatoriais. Kasmetinės paukščių apskaitos vykdomos visose ES šalyse ir kai kuriuose kitose Europos valstybėse. Paukščių populiacijų gausos indeksai apjungia informaciją apie atrinktų paukščių rūšių populiacijų bendrus gausos pokyčius. Paukščių rūšys parenkamos atsižvelgiant į šalies paukščių rūšinę sudėtį. Europoje plačiausiai naudojami įprastų rūšių paukščių indeksai, kurie yra paremti paukščių populiacijų gausos pokyčių tendencijų vidurkio skaičiavimu. Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų mokslininkai pirmauja skaičiuojant ir naudojant paukščių populiacijų indeksą biologinei inikacijai vertinti. Plačiai paplitusių ir įprastų miško paukščių populiacijų tendencijos rodo – kad jie visoje Europoje nežymiai nyksta. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksai atskleidžia, kad Vakarų Europoje paukščių populiacijų sumažėja per pastaruosius 25 m. apie 40 proc., miškingo kraštovaizdžio- apie 20 proc., o dažnų paikščių populiacijų gausa beveik nepakyto. Surinkta po įvairius šaltinius išsibarščiusi informacija rodo, kad svarbiausia paukščių nykimo priežastis yra nepakankamai palanki žemės ir miškų ūkio politika. / Birds are considered as good biodiversity and environment quality indicators. Annual bird surveys are being performed in all European Union and in some other European countries. Bird population indices integrate information on changes of numbers of populations of selected species. National lists of the species to be used when calculating bird population indices are formed depending on country specific bird fauna. In Europe common bird indices are used most widely. They are based on calculation of average changes of local population numbers. Scientists of United Kingdom and the Netherlands are leading methodological studies when calculating bird population index with the goal of biological indication. Trends of the common forest bird populations show their insignificant decrease in all the Europe. During recent 25 years in West Europe indices of bird populations of high specialised species discover their big decrease (about 40 %) in agricultural landscape and reasonable decrease (about 20 %) in forest landscape. Meanwhile populations of very common non-specialised species have remained near stabile. Collected rather scare and dispersed scientific literature shows that not enough environmentally friendly agriculture and forestry have to be considered as a main reason of bird population decline in Europe.

As the breeding bird communities and population numbers have not been widely studied in Lithuania, there is not much local literature on the subject. Traditionaly for decades more attention was given to the migrating birds in Lithuania. From 1995 the Lithuanian Ornithological Society have been systematically making bird breeding population survey when usung point count methodology. This was the first attempt to computer and analyze the data of the point count studies made by the Lithuanian Ornithological Society in 1996-2004. During the point count survey 158 species of birds were recorded. Among them the Passeriformes species predominate. Our observations shows that Fringilla coelebs, Erithacus rubecula predominantes in the forested landscapes. Alauda arvensis and Sturnus vulgaris are predominating in bird communities assciations in the agricultural landscape. Numbers of local breeding populations were fluctuating mostly among years but were near stable during the period. Local populations of Anthus trivialis and Carduelis chloris have increased in minimum 20%. At the some time local breeding populations of Carduelis carduelis and Sturnus vulgaris have decreased in minimum 20%.