Darbe yra analizuojami kitakalbių mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, psichosocialinės adaptacijos veiksniai. Pagrindiniam darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Ištirti mokinių elgesio ir emocinius sunkumus. 2. Įvertinti vaikų socialinę aplinką. 3. Įvertinti mokinių pažangumą, lankomumą ir drausmę. Apie vaikų psichikos sveikatą, socialinę aplinką informacija buvo renkama iš mokytojų ir tėvų. Iš viso gauta informacija apie 65 mokymosi sunkumus turinčius kitakalbius pradinio mokyklinio amžiaus vaikus. Vaikų psichikos sveikata tirta R. Goodmano Galių ir sunkumų klausimynu tėvų ir mokytojų versija. Vertinant mokinių pažangumą, lankomumą ir drausmę buvo analizuojami klasės dienyno duomenys. Informacija apie vaiko socialinę aplinką buvo surinkta pateikiant uždarų klausimų anketas mokytojams ir tėvams. Mokymosi sunkumų turintys kitakalbiai mokiniai pasižymi hiperaktyvumu, turi elgesio, emocijų ir bendravimo su bendraamžiais problemų. Berniukams labiau būdingas hiperaktyvumas, elgesio ir emocijų sunkumai, jie turi žymiai daugiau drausmės problemų. Mergaičių emocijos, elgesys bei santykiai su bendraamžiai labiau atitinka normas. Mokiniai pamokas lanko, tačiau kiekvienas vaikas vidutiniškai praleidžia 2 dienų pamokas be pateisinamos priežasties. Dauguma mokymosi sunkumų turinčių kitakalbių mokinių turi draugų, tačiau tarp jų yra tokių, kurie yra atstumiami bendraklasių arba patys skriaudžia savo klasės draugus. Daugiau nei pusė kitakalbių mokinių, turinčių mokymosi... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the psychosocial adjustment factors of lingual minorities’ children with learning difficulties. The following objectives have been raised for attaining the main goal of the thesis: 1. To examine behavioral and emotional difficulties of pupils. 2. To assess social environment of children. 3. To assess academic performance of pupils, their attendance and discipline. Information about children’s mental health, social environment was collected from teachers and parents. In total, information about learning difficulties of 65 pre-school age children of lingual minorities has been received. The children’s mental health was surveyed on the basis of R. Goodman’s questionnaire of strengths and difficulties, and the teachers’ version. When assessing academic performance, attendance and discipline of pupils, information from the daybook was analyzed. Information about the child’s environment was collected by submitting questionnaires with closed questions for teachers and parents. Lingual minorities’ pupils with learning difficulties were distinguished for hyper-activeness, had behavioral, emotional and communication problems with peers. Hyper-activeness, as well as behavioral and emotional difficulties was more characteristic for boys; they had a lot more disciplinary problems. Emotions, behavior and relationships with peers of girls were more compliant with the norms. Pupils attend lessons, yet every child misses 2 days’ lessons without a valid reason on average... [to full text]

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, staiga keitėsi gyvenimo būdas, atsirado naujų gyvenimo iššūkių - atviresnių tarpusavio santykiai, vis atsinaujinančios technologijos, įvairios reformos, reorganizacijos ir pan. Daug ką kopijuojame ar tiesiog perimame iš kitų šalių, nes mąstymas, sąmonė, tradicijos, įpročiai nespėja keistis. Mokykla pasuko vakarietiško demokratėjimo kryptimi. Todėl keičiasi mokyklos klimatas, kartu keičiasi ir mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykiai, kuriamos sąlygos asmenybės ugdymui. Visuomenė mokyklai iškelia dvejopą vaidmenį: mokyklą turi suteikti mokiniams kokybišką išsilavinimą ir ugdyti laisvai bei kritiškai mąstančius asmenis, gebančius priimti savarankiškus sprendimus ir mokančius prisitaikyti kintančiame pasaulyje. Kiekvienam vaikui įgimtas noras eiti į mokyklą, kur įgyjama pirmoji patirtis. Šalia esantys žmonės mokykloje sukuria sąlygas vaikams, kad šie „judėtų reikiama kryptimi“. Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad prastėja mokymosi kokybė, dažniau mokiniai paliekami kurso kartoti, daugiau mokinių praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties ar iš vis nustoja lankyti mokyklą. Pirmuosius sunkumus mokiniai patiria jau III-IV klasėje ar anksčiau. Vadinasi, ugdymo proceso organizavime yra trūkumų. Todėl tyrimo objektas - mokyklos vadovų ir mokytojų pradinių klasių mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas, o tikslas - išsiaiškinti pradinės mokyklos ugdymo organizavimo ir valdymo galimybes bei įtaką pradinių... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuanian going independence our may of life changed, we met have more open relationship, new technologies, different reforms, reorganization and etc. Our way of thinking, consciousness, traditions and habits are slowly changing that’s way a lot of things we just copy from other countries. School has turned to western democracy. With this turn school’s climate is changing together with school’s community member’s relationship and growing conditions for personality development. Society raises dual task for school. Firstly school has to give qualified education, then develop free and critical thinking, also persons who can take independent decisions and adopt in changing world. Every child has innate desire go to school, where he gets his first experience. School’s personal create circumstances, which lead children. Pupil’s achievements research shows that studying quality is decreasing; more children miss classes without just fictive reasons or stop attending school at all. Every child has innate desire so know and learn, but already in 3rd and 4th forms they experience first studying difficulties. It means that there are some defects of development process management. The object of this survey is learning of the motivation school’s heads, teachers and pupils of primary school. To reach the purpose these methods were chosen theoretical (pedagogical, psychological, social, philosophical) literature, educational system documents studies; comparative conception and... [to full text]