Magistro darbe analizuojamos itin dažnai kylančių individualių darbo ginčų nagrinėjimo teorinės ir praktinės problemos. Remiantis teisės aktais ir daugelio autorių nuomonėmis pateikiama individualių darbo ginčų samprata, šių ginčų charakteristika, jų nagrinėjimo procesiniai ir procedūriniais ypatumai. Tiriamos ir analizuojamos individualių darbo ginčų kylimo priežastys. Tiriamos individualius darbo ginčus nagrinėjančių institucijų – darbo ginčų komisijos, teismo funkcijos, ginčų nagrinėjimo procesas, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarka. Analizuojamos teismuose nagrinėjamų darbo ginčų kategorijos ir jų nagrinėjimo ypatumai. Teorinės nuostatos pagrįstos teismų praktikos pavyzdžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimais klausimais, kylančiais nagrinėjant individualius darbo ginčus. Atlikta Lietuvos Respublikos pirmos instancijos teismuose nagrinėtų individualių darbo ginčų statistinė analizė, aprašytos išanalizuotos bylos. Apžvelgtos individualių darbo ginčų nagrinėjimo turinio reglamentavimo perspektyvos ir praktinio šių ginčų sprendimo tobulinimo kryptys. / In the Master’s thesis theoretical and practical problems of individual labour disputes arising very often are analysed. The concept of individual labour disputes based on legal acts and personal opinions of many various authors is introduced, as well as the characteristics of such disputes and procedural peculiarities of their analysis. The reasons for individual labour disputes arising are investigated and analysed. The research on the functions of the institutions – Labour Disputes Commissions and courts – dealing with individual labour disputes is presented, as well as the research of procedures of labour disputes examination and the course of making decisions and appeals. There are also analysed the categories of labour disputes, being considered in the courts, and the characteristics of their consideration. Theoretical attitudes are illustrated by the examples of case law and the issues of the Supreme Court Senate of the Republic of Lithuania, which usually arise in the course of settling individual labour disputes. A statistical analysis of individual labour disputes being considered in the Courts of first instance of the Republic of Lithuania was carried out and the description of the cases having been analysed was introduced. The perspectives of regulating the contents of individual labour disputes consideration, as well as the elaboration tendencies of practical decisions of such disputes were reviewed.

Visuomenės ir aplinkos sąveikos santykiai, siekiant užtikrinti kiekvieno asmens prigimtinę teisę gyventi neužterštoje, sveikoje aplinkoje, yra reguliuojami ekologinės teisės normomis įtvirtintais ekologiniais reikalavimais. Aplinkos apsaugai nuo teršimo skirtų reikalavimų pažeidimas yra pagrindas aplinkos teršėjui taikyti teisinę atsakomybę. Priklausomai nuo padaryto aplinkos teršimo pažeidimo esmės, jo pavojingumo pobūdžio bei laipsnio, aplinkos teršėjui gali būti taikomos administracinės arba baudžiamosios, o kartu ir materialinės (civilinės) atsakomybės priemonės. Administracinė atsakomybė yra dažniausiai už aplinkos teršimą taikoma atsakomybės rūšis, tuo tarpu baudžiamosios atsakomybės priemonės, nepaisant teorinės jų taikymo galimybės praktiškai yra netaikomos. Kadangi aplinkos teršimas paprastai sąlygoja žalos ar jos grėsmės aplinkai atsiradimą, teršėjui taikomos dar vieno, Lietuvos nacionalinėje teisės sistemoje mažai išplėtoto ir klaidingai su civilinės atsakomybės normomis tapatinamo materialinės atsakomybės instituto nuostatos, skirtos minėtai žalai atlyginti. Taigi, šiame darbe yra siekiama išanalizuoti pagrindinės - administracinės atsakomybės už aplinkos teršimą teisinio reguliavimo bruožus, aptarti baudžiamosios ir materialinės (civilinės) atsakomybės institutų įstatyminio įtvirtinimo ypatumus, taip pat atskleisti ryškiausiai matomus šių atsakomybės rūšių reglamentavimo bei jų praktinio įgyvendinimo trūkumus. Kadangi siekiant užtikrinti Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between the environment and society, are regulated by ecological demands entrenched in the ecological rules of law, with the view to ensure the birthright to live in clean and healthy environment. The breach of ecological demand, which is established with the aim to avoid the environmental pollution is the basis to apply the institute of legal liability. According to the nature and level of risk of violation, administrative, punitive and civil measures can be applied to the polluter. Commonly used is an administrative liability, meanwhile the punitive measures for environmental pollution, despite the theoretical regulation, practically has no affect. Whereas nearly every violation of environmental pollution causes the damage or the danger of damage to the environment, the remedies of civil law are also applied to the polluter, which are dedicated to compensate damage, caused by the violation. So the aim of the article is to analyse the main features of administrative liability – as mostly used type of liability, also to discuss the main points of legal regulation of penal and civil liability and to uncover the main problems of the regulation and its applications. Since the institute of liability for environmental pollution violations during last free years in Lithuania was widely modified on purpose to enforce the environmental requirements of European Union, the attention in the article also will be pied to the main transformations and its practical... [to full text]

Tyrimo problema, aktualumas ir naujumas Nuolat tobulinant kirpėjų profesijos mokytojų profesines kompetencijas, kurių dėka būtų kartu gerinami mokinių praktiniai įgūdžiai ir žinios, parengsime kūrybingus, kompetentingus, aukštos kvalifikacijos kirpėjus, gebančius taikyti naujas darbo technikas ir technologijas, turinčius puikias galimybes Europos darbo rinkose. Svarbu, kad patys profesijos mokytojai siektų tobulėti. Todėl profesinių kompetencijų tobulinimas yra aktuali problema, nuo kurios priklauso praktinio mokymo kokybė. Lietuvoje yra atlikta tyrimų apie įvairių profesijų atstovų požiūrį į profesines kompetencijas, jų raišką bei tobulinimo/si poreikius. Tad akivaizdu, kad kompetencijoms skiriamas didelis dėmesys, tačiau mažai tyrinėta kirpėjų profesijos mokytojų tobulnimąsi, kaip prielaida praktinio mokymo kokybei gerinti. Todėl šiame darbe, bus siekiama atskleisti kirpėjų profesijos mokytojų požiūrį ir socialinių dalininkų nuomonę į profesinių kompetencijų tobulinimo svarbą, gerinant praktinio mokymo kokybę. Tyrimo tikslas – Pristatyti kirpėjų profesijos mokytojų profesinių kompetencijų tobulinimą kaip prielaidą praktinio mokymo kokybei gerinti. Tyrimo uždaviniai: 1. Pristatyti praktinio mokymo kokybės užtikrinimo sampratą. 2. Teoriškai pagrįsti profesijos mokytojų profesinių kompetencijų tobulinimo aktualumą praktinio mokymo kokybei gerinti. 3. Atskleisti kirpėjų profesijos mokytojų požiūrį į jų profesinių kompetencijų tobulinimo svarbą siekiant gerinti praktinio mokymo... [toliau žr. visą tekstą] / The problem, relevance and novelty of research. Consequently, the development of professional competency is closely linked not only with the quality of the practical training but it may cause great changes in the education system as well. So, only the constant development of Hairdresser‘s professional competency can help to give a propper training for young professionals having great possibilities in European labor market. That is why the Professional competency development is a key problem which says greatly on the quality of practical training. The research of different specialits‘ attitude towards professional competence as well as the needs of it among the learners was carried out in Lithuania. It is obvious that competency is highlighted greatly but little research is done in the field of competency development as the assumption to improve the quality of practical training. Following the situation, the main objective of the work is to reveal both, the attitudes of Hairdressers’ professional trainers and stakeholders' towards the importance of professional competency development with the aim to improve the quality of practical training. The aim of the research – to present the professional competency development of Hairdressers’ trainers as the assumption to improve the quality of practical training. The tasks of the research: 1. To deliver the assurance concept of practical training quality. 2. To stimulate theoretically the development of professional... [to full text]

Aktualität des Themas. Es gibt bisher keine Arbeiten über Entwicklung praktischer Fertigkeiten und über Besonderheiten praktischer Schulung der Fachleute in der Viehzucht. Forschungsobjekt - auf Management, Organisierung und Edukation bezogene Tätigkeit des leitenden Personals des Zentrums für praktische Bildung und Versuche (ZPBV) der Litauischen Veterinärmedizinischen Akademie (LVA) bei Führung der praktischen Schulung der Studenten der Fachrichtung in der Viezuchttechnologie und Veterinärmedizin. Forschungsziel - den Zustand der Verwendung des Führungs-, Motivierungs- und Berufspotentials vom leitenden Personal ZPBV LVA bei Bildung der Fachleute in der Viehzucht zu analysieren und die Wege bzw. Mittel zur Vervollkommnung der praktischen Schulung der Studenten vorzusehen. Leitendes Personal ZPBV LVA und die Studenten LVA haben an der Forschung teilgenommen. Auf Grund der Analyse der wissenschaftlichen Literatur und Dokumente, der Fragebogen und Interviews bzw. auf Grund der Methoden der Datensystematisierung, der Analyse und der Verallgemeinerung wurde die Teilnahme des leitenden Personals ZPBV LVA bei Bildung der Fachleute für Viehzucht analysiert. Es sind im Laufe der Forschung folgende Probleme bei Entwicklung praktischer Fertigkeiten der Studenten festgestellt : die Fachleute ZPBV LVA sind materiell nicht interessiert, mehr Achtung den Studenten zu widmen, die Studenten verbringen zu wenig Zeit im ZPBV LVA, die Initiative seitens Studenten ist ungenügend. Zu... [to full text]

Magistro darbo objektas - Lietuvos Respublikos norminiuose mokesčių teisės aktuose įtvirtintos prieš mokesčių vengimą nukreiptos normos: jų doktrininis aiškinimas bei analizė, jų taikymas mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų praktikoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas turinio viršenybės prieš formą principui, kaip bendrajai prieš mokesčių vengimą nukreiptai normai ir specialiosioms antivengiminėms priemonėms – pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo (plonos kapitalizacijos – angl. thin capitalization) taisyklėms, kontroliuojamųjų užsienio vienetų apmokestinimo taisyklėms, sandorių kainodaros (angl. transfer pricing) taisyklėms, ūkinių operacijų, atliekamų su tikslinėse teritorijose registruotais asmenimis, apmokestinimas. Darbo tikslai - išanalizuoti antivengiminių priemonių teisinį reglamentavimą bei atskleisti jo praktinio taikymo problemas. Darbo uždaviniai: atskleisti turinio viršenybės prieš formą principo įtvirtinimo įstatyme istorinę raidą; išanalizuoti jį įtvirtinančias teisės normas, atskleisti mokesčių vengimo kaip teisės pažeidimo sudėties analizę, o taip pat pateikti turinio viršenybės prieš formą principo taikymo tvarką mokesčių administratoriui apskaičiuojant mokėtinus mokesčius; išnagrinėti Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose įtvirtintas specialiąsias antivengimines normas, identifikuoti jas, suformuluoti ir išanalizuoti atskirų priemonių, nukreiptų prieš mokesčių vengimą, sampratą, pasitelkiant teisinį reglamentavimą, atskleisti jų turinį... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master thesis – norms, which are embeded in Lithuanian Republic tax laws and which are against tax avoidance: their doctrinal explanation and analysis, their practical appliance in a light of institutions, which solve taxing disputes. Main consideration is paid to substance over form principle, which is a general anti-avoidance rule and to specific anti-avoidance rules – thin capitalization rules, controlled foreign corporations imposition rules, transfer pricing rules, transactions with organizations, which operate in tax-heavens, imposition. The two objectives of this dissertation are as follows: to analyse anti-avoidance measures embeded in tax laws and unfold their practical implication problems. In order to reach the goal, further tasks were set: to unfold substance over form principles historical embedment evolution in laws; to analyse law rules, which embed this principle, to unfold tax avoidance composition as violation of law analysis and also to present the order of substance over form principle application, when tax authority has to impose a tax; to study special anti-avoidance rules, which are infixed in Lithuanian Republic tax laws, identify these rules, formulate and analyse seperate definitions of measures pointed against tax avoidance, conception, by employing law rules, to unfold their substance; to estimate relationship between general and specific anti-avoidance rules; to analyse and structure practice of institutions, which solve taxing... [to full text]